Хамфри Хантер - Vyru failai

Pasitvirtino mano įtarimas, kuris nedavė ramybės ir Chlojai, – vyrukas pernelyg greitai ėmė susitikinėti su kita.

Atmenate, ką sakiau apie nuojautą? Mūsų abiejų nuojauta buvo teisinga, bet mes jos nepaisėme, nes vyrukas atrodė doras. Padarėme didelę klaidą.

Ar jis buvo blogas vaikinas?

Manau, kai kas pasakytų: taip, jis buvo labai blogas vaikinas, bet aš nesu tikras, ar taip yra. Šis vyrukas neapgavo Chlojos tyčia, todėl negaliu jo baisiai smerkti. Jis nebuvo piktavalis ar suktas (neplanavo tiesiog permiegoti su ja ir sprukti). Viskas, ką jis jai sakė ir darė, atrodė nuoširdu: tuo metu jis tikrai manė, kad ji jam patinka. Jo ketinimai buvo neabejotinai geri. Bet galiausiai jis vis tiek įskaudino Chloją, todėl ar jis buvo blogas vaikinas, ar ne, nesvarbu.

Bet jei jis buvo blogas vaikinas...

Padiskutuokime, ar tas, kuris taip elgiasi, yra blogas vaikinas. Pagal tokį aiškinimą blogas yra ar gali būti bet kuris pasaulio vyrukas, taip pat ir aš. Ir jei visi vyrukai – blogi vaikinai, kokia prasmė susitikinėti su šunsnukiais? Jokios.

Tad nevadinkime jo blogu vaikinu. Verčiau manykime, kad jis – geras vyrukas, su kuriuo mano draugė susipažino netinkamu jo gyvenimo tarpsniu. Galų gale, pripažindami, kad svajonių vyrai neatitinka lūkesčių, paieškokime gerų jo ir kitų vyrukų bruožų. Jų yra, tik reikia atskleisti.

Vienu žingsniu arčiau vienintelio

Maždaug tada, kai Chloją ištiko nesėkmė, išgirdau dar vieną nelaimingą istoriją iš pažįstamos merginos, vardu Katerina. Ji susipažino su vaikinu, jis jai patiko, ir jie susitikinėjo porą mėnesių. Jie gerai sutarė, bet jis, rodės, nesistengė pereiti prie rimtesnių santykių. Galų gale Katerina nusprendė, kad jai jau gana, ir išsiskyrė su juo.

Gerai prisimenu jos žodžius: „Jis nenorėjo visko statyti ant kortos.“ Katerina buvo nuliūdusi, nusivylusi ir užgauta nesanti ta „korta“. Dingtelėjo, kad ir aš galėjau pasielgti panašiai kaip tas vyrukas. Tyčia to nebūčiau daręs ir esu tikras, kad ir vyrukas Katerinos neskaudino tyčia, bet rezultatas toks pat – mergina įsižeidė.

Beje, labai gerai žinau, kad taip nukenčia ne vien tik merginos (daugybė vyrų patyrė tą patį, ką ir ji), bet ši knyga yra apie vyrus. Ir kaip vyras aš vis dar atsimenu liūdną Katerinos veidą.

Kodėl kloju liūdnas istorijas?

Tas istorijas pasakoju, norėdamas išreikšti tam tikrą mintį. Pagrindinis klausimas toks: ką Chloja ir Katerina galėjo ar turėjo daryti kitaip? Atsakymas – visiškai nieko.

Gaila, bet tokia yra rūsti realybė. Nors nė vienas žmogus nepadarė nieko bloga, nepadarė jokių baisių klaidų ir nebuvo savanaudis ar piktavalis, kažkas liko įskaudintas. Tiesiog taip yra, kad santykiai gali nenusisekti, tiek vyrukams, tiek merginoms. Nesėkmių būna.

Viskas, ką galiu pasakyti – jei tai nutiko jums, tiesiog atsiminkite, kad išsiskyrusi su vyruku atsiduriate žingsniu arčiau to, kuris bus tas vienintelis.

Tai taip pat reiškia, kad kitąsyk būsite labiau patyrusi ir gudresnė. Bet niekada nebūkite cinikė ar pesimistė, nes tikrai yra gerų vyrukų, anksčiau ar vėliau tokį sutiksite. Būkite kantri ir nepasiduokite.

Vyrai yra nevykėliai

1797456999246-oji dalis

Pačioje knygos pradžioje pripažinau, kad vyrai yra nevykėliai. Gali būti, kad jūs tai jau žinojote, bet aš noriu, kad žinotumėte ir tai, kad aš irgi tai žinau ir, negana to, nebijau atvirai apie tai kalbėti.

Štai linksmas pavyzdys.

Beje, šią istoriją buvau įdėjęs į savo skiltį laikraštyje. Tada sumelavau, kad tai atsitiko man (laikraščio redaktoriai norėjo, kad pasakočiau savo, o ne draugų patirtį), todėl džiaugiuosi turėdamas galimybę dabar atskleisti, kaip viskas nutiko iš tikrųjų.

Taip, gyvenime esu iškrėtęs kvailysčių. Bet tokios kvailystės...

Mano draugas – pavadinsime jį Tomu – atsitiktinai susitiko merginą, su kuria buvo užmezgęs romaną studijuodamas universitete. Ji buvo vardu Teresa. Ir praėjus penkeriems metams jam vis dar atrodė, kad ji karšta, tad jis pasiūlė susitikti išgerti. Tomas labai protingas, pasiturintis, gerai atrodo ir yra linksmas. Žodžiu, geras vyrukas – tikrai ne toks, kuris krėstų kvailystes.

Arba bent jau atrodė esąs ne toks.

Šia istorija noriu pasakyti, kad visi vyrukai, net tie, kurie stropiai mokosi ir iš visų dalykų gauna įvertinimą A+, gali pasielgti baisiai ir kvailai. Tobulų vyrų nėra. Mes visi esame žmonės. Visi turime trūkumų ir mums visiems pasitaiko silpnumo ir/ar kvailumo valandėlių. Netgi tokiems kaip Tomas.

Taigi, nepraėjus nė savaitei po netikėto susitikimo, Tomas ir Teresa gėrė Pietų Londono bare. Tomas gyveno gana arti sutartos vietos, bet pavėlavo išeiti iš namų ir jam prisiėjo važiuoti dviračiu. Suskubo laiku, ir viskas buvo gerai.

Tiesą sakant, viskas buvo geriau nei gerai, nes, kaip paaiškėjo vėliau, jie puikiai praleido vakarą. Teresa neturėjo vaikino, o sena simpatija nebuvo užgesusi. Jie nemažai išgėrė ir ėmė bučiuotis ir glamonėtis. Paskui Tomas pasiūlė kartu važiuoti namo, ir Teresa pakvietė jį pas save. Jie išėjo iš baro, ji sustabdė taksi. Iki Teresos buto buvo vos dešimt minučių kelio automobiliu. Viskas paprasta.

Na, ne visai.

Ne visai, nes tą akimirką Tomas pasielgė kaip kvailys. Užuot sėdęs į taksi su Teresa, bučiavęs ją visą kelią ir šokęs su ja į lovą, jis nutarė negalįs palikti dviračio prie aludės. Dviratis buvo prirakintas, teritorija saugi, bet jis vis tiek negalėjo jo ten palikti per naktį. Ką jis sau manė?

Tomo elgesys nepaaiškinamas protu. Galbūt dėl to kaltas vyriško kvailumo genas.

Tomas nusprendė pasiimti dviratį į Teresos namus, bet nežinojo, kur ji gyvena. Jis įkėlė dviratį į taksi bagažinę? O ne, pamanė Tomas, tai būtų nesąmonė. Jis sumąstė daug geriau. Važiuoti paskui taksi dviračiu iki Teresos namų. Taip, dviračiu .

Atspėkite, kas nutiko? Taksi greitesnis nei girtas vyrukas ant dviračio.

Teresa sėdo į automobilį, o Tomas nuskuodė pasiimti dviračio. Šiaip taip atsirakino ir davė ženklą taksistui važiuoti.

Žinoma, netrukus Tomas pametė taksi iš akių. Kai automobilis pasuko už vieno kampo, Tomas sekė iš paskos nedaug atsilikęs, bet už kito išvydo du automobilius ir neturėjo žalio supratimo, kuriame iš jų Teresa (buvo tamsu, o jis girtas). Paskui abu taksi nurūko tolyn.

Bet dar ne viskas buvo prarasta – Tomas tebeturėjo mobilųjį ir Teresos numerį.

Dabar duodu žodį pačiam vyrukui: „Ramiai sau važiavau, kur akys vedė, ir išsitraukiau iš piniginės mobilųjį telefoną. Jau ketinau skambinti Teresai, bet pataikiau ant duobėto kelio ir ėmiau svyrinėti. Buvau išgėręs pusantro butelio vyno ir vairavau tik viena ranka.

Vos negriūdamas kita ranka stvėriau už vairo ir išmečiau telefoną ant žemės. Atgavęs pusiausvyrą atsigręžiau pažiūrėti, kur jis nukrito. Bet tą akimirką pro mane prašvilpė kitas taksi ir priekiniu ratu sutraiškė mobilųjį. Teresos numeris buvo prarastas.“

Štai kaip. Iš naujo įsižiebusi Tomo ir Teresos aistra užgeso, ir jis girtas nusibeldė namo. Taip, vyrai tikrai yra kvaili.

Tomas ir Teresa – paskutinis žodis

Tomas vėl išgirdo apie Teresą iš draugų maždaug po trejų metų.

Ji buvo ką tik ištekėjusi už garsaus regbininko.

Vargšelis Tomas.

Ponas Šaunusis neegzistuoja

Pateikdamas Tomo pavyzdį, noriu visoms merginoms, laukiančioms tokio vyro kaip ponas Šaunusis iš serialo Seksas ir miestas , pasakyti štai ką: tuoj pat liaukitės, nes švaistote laiką. Tokių vyrų nėra. Nebent televizorių ekranuose ar žurnaluose, bet visi tokie veikėjai išgalvoti. Tie vyrai netikri. Idėja apie neturintį jokių trūkumų, tobulą vyrą – pramanas.