Сара Морган - Žavingasis Natanielis

– Nemoki plaukti?

– Moku, kai noriu. Bet dabar noro nejaučiu.

– Kodėl? Tik būdama vandenyje gali išsigelbėti nuo karščio.

Keitė nusispyrė šlepetes.

– Tiesą sakant, man visai nekaršta.

Natanielio lūpų kampučiai kilstelėjo.

– Man atrodai karšta. – Leisdamas šiam dviprasmiškam pasakymui pakibti ore, jis pasilenkė ir ištiesė Keitei stiklinę šalto limonado.

– Kuo neįtiko Rozos išrinkti bikiniai?

– Jie puikūs.

– Tuomet kodėl nė vieno jų neapsivilkai?

Sąžiningumo dėlei Keitė piktai dėbtelėjo.

– Nes nė už ką gyvenime tavo akivaizdoje neapsivilksiu bikinio.

– Kodėl?

– Klausi rimtai? – Iš bejausmės Natanielio veido išraiškos ji padarė išvadą, kad taip. – Natanieli, moteris galima suskirstyti į du tipus – minkštąsias ir kietąsias. Tu mėgsti leisti laiką su kietosiomis. Aš esu iš minkštųjų. Tokios kaip aš veikiausiai nesi sutikęs.

– Minkštojo tipo?

– Esu su nepaprastais paminkštinimais, – sumurmėjo ji, – sukurta patogumui, o ne greičiui. Bet dabar gal galėtume pasikalbėti apie ką nors kitą?

– Todėl nesivelki bikinio? – Jo veidą nušvietė tingi šypsena. – Nes nerimauji dėl savo kūno?

– Gali vadinti mane lėkšta, bet nenoriu praleisti visos dienos įtraukusi pilvą.

– Tuomet neįtrauk. – Natanielis šypsodamas atsilošė ir užsimerkė. – Moterų suvokimas apie tai, kas patinka vyrams, be galo iškreiptas. Net jeigu visa kita tavyje nebūtų verta dėmesio, esu tikras, kad pilvas yra be galo seksualus. Apsivilk bikinį ir išgirsi mano nuosprendį.

Keitės akys nukrypo į plačius Natanielio pečius ir raumeningą krūtinę. Tokį kūną turi drausmingai sportuojantys žmonės.

– Verčiau jau išvirsiu gyva, nei leisiu tau pamatyti savo pilvą.

– Mieloji, jeigu atogrąžų saloje ketini praleisti dvi savaites apsirengusi nuo galvos iki kojų, tikrai išvirsi gyva.

Tai, kad jis iš jos šaipėsi, tik sustiprino įtampą.

– Nesišaipyk iš manęs.

– Nuoširdžiai manau, kad esi be galo graži, todėl visas tas nepasitikėjimas savimi yra visiškai nereikalingas.

– Natanieli, mačiau aktorę, su kuria vaidinai Alfa vyre . Ji buvo tikras seksualumo įsikūnijimas.

– O iš tiesų tebuvo išlepinta ir pagiežinga princesė.

Keitė prisiminė aistringas sekso scenas, kurias žiūrovai stebėdavo sulaikę kvapą.

– Ekrane neatrodė, kad jos baidytumeis. Kiek atmenu, aistra tarp jūsų netgi buvo įvardyta perdėm sprogia .

– Esu aktorius. – Jo balsas neišdavė jokių emocijų. – Toks mano darbas.

– Bučiuoti gražiausias pasaulio moteris? Sunkus darbas.

– Kartais būna sunku.

Dabar jis vaidino. Keitė nė akimirkai nepatikėjo, kad priešais ją drybsantis vyras yra tikrasis Natanielis Vulfas.

– Tai kaip ruošiamasi tokiam vaidmeniui? Ar Alfa vyro vaidmeniui reikėjo ruoštis papildomai?

– Du mėnesius praleidau su Specialiosiomis pajėgomis.

– Lakstei po laukus ir miškus su kuprine ant pečių?

– Be viso kito, dariau ir tai.

Keitė nesunkiai įsivaizdavo jį trumpai kirptais plaukais, sunkiantį paskutinį prakaito lašą. Natanielis Vulfas, blogasis berniukas.

– Su kuriomis Specialiosiomis pajėgomis? Jungtinių Valstijų ar Didžiosios Britanijos?

– Jeigu tai pasakyčiau, turėčiau tave nužudyti. – Natanielis kalbėjo tokiu pat lengvu pašaipiu tonu, nuo kurio jai net skrandį sutraukdavo. – Sakykime, kad tai buvo vienintelis laikotarpis, kai manęs nesekiojo žiniasklaida. Tie vaikinai yra tikrų tikriausi alfa vyrai. Jie – komanda. Geresnė už bet kokią šeimą. – Kažką išgirdusi Natanielio balse Keitė atsisuko, tačiau jo profilis nieko neišdavė.

Geresnė už bet kokią šeimą.

Išskyrus trumpą brolio Sebastiano paminėjimą, šią temą jis buvo uždraudęs, tiesa?

– Ne tik tavo šeimos reikalai komplikuoti. Kai mirė tėvas ir sužinojau apie jo lošimo priklausomybę, jaučiausi be galo nusiminusi. Ir pikta. Negalėjau patikėti, kad jis gyveno slaptą gyvenimą. Negalėjau liautis galvojusi, kad visus tuos metus mama viską laikė savyje – vaikystėje neturėjome pinigų, o namų netekome net du kartus.

Natanielis pakreipė galvą.

– Vadinasi, iš esmės sutinkame, kad šeima  – nieko gero.

Keitė pagalvojo apie savo seserį. Apie tai, kad ji atsiskyrė nuo šeimos.

– Nemanau, kad šeima nieko gero. – Pasibaisėjusi, kad – vėl – galvoja apie seksą, Keitė atplėšė akis nuo Natanielio lūpų. – Bet kartais santykiai tampa sudėtingi. Vis dar manau, kad turėtumėt laikytis išvien. Ar tavo brolis už tave vyresnis?

Jo akys žvelgė tiriamai.

– Jeigu nenori atsidurti baseine, turėtum pakeisti temą.

– Atleisk. Nesu pratusi turėti uždraustų temų. Pamėginsiu kalbėti apie orą. Arba sodus. Ši vieta tikrai graži. – Keitė apsidairė aplinkui ir pamatė persipynusius palmių vainikus, kurių žalią lapiją skrodė ryškių atogrąžų spalvų lopai. Pamačiusi saulėje prie baseino besišildantį didelį žalią gekoną ji pradėjo raustis rankinėje ieškodama eskizų sąsiuvinio.

– Ketini jį piešti?

– Kodėl gi ne? Jis toks mielas. – Jos pieštukas apskriejo popieriaus lapą, paskui ranka vėl paniro į rankinę ir ištraukusi dėžutę pastelinių kreidelių ėmė žaisti spalvų deriniais. – Man patinka žalsvai melsvos ir atogrąžų žalios derinys. Ant šilko šios spalvos atrodytų nuostabiai. – Įsivaizduodama tokį derinį, galvoje varijuodama įvairiausiomis kombinacijomis Keitė prisimerkė.

– Jeigu taip mėgsti spalvas, kodėl visada vilki rudais drabužiais?

Jos pieštukas sustingo.

– Ruda man patinka. – Su ruda aš tampu nematoma . Keitė tvirčiau suspaudė pieštuką. Vien jo jutimas ramindavo. – Vis dar mėgstu jausti pieštuką. Jis man primena vaikystę. Kai žiūrėdavau Holivudo filmus ir perkurdavau kostiumus.

Natanielis sukryžiavo už galvos rankas. Jo raumenys suvirpėjo.

– Ir koks gi Holivudo filmas tau patinka labiausiai?

– Vėjo nublokšti . – Užuot stebėjusi jo raumenis, Keitė įsmeigė akis į eskizų knygą. – Nuo­stabūs kostiumai ir nepakartojama romantika. O tau? Tikriausiai Alfa vyras .

– Savo filmų niekada nežiūriu. – Natanielis nuleido rankas ir palinkęs pažvelgė į jos piešinį. – Man patinka seni Hičkoko filmai. Trisdešimt devyni žingsniai ir Pagarsėjęs su Keriu Grantu. Vienu geriausių aktorių, kuris taip niekada ir nelaimėjo Žydrojo ekrano apdovanojimo.

– Ar tai tiek daug reiškia? Gauti Žydrojo ekrano apdovanojimą?

Užuot atsakęs, Natanielis pašoko ir nėrė į baseiną.

Pasijutusi kalta Keitė nuleido pieštuką.

Ji neturėtų jam uždavinėti asmeninių klausimų. Juk jie – ne draugai. Jie tėra du ­nelaimingų aplinkybių suvesti nepažįstamieji. Kita vertus, teatre ir savo namuose tapusi jo emocijų liudininke, Keitė jautėsi taip, lyg jį pažinotų. Ji ­žinojo tik nuotrupas – Anabela, Kerė, – mažas dėlionės detales, kurios nieko nereiškė, nes prieš akis nematė viso paveikslo.

Keitė suirzusi stebėjo, kaip Natanielis ­vėsinasi baseine. Nugara žliaugė prakaitas. Paplūdimio suknelė buvo prilipusi tarsi paltas, tačiau ji už jokius pinigus neketino jos nusivilkti.

Pradinė euforija, kad atsidūrė rojuje, prigeso. Šis rojus skirtas tiems, kurie galėjo sau leisti nedirbti. Ji sau to leisti negalėjo. Jeigu greitai neras kito darbo, nesugebės sumokėti kasmėnesinės įmokos už namą. Jos karjera nebejudės į priekį. Svajonė žlugs.