Хамфри Хантер - Vyru failai

Kol tai vyksta, Bobas mezga santykius su kitomis merginomis, tačiau bendrauja abejingai, ir galų gale lieka nusivylęs, nes nė viena jų neprilygsta Beatrisei.

Ką gi Bobui daryti?

Bobas kamavosi ilgiau, nei turėjo, dar labiau nusivylė ir tapo dar nelaimingesnis, kol galų gale – galų gale – nutarė veikti. Jis išsakė Beatrisei savo jausmus. Mano manymu, jis pasielgė visiškai teisingai. Jam reikėjo žinoti, ką Beatrisė mano, ir sutvirtinti jų santykius arba pamiršti ją ir gyventi toliau.

Kas nutiko?

Beatrisės jis nedomino kaip vyras, ir Bobui teko gyventi toliau.

Vargšas Bobas.

Istorija B, antra dalis – kur bloga

istorija tampa gera

Kaipgi taip staiga istorija baigėsi laimingai? Argi Bobui ką tik nebuvo sudaužyta širdis?

Geras klausimas.

Štai dar geresnis atsakymas.

Taip, Bobui ką tik buvo sudaužyta širdis. Bet sudužusios širdys gyja, ir pasakęs Beatrisei, ką jaučia, Bobas ėmė gyti.

Visų pirma, jis valdė padėtį (vėl šitas pasakymas), kiek galėjo. Visiškai užgniaužti emocijų neįmanoma, bet jis pasielgė tinkamai. Dėl to turėjo atsisakyti Beatrisės ir susitaikė, kad tarp jų nieko nebus. Spektaklis baigtas, aklavietė, jokių antrų galimybių, nieko. Jie niekados nebus drauge.

Bobui turėjo būti sunku, žinau, bet daug geriau taip nei kankintis nežinomybėje, kaip jis kankinosi iki tol.

Ir atspėkite, kas atsitiko po kelių mėnesių, kai Bobas pagaliau ėmė primiršti Beatrisę?

Jis sutiko merginą. Tą Vienintelę.

Štai kodėl šios istorijos pabaiga laiminga.

Bobas buvo drąsus, siekė tikslo, susitaikė su atstūmimu, nenukabino nosies ir toliau gyveno savo gyvenimą.

MORALAS

Jei jums žmogus patinka ir nežinote, ar jis jaučia tą patį, daug geriau sužinoti, kad jis nieko jums nejaučia, ir atsisakyti to žmogaus, negu toliau kankintis.

Istorija C – pasibaigusi laimingai

Kalvinas ir Klementina susipažino darbe. Daugelį metų jie buvo geri draugai. Ji draugavo su vaikinu labai ilgai (devynerius metus – bet kuri daugiau nei metus trunkanti draugystė mano knygoje vadinama ilga), o jis turėjo porą ne tokių ilgų draugysčių. Kalvinas ir Klementina dažnai bendravo.

Išsiskyrusi su vaikinu Klementina netrukus suvokė jaučianti Kalvinui daug stipresnius jausmus, nei iki tol manė. O Kalvinas irgi buvo vienišas, vadinasi, į duris beldėsi galimybė.

Vieną dieną Klementina, drąsi mergina, išklojo Kalvinui, ką jaučia (aplodismentai jai už tai). Ji atvėrė savo širdį ir... buvo atstumta. Kalvinas pasakė nesidomįs ja kaip moterimi. Ji jam esanti tik draugė.

Suprantama, Klementina baisiai nuliūdo ir paprašė Kalvino ilgesnį laiką nebendrauti, nes jai bus pernelyg sunku jį matyti. Žinoma, sutiko Kalvinas. Jam labai rūpėjo Klementina, ir jis nenorėjo jos dar labiau žeisti (jautė didžiulę kaltę įskaudinęs merginą).

Maždaug po trijų savaičių nebendravimo Kalvinas automobiliu pravažiavo pro parką, kur jiedu su Klementina prieš porą mėnesių linksmai praleido popietę, ilsėdamiesi saulės atokaitoje. Jis nusišypsojo, mintimis sugrįžo į tą dieną...

Paskui jo nuotaika netikėtai pasikeitė – jųdviejų, besikalbančių ir snūduriuojančių vasaros kaitroje, vaizdinį pakeitė kitas – kai jis paskutinį kartą matė Klementiną, sudaužė jos viltis ir kaip ji palydėjo jį iki durų. Jis vėl regėjo Klementiną, besistengiančią sulaikyti ašaras ir vengiančią jo akių.

Tie du vaizdiniai sukosi Kalvino galvoje keletą akimirkų, paskui viskas nurimo. Tada dėlionės detalės staiga susidėjo į vietas.

„Ką aš padariau? – dingtelėjo Kalvinui. – Ką, po velnių, padariau? Kas, jeigu jau per vėlu?“ Ir jis vos nesudaužė automobilio.

Nebebuvo ko prarasti. Praėjo pernelyg daug laiko.

Kalvinas paskambino Klementinai ir paklausė, kur ji.

– Namie, – atsakė Klementina.

Kalvinas pasakė atvažiuosiąs po dešimties minučių.

Trys minutės lėkimo pašėlusiu greičiu, ir jis paspaudė jos durų skambutį.

Klementina atidarė duris, ir... jis nepasakojo man, kas nutiko vėliau, nes Kalvinas yra džentelmenas. Bet nesunku suprasti, nes po aštuonių mėnesių Kalvinas pasipiršo Klementinai, ir dabar jiedu laimingai susituokę.

Dievinu šią istoriją.

ISTORIJOS MORALAI

• Pasakos kartais virsta tikrove.

• Rizika sykiais pasiteisina.

Istorija D – itin nelaimingai pasibaigusi

Derekas ir Doris susipažino darbe. Doris turėjo vaikiną ir buvo rimta mergina. Derekas buvo pora metų jaunesnis už Doris ir nerimtas. Jiedu gerai sutarė ir mėgo vienas kitą.

Paskui Doris išsiskyrė su vaikinu, ir Derekas ėmė rodyti jai daugiau dėmesio. Kitokio dėmesio. Jo ketinimai tapo aiškūs.

Kiek pasvarsčiusi Doris ėmė su juo susitikinėti, nors buvo visai neseniai išsiskyrusi su vaikinu, bet Derekas buvo mielas vyrukas. Jie buvo draugai, todėl ji galėjo juo pasitikėti, ar ne?

Ne.

Maždaug po trijų savaičių, kai Doris ir Derekas jau buvo praleidę keletą naktų, vyrukas nutarė, kad vis dėlto ji jam nepatinka. Doris įtūžo. Ji jautėsi įskaudinta ir smarkiai nuvilta. Kodėl jis taip pasielgė?

Deja, Derekas arba buvo dar nesubrendęs, arba iš tų vyrukų, kurie, sykį gavę merginą, liaujasi ja domėjęsi. Jis galėjo tai padaryti sąmoningai (t. y. vaikytis merginą, kol ši jam atsidavė, o paskui ieškoti kitos), arba galbūt jis nuolat taip elgiasi, pats gerai nesuvokdamas kodėl. Labiau tikėtinas antras variantas. Man neatrodo, kad Derekas apgavikas, jis tik šioks toks nevykėlis. Turbūt buvo tiesiog per jaunas ir bijojo įsipareigoti.

Gaila, tokių vyrukų apstu, ir Doris pateko į vieno iš jų spąstus.

Kaip išvengti spąstų

Neįmanoma būti tikrai šimtu procentų, bet yra keletas kriterijų, kuriuos reikia taikyti apsisprendžiant, ar draugas turėtų tapti daugiau nei draugu. Kaip jau sakiau, tai nėra neginčijami įrodymai, tai tiesiog kriterijai, į kuriuos pravartu atsižvelgti.

Kriterijai trys: tai amžius, gyvenimo istorija ir nuojauta.

Amžius:ar jis jaunas? Jam vos per dvidešimt ar dvidešimt penkeri, o gal jis mažiausiai dvejais metais už jus jaunesnis? Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, jis priklauso grupei, kurioje tokių nepatikimų vyrukų daugiausia. Geriausia su juo likti draugais, o ne leisti tapti mylimuoju.

Gyvenimo istorija:jis niekada neturėjo nuolatinės merginos, neseniai išsiskyrė arba po išsiskyrimų niekad neužsibūdavo vienišas? Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, jis bent jau šiuo metu netinkamas ilgalaikių santykių partneris.

Nuojauta:kaip rodo Doris atvejis, nuojauta kartais apgaulinga. Ką nuojauta jums apie jį sako? Ar jis geras vyrukas? Ar jis kalba tai, ką mano? Ar jaučiate, kad galite juo pasitikėti? Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, galimas daiktas, jis nėra tas, kurio reikia saugotis. Bet tik galimas daiktas.

Kas būtų buvę, jei Doris būtų uždavusi sau šiuos klausimus apie Dereką prieš įklimpdama? Įvertinusi visus kriterijus prieš atsakydama teigiamai? Jis neturėjo nuolatinės merginos nuo aštuoniolikos, buvo vos dvidešimt vienų, taigi dvejais metais už ją jaunesnis. Abu ženklai blogi. Taip, jis jai krito į širdį ir ji juo pasikliovė, tai tiesa. Bet vaikinas neatitiko dviejų kriterijų iš trijų, todėl Doris vertėjo likti jo drauge.

Dėl to esu linkęs manyti, kad jis elgėsi su ja blogai netyčia. Derekas greičiau ne šunsnukis, o vėpla – toks, kuris nenori blogai elgtis su merginomis, bet galų gale pasielgia. Jis manė žinąs ko nori – Doris, bet vėliau, išsigandus, jog teks įsipareigoti, vidinis balsas liepė sprukti.