Хамфри Хантер - Vyru failai

Įspėjimas

(Baigiamojo žodžio antra dalis)

Nesakau, kad turite lįsti prie kiekvieno simpatiško vyruko ir prisiekinėti amžiną meilę. Neužmirškite, kad nieko nedaryti – irgi gera taktika. Pati mąstykite, kaip elgtis.

VIENIŠIUS PATARIA:

1. Draugą intymiam ryšiui megzti rinkitės labai atsargiai.

2. Su draugais elkitės gražiai.

3. Būkite sąžininga.

4. Turėkite drąsos rizikuoti – kartais tai su kaupu pasiteisina.

5. Jei nepasiseka, pasistenkite išsaugoti draugystę.

Devintas skyrius

KODĖL NEGERAI VAIKYTIS SVAJONIŲ VYRĄ

• Kodėl svajonių vyrai niekada neatitinka lūkesčių

• Kokiais vyrai apsimeta ir kokie yra iš tiesų

• Kodėl tikras vyras neapsimetinėja

• Kaip atpažinti apsimetėlį

Pradėjus skaityti tolesnę pastraipą, jums tikriausiai susidarys įspūdis, kad pamiršau, jog ši knyga yra apie vyrų ir moterų santykius. Bet perskaitykite ją iki galo, nes aš nekuoktelėjau. Nukrypau nuo temos tikslingai. Viskas paaiškės.

Kai prieš ketverius metus pirmą kartą susidūriau su verslo pasauliu, pasitaikė ypatinga proga. Vienas žmogus įkūrė įmonę, ir jam prireikė mano pagalbos, už ją pažadėjo atsilyginti dovanodamas man vieną savo bendrovės akciją. Jei verslo projektas būtų pavykęs, ši akcija būtų padariusi mane milijonieriumi greičiau nei per dvylika mėnesių. Tuo metu man verkiant reikėjo kokio nors darbo, garantuojančio nuolatines pajamas, tad mielai pasinaudojau proga.

Kad nenusibosčiau pasakodamas šią ilgą ir skaudžią istoriją, pasakysiu – aš nieko neuždirbau. Nė penso. Tiesą sakant, praradau savo pinigus kaip ir bendrovė, nes verslas apgailėtinai žlugo.

Andai neturėjau patirties verslo pasaulyje (iki tol nebuvau su juo susidūręs) ir labai troškau, kad man nusišypsotų sėkmė. Todėl priėmiau pasiūlymą pernelyg greitai, įsipareigojau neišanalizavęs padėties, nesugebėjau pastebėti jokių bloga lemiančių ženklų.

Dabar visai tai perkelkite iš mano profesinės veiklos į meilės sferą. Kaip žmogus reaguoja į nesėkmes?

Kaip tai susiję su svajonių vyru?

Aš apsigavau patikėjęs iliuzine sėkme. Vyrukai ir merginos, atėję į pasimatymą, dažnai apsimeta kitokie, nei yra iš tiesų. Žmonės patiki iliuzija, nes naujasis susižavėjimo objektas tą akimirką atrodo tobulas.

Tai vyksta nuolat. Patyręs nesėkmę versle, galiu duoti patarimą, tinkantį ne tik profesinei veiklai, bet ir tarpusavio santykiams. Jis skamba taip: jei kas nors atrodo pernelyg gerai, tai greičiausiai ne tiesa – iliuzija.

Bet atsiminkite – dauguma žmonių, ir vyrukų, ir merginų, apsimetinėja netyčia, nenori apgauti. Pasaulyje daug daugiau sąžiningų ir neteisingai suprastų žmonių negu sukčių ir veidmainių.

Tai atskleidžia ši istorija.

Bet prieš tai prisipažinsiu. Labai gaila, kad netgi turėdamas didžiulę patirtį ir aš kartais klystu.

Turbūt manote: ko tikėtis iš autoriaus, kuris, atskleidęs bene visas vyrų mąstymo paslaptis, kartais vis tiek nesupranta jų elgesio motyvų? Nieko? Na, ne. Tikėtis yra ko.

Bet kas gali būti absoliučiai tikras kalbėdamas apie jausmus? Todėl visa, ką galiu daryti – tai pasakoti istorijas, pareikšti savo nuomonę ir tikėtis, kad pasimokysite. Visa kita – jūsų rizika ir apsisprendimas.

Taigi kada aš suklydau? Ir kodėl ši istorija svarbi?

Atvejis, kai aš suklydau – na, gerai,

jis gali būti ne vienintelis

Mano draugė Chloja buvo nusiųsta į aklą pasimatymą su ką tik išsiskyrusiu vyruku. Ji nutarė nekreipti dėmesio į šį įspėjamąjį ženklą dėl kelių priežasčių. Pirma, jau keletą mėnesių ji su niekuo nebuvo pasimatyme, antra – surengusi pasimatymą draugė patikino, kad tai tikrai mielas vyrukas, geresnis nei jos „eks“. Chloja pasitikėjo drauge. Kai paprašė manęs vyriško patarimo, pasiūliau eiti (žinojau, kad ji keletą mėnesių su niekuo nesusitikinėja, tad pamaniau, kad praleisti vakarą su vyruku – bet kokiu vyruku – jai bus naudinga).

Taigi Chloja ėmė su juo susitikinėti. Įspėjau ją elgtis atsargiai ir pernelyg neįsijausti, nes ji buvo linkusi greitai įsimylėti. „Po truputį išsiaiškink, koks jis žmogus, ir leisk jam tave pažinti ne lovoje“ – tokia buvo mano gudraus pamokymo esmė. Ir ji buvo atsargi – nemiegojo su juo iki ketvirto pasimatymo.

Atsiduoti vyrukui po ketvirto pasimatymo nėra kvaila – nei kalbant apskritai, nei šiuo atveju. Tiesą pasakius, toli gražu ne kvaila. Chlojos vyrukas buvo dėmesingas, malonus, rūpestingas, ir, rodės, ji jam patiko.

Bet Chloja padarė vieną klaidą.

Vyrukas mėgino įsitempti ją į lovą jau po antro pasimatymo. Tai galėjo reikšti, kad jam rūpi tik seksas, arba, kas atrodė labiau tikėtina, jis tiesiog troško jos ir nebesivaldė (jis – vyras, nepamirškite). Atsisakydama Chloja pasakė: „Dar ne. Palauk iki ketvirto pasimatymo.“ Tai ir buvo jos klaida. Nustačius tikslų pasimylėjimo laiką, nebeliko paslapties. Nuo tos akimirkos vyrukas žinojo, kad jei nueis į dar du pasimatymus, jiedu suguls. Suvokė jis tai ar ne (galėjo reaguoti ir nesąmoningai), paslaptis ir medžioklės jaudulys išnyko dar nepasimylėjus.

Bet Chloja šito nenutuokė.

Po kiekvieno iš trijų pasimatymų Chloja pasakodavo man, kaip jiems einasi, ir aš sutikau, kad vyrukas atrodo padorus. Jis dažnai jai skambindavo, buvo dėmesingas, nuolat siuntinėjo žinutes, sakydavo, kad nekantrauja ją pamatyti, nors jie dar nesimylėjo. Jei tai buvo žaidimas, jis žaidė tobulai.

Arba bent jau mes taip manėme.

Po ketvirto pasimatymo jiedu pagaliau praleido drauge nuostabią naktį. Ketvirtadienio vakarą jie nuvažiavo pasilinksminti, o iš ryto nėjo į darbą, kad galėtų dar kelias valandas kartu pasilepinti lovoje. Chloja buvo susijaudinusi ir laiminga, aš irgi džiaugiausi dėl jos ir jaučiausi patenkintas, kad daviau jai teisingą patarimą.

Tačiau aš labai suklydau. Kelias dienas vyrukas dar siuntė Chlojai trumpąsias žinutes, o paskui visiškai liovėsi bendrauti.

Ar tai buvo klasikinis atvejis, kai vyrukas pakankamai ilgai laukia, kol gaus, ko nori – sekso, ir tada sprunka? Iš pradžių maniau, kad taip, ir prakeikiau jį, kad šitaip pasielgė su Chloja. Tai pamišęs dėl sekso, savanaudis, beširdis šunsnukis, šnekėjo Chloja ir jos draugės. Negalėjau su jomis ginčytis, nes jis užtraukė gėdą vyrų giminei.

Bet paaiškėjo, jog viskas ne taip jau paprasta. Po kelių savaičių Chloja atidarė vyruko „Facebook“ puslapį (dėl man nesuprantamų priežasčių jis jos neišbraukė iš draugų sąrašo). Ten buvo įkeltos jo nuotraukos, kur jis su buvusia mergina sekmadienį pietauja alinėje praėjus trims dienoms po ketvirto pasimatymo su Chloja. Jo „eks“ buvo nebe „eks“. Jis sugrįžo pas ją.

Paaiškėjo iš pradžių mūsų nepastebėti įspėjamieji ženklai. Chloja buvo vieniša ir norėjo susirasti vaikiną (nesakysiu, kad ji buvo pasiryžusi viskam, nes ją įžeisčiau, bet tuo metu ji išgyveno tikrai ne patį laimingiausią tarpsnį; ji vylėsi, kad užmezgus naujus santykius viskas pasikeis – taip manyti pavojinga), o vyruko gyvenime žiojėjo didžiulė tuštuma nutrūkus santykiams su buvusiąja. Chloja užpildė tą tuštumą greitai ir lengvai – ji norėjo būti kieno nors mergina, o vyrukui reikėjo, kad kas nors vaidintų šį vaidmenį. Dėl jo dėmesingumo ir jos vienišumo jie suartėjo netinkamai (buvo iš karto pradėti santykiai, o ne stengtasi vienam kitą pažinti) ir pernelyg greitai. O pakviestas buvusiosios, vyrukas suvokė, kad Chloja buvo tik laikinas jos pakaitalas. „Eks“ buvo tikroji, ir jis grįžo pas ją.