Мейси Ейтс - Itališkas netikėtumas

Maksimas pasakė, kad su ja nesiskirtų, gal jis ir nemelavo. Kad jis niekada nepaliks kūdikio, dar nieko nereiškia.

Selenai jis buvo ištikimas, bet juk mylėjo ją. Jeigu nėra meilės, kaip domėtis kitu žmogumi? Kuo Elisona bus patrauklesnė už kitas, kai užaugs pilvas ir atsiras strijų? O juk nėra abejonių, kad Maksas galėtų turėti bet kurią moterį, kurios tik panorėtų.

Nėra jokios, net menkiausios, galimybės, kad Elisona ryšis tokiems santykiams.

Ir net jei ji niekada nepajus pasitenkinimo, tai juk labai nedidelė kaina, kurią teks sumokėti už nesužalotą skaisčią sielą.

Kitas tris savaites Maksimas duoto pažado nesilaikė. Ne, jis nė karto nemėgino jos užvaldyti jėga, Elisona ir nebūtų patikėjusi, kad jis gali taip elgtis, bet nebandė ir jos suvilioti. Kažkurioje merginos širdies kertelėje kirbėjo nusivylimas, kad, regis, jis iš tiesų susitaikė su tuo, jog mergina nenori su juo suartėti.

Dabar, kai Maksimo elgesys pasikeitė, Elisona kiekvieną naktį gulėjo lovoje atmerktomis akimis, o galvoje vis sukosi kiekvieno jųdviejų prisilietimo detalės. Laki vaizduotė jas puošė dar saldesniais vaizdiniais.

Kas vyktų, jei tą dieną, kai Elisona sužinojo tyrimo rezultatus, jie būtų nuėję toliau? Merginos vaizduotėje jie bučiavosi, ji atsegė jam marškinius, matė raumeningą kūną ir auksaspalvę odą. Tą patį jis darė jai: atsagstė marškinėlius, nusegė liemenėlę, tada palenkė galvą ir lūpomis suėmė vieną standų spenelį...

Elisona paėmė nešiojamąjį kompiuterį, uždarė jį ir staigiai atsistojo. Kompiuterį jai buvo davęs Maksas, kad susisiektų su Cistinės fibrozės fondu. Sužinoję tyrimo rezultatus juodu aptarė galimybę atidaryti fondo padalinį Turane, ir Elisonai buvo patikėta su jais susisiekti. Jai nelabai patiko viską daryti internetu, tačiau tai buvo geriau nei sėdėti nieko neveikiant ir vien tik svaigti nuo aistros vyrui, kuris negali būti ir nebus jos.

Maksimas buvo toks malonus, kad davė jai kompiuterį ir nemenką sumelę išlaidoms. Taip pat leido naudotis nereikalingu miegamuoju, prieš tai pertvarkęs jį į darbo kambarį. Pro langą buvo matyti vandenynas, spindintis skaidrus vanduo, jei ir nenumaldė jos nuolat jaučiamo aistros alkio, tai bent šiek tiek ramino.

Protarpiais mergina jautėsi taip blogai, kad sukirbėdavo mintis, jog beprasmiška drausti sau tai, ko taip skausmingai trokšta.

Širdis neišvengiamai bus sudaužyta, gali būti, kad jis mane paliks, prarasiu bet kokį savarankiškumą ir juodu darbu susikurtą savivertę! — tai vis kartojo racionalioji Elisonos pusė. Tačiau ta pašėlusi joje gyvenanti mergiotė, kuriai rūpėjo tik erogeninės zonos, dėl jokių argumentų nesuko galvos.

Ačiū Aukščiausiajam, rytinis pykinimas kiek sušvelnėjo. Dabar bent jau nereikėjo didžiosios ryto dalies praleisti tualete, nes iki šiol, neturėdama jokių priemonių blogumui bent kiek palengvinti, Elisona turėjo nuolat labai atidžiai save stebėti. Tačiau ir dabar nejuto palengvėjimo, nes žinant, kad Maksimas dirba apačioje savo kabinete, virpėjo visas kūnas.

Nuo tada, kai atvyko į salą, jis buvo Elisonai itin geras. Vyriškis elgėsi maloniai, buvo atidus ir rūpinosi, kad tik jai nieko netrūktų. Puikiai vaidino atsidavusio, tačiau platoniško sužadėtinio vaidmenį. Atrodė, lyg tyčia taip elgtųsi, kad tik paverstų jos kasdienybę visiškai apgailėtina.

Ji įsitempė mėgindama suvaldyti iki nervų galiukių it elektros srovė nutekėjusį susijaudinimą. Regis, kad kūno neįmanoma sutramdyti, kad jis tuoj pradės maištauti.

Reikia išsikrauti fiziškai. Būtinai. Kai pastojo ir ėmė prastai jaustis, Elisona liovėsi mankštintis. Gal dėlto ir buvo tokia nervinga. Juk neturėjo kur išlieti energijos, o geras pratimų kompleksas iki šiol kaip tik nuleisdavo garą. Dabar persitempusi Elisona pernelyg lengvai įsivaizduodavo savo ir Makso intymų bendravimą.

Eidama iš darbo kambario per prieškambarį į savo miegamąjį, Elisona nusprendė išeiti į lauką įkvėpti gryno oro. Gal ta vasarnamio tvankuma atima jai sveiką protą. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad oras viloje buvo grynas ir jokios tvankumos nejusti, bet juk reikėjo kokio nors pasiteisinimo.

Ji kuitėsi po daiktus ieškodama maudymosi kostiumėlio, kurį Maksimas atsiuntė per Marisą praėjus kelioms dienoms po to, kai juodu atvyko į salą. Jis buvo... toks šokiruojamai mažas. Juodos elastingo audinio skiautelės nebūtų pakakę suvystyti kūdikį, dabar tas lopelis turėjo pridengti suaugusios moters apvalumus. O bėgant nėštumo dienoms jos apvalumai tik dar labiau padidėjo.

Elisonos krūtys visuomet buvo didokos, palyginti su smulkia figūra, tačiau dabar dėl jų su bet kuriais drabužiais atrodė tiesiog nepadoriai. Maudymosi kostiumėlis buvo puikus pavyzdys.

Mergina stengėsi nekreipti dėmesio į savo atspindį veidrodyje, mėgino nepaisyti blyškaus kūno, besiveržiančio iš nakties juodumo mažulytės viršutinės maudymosi kostiumėlio dalies. Prieš leisdamasi milžiniško baseino link, Elisona atsiduso, pasiėmė rankšluostį ir tvirtai į jį įsisupo, paslėpdama neįprastą ir perdėm išraiškingą figūrą.

Laimei, erdvė aplink baseiną, kaip ir kita vasarnamio teritorija bei visa likusi sala, buvo paslėptos nuo svetimų akių. Aplink visą baseiną augo tankūs žydintys krūmai, pakankamai aukšti, kad apsaugotų nuo smalsių akių, bet ir užtektinai žemi, kad neužstotų vandenyno.

Elisona paniro, mėgaudamasi vėsiu vandeniu, raminančiu degantį kūną. Ji ėmė plaukti ratu, vildamasi išlieti bent šiek tiek susikaupusios energijos. Troško, kad galva liktų tokia tuščia, jog bent sekundei pamirštų Maksimą.

Priplaukusi prie baseino krašto Elisona įsikibo viena ranka, kita nuo veido nusibraukė vandens lašelius.

— Puikiai plauki.

Ją nukrėtė drebulys. Ar tas balsas kada nors jos taip nebeveiks? Ar kada nutiks taip, kad jai atsibos Maksimo draugija, kasdienybė su juo?

Elisona pažvelgė aukštyn ir jos akys išsiplėtė iš nuostabos, pamačius raumeningas kojas, pridengtas plačiais šortais, bet dar labiau pribloškė plati vyriška krūtinė.

— Ačiū, — padėkojo ji, nuplaukdama nuo baseino galo iki krašto, prie kurio pritaisytos kopėtėlės. — Lankiau plaukimą vidurinėje mokykloje.

Ji išlipo iš vandens ir greitai pasičiupo rankšluostį, stengdamasi kuo greičiau prisidengti.

Elisona atsisuko į Maksimą ir jos žvilgsnį iškart prikaustė jo įspūdinga vyriška krūtinė. Dieve Aukščiausias, jis — karštas vyrukas. Tvirti raumenys, nei per daug, nei per mažai tamsių plaukelių ant auksinės odos. Kaip tik tiek, kad primintų jai, koks jis vyriškas. Tarsi būtų reikėję priminti. O juk jai reikėjo tai pamiršti.

— Tai tu plaukiojai mokykloje?

Įsitaisydama lauko krėsle, stovinčiame po palme poilsio zonoje, Elisona linktelėjo.

— Daug ką veikiau. Plaukiojau. Dalyvavau debatų komandoje. Dirbau mokyklos laikraštyje. Dariau viską, kad tik gaučiau papildomų kreditų.

— Leisk, atspėsiu. Buvai pirmūnė?

Mergina truktelėjo pečiais.

— Galėjau, tad, jei būčiau gavusi mažiau, būčiau buvusi nevykėlė. Be to, man reikėjo stipendijos, kad galėčiau mokytis toliau.

— Tavo tėvai negalėjo sumokėti už studijas?

Maksimas sukryžiavo rankas ant krūtinės, ir Elisona negalėjo atplėšti akių nuo jo raumenų.

— Mano mama negalėjo sau to leisti. Kai...

Elisona nežinojo, kodėl jam visa tai pasakoja, bet kalbėtis su Maksu buvo taip paprasta. Norėjo su juo kalbėtis, norėjo, kad jis liktų čia, su ja. Ji kostelėjo.

— Tėvui išėjus, mūsų piniginiai reikalai šiek tik susikomplikavo. Mano mama neturėjo galimybių ir jėgų uždirbti pragyvenimui.