Сара Морган - Žavingasis Natanielis

– Tu juk nerimtai.

– Jeigu tave čia paliksiu, žurnalistai pasismagins kaip žalios mėsos gavę rykliai.

– Jeigu pagal tokią analogiją esu žalia mėsa, apibūdinimas ne itin malonus. Jokia moteris nenorėtų galvoti, kad jos šlaunų užtektų pamaitinti rykliui, ką jau kalbėti apie jų būrį.

– Keite, – užgniauždamas susierzinimą sumurmėjo Natanielis. – Tiesiog pasiimk pasą. Judinkis!

Ji tvirtai įsispyrė kojomis į žemę ir ištiesino pečius, tarsi rengdamasi atremti į vidų besiveržiančią armiją. – Su tavimi niekur nevyksiu. Nepaisant to, kad būdama šalia tavęs negaliu atsipalaiduoti, čia turiu darbą, draugus, šeimą – turiu gyvenimą . – Išgirdusi suskambant Natanielio telefoną, Keitė nutilo. – Kad ir kas skambina, pasakyk jiems, kad privalo tuojau pat tave iš čia išgabenti.

Natanielis pažvelgė į skambinančiojo vardą.

– Mano agentas. Privalau atsiliepti. Niekur neik. Suorganizuosiu mūsų paėmimo operaciją.

***

Kiek dar užtruks, iki žurnalistai išsiaiškins jos ryšį su žymiąja seserimi?

Kiek dar užtruks, iki prasidės lyginimai?

Stengdamasi išlikti rami Keitė vaikščiojo pirmyn atgal po miegamąjį.

Juk ji – suaugusi moteris, o ne pažeidžiama paauglė. Jau seniai privalėjo įveikti savo komp­leksus.

Ji yra tas, kas yra. Palyginimai galbūt ją įskaudins emociškai, bet fizinės žalos juk nepadarys. Jai tereikia toliau gyventi savo gyvenimą ir tikėtis, kad visa suirutė ilgainiui nuslūgs. Galbūt derėtų pasiimti miegmaišį ir tol, kol praeis susidomėjimas, nakvoti teatre? Apsaugos darbuotojai jai visada būdavo malonūs.

Pro atviras duris girdėjosi lėta išsilavinusio žmogaus kalbėsena telefonu duodami Natanielio nurodymai.

Aš jam atrodau seksuali.

Keitė suvirpėjo ir delnais pasitrynė rankas virš alkūnių.

Natanielis Vulfas – kino ikona ir pasaulinis sekso simbolis.

***

Jam ji tikrai atrodo seksuali. O Keitė buvo save įtikinusi, kad trauka tėra jos vienos fantazija...

– Jau pasiėmei pasą? – Natanielis stovėjo tarpduryje; matydama, kaip jis į ją žiūri ­įkypomis akimis, Keitė negalėjo galvoti apie nieką, išskyrus seksą. Nežabotą, beprotišką, gyvulišką seksą – tokį, apie kokį buvo skaičiusi, bet nė karto nepatyrusi.

Apimta didelio nerimo ji nusisuko.

– Man nereikia paso. Ketinu traukti tiesiai į teatrą ir užsirakinti kostiumų skyriuje. Ten yra apsauga ir...

– Į teatrą negrįši.

– Žinoma, kad grįšiu. Manęs laukia darbas.

– Vakar pabėgau iš premjeros. Vaidinimas atšauktas, – be užuolankų konstatavo faktą Natanielis, ir Keitei ėmė linkti keliai.

Tik jau ne darbas.

Ne.

Ji puoselėjo planus. Ji puoselėjo svajonę.

– Nori pasakyti, kad netekau darbo?

– Taip, ir tai mano kaltė, – suurzgė Natanielis. – Bet jausčiausi dėkingas, jeigu nežiūrėtum taip, lyg būčiau užmušęs tavo numylėtą gyvūnėlį, nes dabar turime iš čia nešdintis, o prislėgdami vienas kitą kaltinimais ir abipusiais priekaištais viską tik dar labiau apsunkintume.

– Aš... Aš iš tiesų netekau darbo?

– Taip, – sukandęs dantis iškošė Natanielis. – Bet aš viską sutvarkysiu.

– Kaip? Ar ketini grįžti į sceną?

– Ne.

– Tuomet visko sutvarkyti negalėsi. – Suvokdama situacijos pasekmes Keitė puolė į paniką. – Šis vaidinimas buvo svarbi mano karjeros plano dalis. Turėjau būti pastebėta. Tai buvo pirmoji laiptų pakopa...

– Yra ir kitų vaidinimų...

– Ar žinai, kiek žmonių pateikė prašymus į šią darbo vietą? – Dėl panikos jos balsas pakilo visa oktava. – Aštuoni šimtai! Ir tas pats visur. Neturi supratimo, ką reiškia...

– Rekomenduosiu tave visiems, ką pažįstu.

– Nenoriu skintis kelio per pažintis.

– Tuomet esi visiška naivuolė, – bejausmiu balsu pasakė Natanielis. – Nes šiame versle pažintys ir yra sėkmė.

Stengdamasi mąstyti logiškai Keitė atkak­liai papurtė galvą.

– Nors ir neturiu pinigų, šiandien man paskirtas susitikimas su kostiumų kūrėja. O kadangi dabar esu bedarbė, jis man dar svarbesnis.

Bedarbė. Nuo šio žodžio jai net kvapo pritrūko. Ji negalėjo sau leisti būti bedarbe.

Natanielis atsiduso.

– Kas ji?

– Meredita Beinon.

– Niekada nesu apie ją girdėjęs. Ji tavo karjeros į priekį nepastūmės.

– Bet...

– Tau reikia pasistažuoti pas kurį nors žymų kostiumų dizainerį. Ar esi girdėjusi apie Aliciją Brent?

– Žinoma. Kas apie ją negirdėjo? Tačiau su tokia kaip aš ji net nesikalbės.

– Kalbėsis, jeigu paliepsiu. Gerai. Šitas reikalas sutvarkytas. Dabar čiupk pasą. Privalome iš čia nešdintis.

Keitei svaigo galva.

– Pažįsti Aliciją Brent?

– Taip. O jeigu su ja nieko neišeis, yra daugybė kitų. – Jo balsas skambėjo primygtinai. – Pasą!

Staiga ateitis Keitei pasirodė miglota ir siaubingai neaiški. Susitikimas su Alicija Brent juk nepadengs jos skolų, tiesa? Jai reikėjo darbo.

– Kur ketini vykti?

– Ten, kur nėra žurnalistų. Privalau niekam nekristi iki akis iki Žydrojo ekrano ­apdovanojimų. Į negyvenamą salą. Ten kur saulė, jūra ir s...

– Jokio sekso.

Jo lūpas iškreipė vos pastebima šypsena.

– Norėjau pasakyti smėlis, bet ir seksas skamba neblogai. Kalbi būdraudama, kalbi miegodama. Belieka išsiaiškinti, ar kalbi ir mylėdamasi.

KETVIRTAS SKYRIUS

Kodėl, po galais, jis pasiėmė ją su savimi?

Nes tai atrodė vienintelė išeitis – siekiant užtikrinti, kad mergina nepasikalbėtų su žurnalistais, bet tik dabar Natanieliui tapo aišku, ką reiškia Keitės artumas. Mažiausiai to norėdamas, Natanielis parūpino sau draugiją.

Ir ne šiaip draugiją. Jis sau parūpino Keitę – merginą, kuri šventai tikėjo, kad pasaulis taptų kone rojumi, jeigu kiekvienas turėtų su kuo pasikalbėti apie savo problemas. Merginą, kuri tikėjo, kad šnekėjimasis išsprendžia visas problemas.

Įtraukdamas ją į savo chaotišką gyvenimą jis pats save nubaudė.

Dabar Keitė ant jo įsiutusi.

Nenorėdamas išduoti savo emocijų Natanielis atsargiai žvilgtelėjo į įsitempusį jos profilį.

– Neprivalai atrodyti taip, tarsi pasaulis dužo į šipulius, – iškošė jis. – Tai tebuvo nereikšminga kostiumų drama, kurioje vaidino antraeilio ryškumo žvaigždės. Ji būtų atrodžiusi provinciali ir nuobodi.

– Tai tebuvo dar viena pakopa laiptais į viršų.

– Kiek gi tų pakopų tavo laiptuose? Gal vertėtų pagalvoti, kaip peršokti per dvi iš karto, antraip viršaus gali niekada nepasiekti.

– Ar bent apie ką nors kalbėdamas nebūni sarkastiškas?

– Tas vaidinimas nebūtų tavęs pastūmėjęs karjeros laiptais aukštyn.

– Dėl kostiumų turėjau tikrai originalių minčių. Mano vardas būtų buvęs įtrauktas į kūrėjų sąrašą.

– Kurį būtų matę trys žmonės. Šiaip ar taip, darbo vis viena nebūtum gavusi.

– Ačiū. Ne tik sustabdei mano karjerą, bet dar teigi, kad esu niekam tikusi specialistė. – Ji nusisuko į langą. – Vien todėl, kad nedirbu Holivude, dar nereiškia, kad neturiu jausmų. Mano manymu, esi neįtikėtinai niekingas.

– Niekingas?  – Kovodamas su nepaaiškinamu noru juoktis, Natanielis pažvelgė į Keitę. – Šio žodžio negirdėjau nuo pat internato laikų.

– Galėčiau prisiekti, kad internate buvai tik­ras košmaras.

– Visko buvo. Bet, tavo įdomumo dėlei, nebuvau nei niekingas , nei sarkastiškas. Kalbėjau sąžiningai. Darbo nebūtum gavusi.