Kai pagaliau drįsau iškišti nosį, pamačiau porelę kalbantis su kitu vyruku. Jie atrodė gana laimingi. Tyliai palinkėjau jiems sėkmės ir išvažiavau namo.
VIENIŠIUS PATARIA:
1. Atsargiai rinkitės partnerį vienos nakties nuotykiui – per daug neprisigerkite.
2. Būkite realistė. Atsitiktinis seksas skirtas pasimėgauti. Tai nėra rimti santykiai.
3. Jei sumanote pasitraukti, tiesiog pasitraukite. Jei norite, kad jis išeitų, liepkite išeiti. Bet būkite mandagi – vyrai irgi turi jausmus.
4. Jei važiuojate į jo namus, nieko svarbaus ten nepalikite. Net jei paliksite laikrodį/makiažo priemones/švarką netyčia, atrodys, jog tai padarėte specialiai.
5. Jei vyras ką nors palieka pas jus, puiku. Jei pastebite tai dar jam neišėjus ir norite vėl jį pamatyti, nieko nesakykite. Tai puiki priežastis susisiekti su juo dar kartą. Juk nėra ko prarasti?
6. Neišeikite neatsisveikinusi. Juk jums nepatiktų, jei jis taip padarytų, tiesa?
7. Jei esate savo namuose ir norite, kad jis išeitų, pasakykite.
8. Jei esate savo namuose, negalvokite, ką jis mano apie tvarką. Tai taaaip nesvarbu.
9. Nenustebkite, jei daugiau negausite iš jo jokių žinių.
10. Jei jis vėl susisiekia su jumis vėlai vakare, tai nori tik sekso. Dar kartą perskaitykite antrą punktą.
11. Visada būkite atsargi.
Aštuntas skyrius
KAI DRAUGAI TAMPA MEILUŽIAIS
• Kodėl draugai turėtų megzti trumpalaikius romanus
• Kodėl draugai neturėtų megzti trumpalaikių romanų
• Kaip suvaldyti savo lūkesčius
• Kodėl jis netinkamas partneris trumpalaikiam romanui
• Kaip nieko nedarant gauti ko nori
Kai du draugai pamėgina tapti daugiau nei draugais, rezultatas kartais būna geras, kartais blogas, kartais labai geras, kartais labai blogas, o kartais vidutiniškas.
Logiška?
Bet ar tai tiesa? Taip.
Pagrįsiu savo mintį tikromis istorijomis. Išgalvotus vardus, kad būtų paprasčiau, rašysiu abėcėlės tvarka...
Istorija A (su laiminga pabaiga)
Alisa ir Endriu ilgus metus buvo draugai. Jie priklausė tam pačiam žmonių ratui ir dažnai susitikdavo. Jie gerai sutarė, ir nors neabejotinai traukė vienas kitą, niekad abudu nebuvo vieniši tuo pat metu, tad jausmai, kuriuos jie slapta puoselėjo, liko neišsakyti.
Bet pagaliau atėjo laikas, kai abu tapo vieniši. Alisa buvo išsiskyrusi su ilgalaikiu vaikinu prieš aštuoniolika mėnesių ir mėgavosi laisve, o Endriu baigė draugystę su mergina.
Staiga viskas pasikeitė, ir neišsakyti jausmai buvo atskleisti. Kaip tai įvyko, nesvarbu (aš ir nežinau). Svarbu, kad įvyko.
Tad kas dėjosi paskui? Ar į jų gyvenimus įsiveržė aistringas romanas ir viską sudegino, palikdamas apanglėjusias emocines lūženas, kaip po lėktuvo katastrofos ar kito sukrėtimo?
Ne. Toli gražu ne.
Būdami pakankamai subrendę ir protingi (vienam buvo netoli trisdešimties, kitas neseniai įkopęs į ketvirtą dešimtį), jie nepakliuvo į nežabotos aistros spąstus. Abudu labai rūpinosi vienas kitu ir manė, kad stiprūs jų jausmai gali peraugti į rimtus santykius. Bet Endriu elgėsi atsargiai, nes buvo neseniai išsiskyręs. Jis nenorėjo trumpalaikio romano su Alisa, nes pernelyg ja rūpinosi ir ją gerbė. Alisa irgi jaudinosi dėl to paties, nes žinojo apie ką tik nutrūkusią Endriu draugystę.
Alisa ir Endriu nuoširdžiai ir atvirai pasikalbėjo. Endriu pasakė, kad nors mano, jog jo jausmai jai rimti, nes jis kiekviena ląstele jaučia, kad ji ypatinga, negali būti tikras, ar blaiviai mąsto dar veikiamas neseno išsiskyrimo.
Alisa suprato, kokia pavojinga padėtis, bet jie nepermiegojo ir toliau leido laiką kaip pora atokiai nuo draugų. Jie negalėjo nieko padaryti. Alisa dar karščiau pamilo Endriu ir maždaug po mėnesio pasakė jam daugiau nebeištversianti nežinios, ar jie kada nors bus kartu. Alisa nusprendė apsisaugoti ir pasakė Endriu, kad nenori jo matyti bent mėnesį.
Džiaugiuosi, kad Endriu nesielgė kaip koks nesubrendėlis, mirtinai užsimanęs gauti draudžiamą vaisių. Gerbdamas Alisos sprendimą jis atsitraukė (už tokį teisingą poelgį pelnė jos draugų palankumą).
Nors Endriu ketinimai buvo geri, Alisą kankino siaubingas netikrumas. Tiesą sakant, ji išvijo jį apsispręsti, patinka ji jam ar ne. Tad po kelių savaičių jis gali grįžti išskėstomis rankomis, bet gali negrįžti išvis. Alisa pastatė ant kortos viską – dabar nebegalėjo paveikti Endriu sprendimo.
Tiesą sakant, kai ką Alisa galėjo padaryti. Ir tas „kai kas“ buvo... nedaryti nieko.
Taip, nieko.
Nieko nedarydama ji jo nespaudė, nepasirodė kibi ar žūtbūt trokštanti suartėti, ir tai yra patrauklu. Atkreipkite dėmesį, kad ji „nieko nedarė“ kaip tik dėl to. Ji nieko nedarė, nes yra protinga, atvira, pasitikinti savimi mergina, nežaidžianti žaidimų ir nepakenčianti, kai žeminamas jos orumas.
Čia ir slypi priežastis, kodėl praėjus mėnesiui Endriu degė nekantrumu vėl ją pamatyti.
Menas sėkmingai nieko nedaryti
Nieko nedaryti iš tiesų nereiškia nieko nedaryti. Nieko nedaryti – tai gudri taktika. Į Endriu vartus įspiriamas kamuolys, ir vyrukas priverčiamas pagalvoti, ko nori. Tai galėjo pasėti abejonę jo širdyje, nes Alisa parodė pripažįstanti, kad jis galbūt nenorės pradėti rimtų santykių. Ji buvo tam pasiruošusi, o tokia branda daro įspūdį mums, vyrams – paprastiems padarams. Ji aiškiai išsakė savo požiūrį ir dabar neketino spausti Endriu.
Svarbiausia, kad Alisa kiek galėdama valdė padėtį. Be to, ji buvo sąžininga pati sau, nes įsitikino, ką Endriu jai jaučia. Tam reikia stiprybės ir, kaip jau sakiau, gudrumo. Tuo mes, vyrai, žavimės.
Atvirai kalbant, niekad nesužinosiu, kaip Alisa ištvėrė tą mėnesį nebendraudama su Endriu. Nepaprastai gerbiu ją už tai. Ko gero, jei ji būtų pristigusi savitvardos, Endriu vis tiek būtų pas ją atbėgęs (linkstu taip manyti). Tačiau dabar žinome, kad Alisa – protinga tinkamu laiku tinkamai pasielgusi mergina.
Dar vienas svarbus dalykas: perskaičius istoriją gali pasirodyti, kad Alisa – ledo karalienė, klastinga, bejausmė mergina. Bet aš ją gerai pažįstu ir galiu patikinti, kad ji tikrai ne tokia. Ji nuoširdi, išmintinga ir nestokoja savigarbos. Endriu yra geras žmogus, myli Alisą ir jiedu dabar labai laimingi.
ISTORIJOS MORALAS:
• Gerų vyrų būna (na, bent jau vienas toks pasitaikė).
• Kartais teisingiausia taktika – nieko nedaryti.
Istorija B, pirma dalis – blogoji
Bobui dvidešimt septyneri. Jis turi draugę Beatrisę, jai dvidešimt šešeri. Jie kartu mokėsi universitete ir buvo geriausi draugai. Savaitgaliais dažnai lankydavosi vienas pas kitą, nuolat kalbėdavosi ir yra labai artimi.
Bobas ir Beatrisė niekada nesibučiavo. Bet Bobas beprotiškai įsimylėjęs Beatrisę. Tiesą sakant, jis mano, kad įsimylėjęs. Kas kartą ją išvydęs kenčia. Jie gražiai draugauja, bet jis nori daugiau. Daug, daug daugiau.
Ar Beatrisė kada nors davė suprasti jaučianti tą patį? Bobas abejoja. Ji visuomet džiaugiasi jį matydama, noriai su juo leidžia laiką, ir akivaizdu, kad jai su juo smagu. Ką tai reiškia? Bobas nežino.
Vargšas Bobas.
Bobas mėnesių mėnesius kankinasi, nežinodamas, ką daryti. Visi jo draugai žino, kas dedasi, ir įtaria, kad jis jos nedomina kaip vyras. Jos draugai greičiausiai irgi žino ir turbūt mano tą patį. Bet nė vienas iš jų jam neduoda jokio gero patarimo. Jie mano, kad neįtikėtina, jog ji juo susidomės, ir nenori, kad jis nusiviltų. Tačiau negali žiūrėti ir į jo meilės kančias. Jiems sunku jį tokį matyti.
Читать дальше