Люси Монро - Lemtingas aukcionas

Kesė nesugalvojo, ką jam atsakyti, kad neatskleistų savo jausmų, todėl tylėjo ir švelniai pabučiavo jam petį.

Neo nusišypsojo ir atsakė bučiniu.

– Neturėčiau likti nakčiai.

– Kodėl?

Jis atsiduso.

– Biure turiu būti šeštą ryto. Manęs laukia svarbus telefono skambutis.

– Kodėl taip anksti?

– Dėl laiko skirtumo.

– Suprantu. Bet tu galėtum anksti išvažiuoti, – nedrąsiai pasiūlė Kesė, nebūdama tikra, ar gerai supranta, kad Neo nori pasilikti.

– Jei tu nieko prieš, kad pažadinsiu tave, prieš išeidamas?

– Aš ne prieš. – Ir jei ji atsakė net nesudvejojusi, kas galėtų ją dėl to kritikuoti?

– Tai galiu miegoti čia. Ačiū.

Kesė buvo labai laiminga. Dar tik vieną naktį miegojo jo glėbyje, bet jau dabar tai – vienas mėgstamiausių dalykų. Gal net vienas svarbiausių. Dar niekas nebuvo likęs pas ją visai nakčiai, bet dėl to Kesei buvo visiškai ramu. Netgi jautėsi pakylėta.

§

Ryte lipdamas iš lovos Neo jos nepažadino. Ji vos pajuto jo atsisveikinimo bučinį ir perspėjimą, kad vėl nustatė jos žadintuvą.

Tą dieną jis elgėsi kaip ir praėjusią. Skambino jai kelis kartus ko nors paklausti ar ką nors papasakoti. Per vieną pokalbį Kesė jį paerzino:

– Kodėl neprisipažįsti, jog skambini, kad išgirstum mano balsą?

– O jei ir taip?

– Tada apsvaigčiau ir ištirpčiau kaip pernykštis sniegas.

– Tada verčiau to nesakysiu.

Ar tai reiškė, kad jis tikrai paskambino, tiesiog norėdamas su ja pasikalbėti? Kesei labai patiko klausytis jo balso.

Kelionė į Napos slėnį buvo neįtikėtina. Panelės Parks išnuomotas namas buvo gražesnis nei Kesės, o prabangiuose jo apartamentuose įrengta dvivietė sūkurinė vonia. Svetainė panėšėjo į romantikos rojų, ir Neo pasinaudojo visais žvakių šviesos ir židinio teikiamais privalumais.

Kesė patyrė, kad skrydis privačiu lėktuvu visai nebaisus. Ji taip pat sužinojo, kad mylėtis gera ne tik miegamajame, bet ir svetainėje ar aistringai prisispaudus prie sienos. Kesė suviliojo Neo baseine, bet gerokai prisiragavusi jo vandens nusprendė, kad sūkurinė vonia yra kur kas geriau.

Visą skrydį namo ji miegojo. Neo dirbo.

Per kelias kitas dienas Neo nė karto neparodė, kad Kesės draugija jam būtų atsibodusi ar kad jį erzintų jos trūkumai. Jis ir toliau skambindavo jai kelis kartus per dieną. Jie susitikdavo beveik kiekvieną vakarą. Neo užsukdavo pas ją į namus arba meilikavimais įtikindavo Kesę atvažiuoti į jo apartamentus. Jai labai patiko plaukioti baseine, todėl ji neprieštaraudavo. Jis pareikalavo, kad ji pasiliktų maudymosi kostiumėlį, kurį vilkėjo pirmą kartą, ir laikė jį savo privačiame persirengimo kambaryje, kad daugiau niekas jo neapsirengtų, jei pas Zefyrą užsuktų svečių. O Neo su niekuo nesusitikinėjo.

Todėl po kelių savaičių, kai juodu pasimylėję gulėjo lovoje ir Neo jai pasiūlė pabandyti hipnoterapiją, Kesei nė nedingtelėjo, kad jis elgiasi kaip visi kiti. Nebando jos sutaisyti , nes yra nepakankamai gera tokia, kokia yra.

– Bobas buvo siūlęs tai prieš kelerius metus, bet nesutikau to net apsvarstyti, nes žinojau, ko jis siekia: jog pasveikčiau tik dėl to, kad galėčiau koncertuoti.

– Man visiškai nesvarbu, ar tu kada nors koncertuosi publikai. Jei to norėtum, aš padaryčiau viską, kad padėčiau tai pasiekti, bet tu to nenori. Tačiau žinau, apribojimai, kurie atsiranda dėl tavo baimių, tau yra skausmingi.

– Norėčiau nueiti su tavimi į restoraną ir kad dėl to manęs neišpiltų šaltas prakaitas ar neimčiau dusti, jei kas nors mane atpažintų.

Kesei puikiai sekėsi per vyno degustaciją Napos slėnyje. Be to, jie užsuko pavalgyti į tylų ir jaukų restoraną, kur tik aptarnaujančiam personalui būtų atėję į galvą ją užkalbinti.

Kesė žinojo, kad visu tuo galėjo mėgautis, nes šalia buvo Neo. Jo artumas ne tik skatino ją išbandyti naujus dalykus, bet jis sumaniai įsiterpdavo tarp jos ir kitų. Neo niekada nesivesdavo jos ten, kur buvo daug žmonių ar kur ji pasijustų lyg spąstuose.

Kesei jis buvo rūpestingas ir atidus. Ji jautėsi branginama.

– Man tai irgi patiktų. – Tačiau tai Neo pasakė stipriai laikydamas Kesę savo glėbyje ir ji nepagalvojo, kad jam įgriso valgyti su ja namuose.

– Ar esi ką nors numatęs?

– Žinoma.

Kasandra nusijuokė ir pirštu ėmė vedžioti jam ant krūtinės. Tik pabaigusi suprato, kad nupiešė širdį. Regis, jis nepastebėjo.

– Žinoma . Tu niekada nepateiki pasiūlymo, jei neturi konkretaus plano jam įgyvendinti.

– Tai Lark Koracon. Ji yra garsi agorafobijos ir kitų fobijų gydytoja.

– Ar buvai su ja susitikęs?

Neo gūžtelėjo pečiais.

Kesė kilstelėjo, kad pamatytų jo veidą.

– Žinoma. Tu buvai su ja susitikęs. Kokia ji?

– Normalus žmogus.

– Jokių krištolinių rutulių ar spalvingų šilko audinių, kybančių nuo lubų?

– Sakyčiau, kad painioji hipnoterapijos specialistę su būrėja.

– Galbūt. Norėčiau su ja susitikti. – Bet tikriausiai tik dėl to, kad tai pasiūlė Neo. Kesė pasitikėjo juo labiau nei kuo kitu.

Neo patenkintas pažvelgė į ją. Jo pritarimas jai kuo toliau, tuo labiau darėsi svarbesnis.

– Žinojau, kad sutiksi. Mes susitiksime su ja rytoj.

– Mes?

– Negi manai, kad versiu tave ten eiti vieną?

Kesė prigludo prie Neo.

– Tu man per geras, Neo.

– Juk tam ir yra draugai, ar ne?

– Nežinau. Niekada neturėjau tokio draugo kaip tu.

– Ir aš neturėjau tokios draugės kaip tu.

– Hipnoterapija yra… Na, nežinau.

– Nepanaši į nieką kitą?

– Taip.

– Ir šiek tiek gąsdina? – spėjo jis.

– Mano gyvenime ir taip pakanka baimių. – Kesė nenorėjo bijoti dar ir jos.

– Tačiau mintis, kad būsi užhipnotizuota, šiek tiek baugina?

– Taip.

– Ar nori, kad būčiau su tavimi per seansą?

– O ar tu sutiktum?

– Žinoma.

Taigi, Neo palydėjo ją į susitikimą ir visą laiką buvo kartu. Todėl Kesė jautėsi pakankamai saugi, kad atvirai atsakytų į gydytojos klausimus ir atsipalaiduotų.

§

Po mėnesio Kesė ir Neo sėdėjo prie stalelio restorane, esančio pačiame Space Needle bokšto viršuje. Ji visada norėjo jame apsilankyti, tačiau mintis, kad čia bus daugybė žmonių, ir vienintelis kelias į restoraną ir iš jo bus ilga kelionė liftu, anksčiau ją baugino.

Laimės purslai jos viduje spragsėjo tarsi skanus prancūziškas šampanas. Puikus dalykas.

– Lark teigia, kad su viešais pasirodymais yra susiję daug traumuojančių įvykių, todėl, norint tai nukreipti kita linkme, gali prireikti mėnesių, o gal net metų.

– Nieko baisaus. Juk tau visiškai nebūtina vėl pradėti koncertuoti.

Neo žodžiai dar labiau pradžiugino Kesę. Galima buvo patvirtinti ožcialiai: ji beviltiškai ir neatšaukiamai įsimylėjo šį milijardierių graiką. Jos susirašinėjimo draugas iš Kinijos, kaip ir keli kiti jos internetiniai draugai, tam pritarė. Vienintelis, kuris to nežinojo ir kuriam tai nepatiktų, buvo pats Neo.

Tačiau Kesė stengėsi, kad ši mintis nesugadintų jos geros nuotaikos.

– Žinau, bet man labai patinka, kad galiu daryti šitai.

– Malonu matyti tave laimingą.

Ji nusijuokė.

– Įtikinai, kad, nepaisant mano trūkumų, mūsų draugystė tau niekada neatsibos. Tu net neįsivaizduoji, kaip tai ypatinga.

– Kad man su tavimi nenuobodu. Mes kartu ėjome pirkti fortepijono. Skridome į Napos slėnį.

– Taip, tikrai. – Ir jis dar nuskraidino ją į Dubajų, kur duris atvėrė jo naujasis kompleksas. Jo rangovas įvykdė visus planus, o Neo pasakė Kesei, kad nori palaukti, kol ji pati jausis pakankamai rami, kad galėtų su juo skristi.