Алисон Робертс: Gydanti meilė

Dabar Ana atsistojo arčiau stalo. Kaukė dengė apatinę veido dalį, vienkartinė kepuraitė slėpė plaukus ir ausis. Jis matė tik žalias akis, ir akimirksniu suvokė jose glūdintį kaltinimą.

Vakar turėjo susitikti su šia pusantrų metų jo darbą dirbusia mergina, bet namie atsirado visokių nesklandumų. Trūko vamzdis ir nebuvo vandens. Paskui reikėjo prijungti elektrą, jis negalėjo įkrauti mobiliojo telefono maitinimo elemento. Dėl tų rūpesčių buvo dar aiškiau, kad jis visai netroško sugrįžti, o ji... ji irgi nelaukė. Lukas pavėlavo daugiau nei valandą, Ana jau buvo išėjusi namo ir nepaliko žinutės, tik šiandienos operacinės užimtumo grafiką.

O dabar dėbčiojo taip, tarsi priimti pavėluotą jos pagalbą būtų tik pirmasis jo laukiantis iššūkis. Na, jei taip nori, tegu sau pučiasi.

– Jeigu ketini padėti, – jis trumpai tarstelėjo, – pats laikas. Nemėgstu, kai trikdo mano operacijas.

Stojo tyla. Džeimsas atsitraukė, Ana sklandžiai užėmė jo vietą. Lukas pajuto kojoje tvinksintį pažįstamą skausmą, bet tai tik paskatino dar labiau susikaupti. Vyras pasuko galvą į operacinės seselę prie vežimėlio su instrumentais.

– Krūtinkaulio pjūklą.

Išgirdusi balso toną, seselė šoktelėjo ir pagirtinai sparčiai ištiesė prašomą įrankį. Tylą nutraukė pjūklo dūzgimas. Lukas sutelkė dėmesį į pjaunamą kaulą. Bent trumpą laiką nebuvo reikalo – ir noro – žvalgytis į priešais stovinčią merginą.

Tad štai koks tas Lukas Deivenportas.

Karo didvyris, apie kurį ji tiek prisiklausė per pastarąsias kelias dienas. Net per daug. Tarsi dar negana, kad iš jos atėmė skyriaus vadovo vietą, visi nedvejodami bėrė druską ant žaizdos pasakojimais, koks Lukas nuostabus. Koks puikus chirurgas. Ir karys. Kaip per ataką vienas išgelbėjo visus, nepaisydamas sulaužytos kojos ištraukė juos iš degančio automobilio, suteikė pirmąją pagalbą, ir taip jie išgyveno, laukdami pastiprinimo.

Nesunku tuo patikėti. Užteko vieno skvarbiausių Anos kada nors matytų akių žvilgsnio, ir ji suprato sutikusi tokį pat ambicingą ir ryžtingą kaip ji žmogų. Dvi horizontaliai virš nosies tarp tamsių antakių susimetusios raukšlelės teikė žvilgsniui kvapą gniaužiančio intensyvumo. Gal ir nepriimtina, kad jis elgiasi su ja kaip su medicinos mokyklos absolvente, bet ir nekeista. Šis vyras matė ir patyrė tokių dalykų, kokių ji nė nenumano.

– Paleistas iš kariuomenės su teigiama charakteristika, – kažkas pastebėjo. – Bus apdovanotas ordinu.

Šventojo Pirano ligoninei pasisekė, kad jis grįžo. Džiaugėsi visi, pacientai ir visa nelemta bendruomenė. Anai teko slėpti nusivylimą, grasinantį peraugti į deginantį pyktį. Teko šypsotis ir apsimetinėti, jog džiaugiasi, kad jai nuo šiol suteikiama galimybė būti didvyrio pavaduotoja.

Nekeista, kad vyrukas toks pasipūtęs, jog vakar nė nepasivargino užsukti susipažinti. Ji atsiprašė vėluosianti ateiti į operacinę, o koks buvo atsakymas? Jam nepatinka, kai trukdo jo operacijas! Balsas duslus, žodžiai kapoti. Šis vyras, matyt, ne tik įpratęs įsakinėti, bet ir tikisi, kad nurodymai bus vykdomi.

Aną prislėgė nesėkmė skubiosios pagalbos skyriuje, nuotaika dar labiau pagedo. Vienintelis būdas tai išverti, kaip patyrė visais sunkiais gyvenimo atvejais, – susitelkti vien į darbą.

Tai visai nesunku.

– Vargeli, – nesusilaikė nepakomentavusi Ana, kai įstačius šonkaulių plėtiklius atsivėrė operacijos objektas. – Tik pažiūrėkit!

Širdiplėvė sukalkėjusi ir virtusi storu baltu dėklu, surandėjusiu nuo kadaise viruso sukelto uždegimo ir trukdančiu širdžiai normaliai plakti. Lukas ruošėsi atlikti perikardektomiją 2ir šį sukietėjusį sluoksnį pašalinti nuo širdies audinio. Sudėtinga, varginanti procedūra – Ana buvo ją išstudijavusi, bet pačiai neteko daryti.

Ji būtų sutikusi atlikti operaciją, jei nebūtų buvę geresnio specialisto, bet tikrai būtų jungusi pacientą prie dirbtinės kraujotakos sistemos ir operavusi neplakančią širdį. Lukas nusprendė apsieiti be papildomą grėsmę pacientui keliančio dirbtinės kraujotakos aparato. Jis ruošėsi atlikti operaciją po skalpeliu plazdant širdžiai.

– Jūsų tyrimai parodė, kad sukalkėjimas išplitęs, – tarė Lukas mažumėlę nustebęs dėl jos šūksnio. – Dešinioji pusė prastai užpildyta, sistolinis tūris siaubingas. Stebuklas, kad jis išvis išgyveno.

– Pirmas požymis, kad kažkas negerai, buvo sąmonės netekimas darbe prieš tris savaites.

Ana stebėjo, kaip Lukas skalpeliu perrėžia kietą baltą audinį; didelėje plaštakoje instrumentas beveik pradingo. Dabar ji suprato, kaip reikia spausti pjaunant ir kaip atidžiai stebėti. Gydytojas turi atverti surandėjusį audinį, bet nepažeisti po juo slypinčios širdies.

Atsakydamas Lukas kažką numykė. Tai galėjo reikšti pasitenkinimą, išvydus sveiką, rausvą širdies raumenį, bet Ana numanė priekaištą, kad užtruko taip ilgai nustatyti teisingą diagnozę ir skirti gyvybę gelbstintį gydymą.

Tokia kritika nepelnyta. Šis pacientas, Kolinas Herbertas, daugybę metų nesilankė pas šeimos gydytoją, dėl dusulio kaltino prastą sveikatą, o dėl nuovargio – bemieges naktis, nes augino du vaikučius. Netgi pirminiai trisdešimt septynerių metų vyro tyrimai nerodė, kad šlubuoja širdis. Šiai retai diagnozei patvirtinti prireikė kompiuterinės tomografijos ir širdies kateterizacijos, ir tada jau Anai teko spręsti, ar pačiai imtis naujos operacijos, ar perduoti Koliną į labiau patyrusio chirurgo rankas.

Sužinojusi, kad Lukas Deivenportas grįžta, Ana nutarė, kad verta dar šiek tiek atidėti operaciją. Jei Kolinas galės gydytis Šventojo Pirano ligoninėje, arčiau artimųjų ir draugų, veikiausiai jis gis sparčiau. Bent jau ligonio žmonai ir draugams tai bus ne toks įtemptas laikas.

Lukas pradėjo skirti širdiplėvę nuo širdies raumens. Anesteziologas kartu su kitais apstulbęs žvelgė į operuojamą vietą.

– Primena plastiką, – kažkas tarstelėjo.

Chirurgas vėl murmtelėjo, ir operacinėje stojo tyla, ją drumstė tik trumpi Luko prašymai paduoti instrumentus arba atsakymai į pastabas apie paciento būklę. Jis beveik nekreipė dėmesio į Anos teikiamą pagalbą.

Taigi su šiuo chirurgu per operaciją negalima atsipalaiduoti. Žinoma, jis privalo sutelkti dėmesį į darbą, bet Anai tai niekada netrukdė įtraukti į operaciją ir bendradarbius. Patikrinti jų žinias ir pasidalyti savosiomis. Aptarti nesklandumus ir leisti kitiems pasakyti nuomonę apie galimus sprendimus. Taip, kaip su ja anksčiau dirbo mokytojai.

Asistuoti ponui Deivenportui prilygsta ieškoti kelio po vandeniu. Dabar jos pareigos žemesnės, bet jai leidžiama mokytis tik stebint. Ana jautė atslenkantį nepasitenkinimą. Teks sukąsti dantis ir ieškoti galimybės gerai pasirodyti kur nors kitur. Vėl teikti prašymus dėl darbo į vietas, kur daugiausia kandidatų, o ir priimantieji sprendimus yra vyrai. Kvalifikuoti, stiprūs vyrai – kaip tas, kuris dabar darbuojasi priešais. Vyrai, kuriuos sunku įtikinti, kad moteris gali būti jiems lygi.

Bet netgi jausdama besiveržiantį įtampos mazgą, kuris nebuvo atsileidęs per visą jos kaip medikės karjerą, Ana jautė ir ką kita. Luko įgūdžiai rodė, kad netgi stebėdama ji gali pasimokyti. Jo laiko pojūtis buvo tikslus kaip laikrodis; palaukęs, kol širdis suplazdės ir išstums kraują, milimetras po milimetro laisvino ją tomis trumpomis akimirkomis, kai širdis nutykdavo ir vėl būdavo saugu darbuotis skalpeliu.

Įranga ir specialistas, jeigu tektų prijungti pacientą prie dirbtinės kraujo apytakos, buvo šalia. Sunkiausia procedūros dalis bus pašalinti širdiplėvę nuo užpakalinės širdies pusės, ir Lukas norėjo užsitikrinti galimybę prireikus pasinaudoti dirbtine kraujotaka.