Люси Монро - Lemtingas aukcionas

Jo lūpos buvo pernelyg gardžios. Keliančios per daug virpesių. Per daug nuostabios. Ir viršijo visus Kesės lūkesčius ir fantazijas.

Tačiau audinių šiugždesys buvo žemiškesnis, jį buvo lengviau suprasti ir įsitikinti, kad jis tikrai laikė ją apglėbęs. Neo Stamosas. Pats žavingiausias iš Kesės kada nors sutiktų ar net matytų vyrų. Jo kelnių audinio prisilietimas prie šilku pridengtų jos kojų kėlė vis kitokius jausmus.

Neo rankos per ploną ir slidų chalato audinį klajojo jos kūnu, glamonėjo nugarą ir klubus. Kai jis dideliais tvirtais delnais suėmė jos užpakaliuką, Kesė sudejavo ir galiausiai prasižiojo.

Jis tuo pasinaudojo ir pagilino bučinį. Patyrusios lūpos tarsi savinosi ją. Jei jis taip bučiuodavo visas savo moteris, nieko keista, kad kiekvieną vakarą jį lydėdavo vis kita gražuolė.

Tačiau ši mintis nė kiek nenuslopino jos aistros. Kesė dar niekada nebuvo pajutusi tokio stipraus potraukio, apėmusio ją nuo kojų pirštų iki plaukų galiukų. Jis atrodė toks gardus, kad būtų galėjusi jį praryti. Norėjo, kad ir jis skanautų jos. Troško visko, ko dar nebuvo turėjusi ir apie ką anksčiau nebuvo net pagalvojusi.

O įgudusios lūpos kėlė ją į malonumo viršūnę, rankos pasitikėdamos glamonėjo jos užpakaliuką, švelniai slydo tarp kojų ir glostė jos šlaunis. Kesė sudejavo.

Nuogas kūnas. Taip… Reikėtų nusirengti.

Tik ji neįstengė nutraukti bučinio, kad galėtų tai ištarti. O nedidelė vis dar veikianti jos proto kruopelytė buvo už tai dėkinga.

Tačiau kai Neo nutraukė bučinį, ji nusivylė.

– Ne, nesiliauk, – maldavo ji.

Neo paleido Kesę, šiek tiek atsitraukė, o jo veide buvo matyti tokia įtampa, kad moteris suvirpėjo visu kūnu.

Penktas skyrius

Neo suraukė antakius. Jis atrodė labai nepatenkintas. – Neturėjau to daryti.

– Kodėl? – Kesei tai patiko, bet gal jam – ne? Bet jis tikrai tuo mėgavosi arba puikiai apsimetė.

Kiek buvo skaičiusi, taip vyrai paprastai nesielgdavo. Neapsimetinėdavo. Žinoma, ir moterys neturėtų taip daryti. Bet jai to nereikėtų. Jei jie mylėtųsi. Kesė buvo tikra, nors šioje srityje neturėjo jokios patirties.

Tikrą meistrą ji būtų atpažinusi bet kur, o šis vyras buvo glamonių meistras. Ir bučiavimosi profesionalas.

Neo giliai atsiduso.

– Mes – draugai.

– Draugai nesibučiuoja? – paklausė Kesė net nejausdama, kaip šie žodžiai jai išsprūdo, bet vis dėlto labai sutriko.

– Nežinau. Niekada nesu turėjęs moters draugės.

– Galime steigti bendraminčių klubą.

– Ir tu niekada neturėjai draugės? – Neo tonas išdavė, kad jis netiki.

– Niekada neturėjau draugo milijardieriaus. Rezultatas lygus.

Na, galbūt nevisiškai.

Turėjo jis moterų draugių ar ne, bet šis vyras apie moteris žino daug daugiau, nei ji apie vyrus.

– Taigi, draugai negali bučiuotis? – vėl paklausė Kesė, grįždama prie labiausiai ją dominusios temos.

– Ne.

– Kodėl?

– Mano seksualinis ryšys su moterimis paprastai trunka ne ilgiau nei vieną naktį, ar daugiausia kelias naktis. Norėčiau, kad mūsų draugystė nebūtų tokia trumpalaikė. – Taip kalbėdamas, jis atrodė beveik pažeidžiamas.

– Mes juk tik bučiavomės, ne daugiau.

O gal tai jau buvo glamonės, tik ji paprasčiausiai nesuprato, ką pajuto? Tikrai nebūtų atsisakiusi, jei jis būtų pasiūlęs daugiau. Juk norėjo, kad juodu būtų nuogi.

O Dieve maloningas, ji troško, kad juodu būtų nuogi.

– Tu tokia nekalta.

– O tu – priešingai. Man tai atrodo geras derinys.

– Tik tavo neeiliniam protui.

– Elgiesi globėjiškai.

– Aš tik stengiuosi neatitrūkti nuo tikrovės.

– Spontaniškas tu man patinki labiau.

– Puiku. – Bet jo žvilgsnis sakė ką kita.

– Puiku?

– Kas gali būti spontaniškesnio, nei kartu praleista diena?

– Vėl grįžtame prie tos pačios temos?

Neo pritariamai šyptelėjo.

– Tau reikia po dušu. O kol apsirengsi, aš paruošiu pusryčius.

– Tu moki gaminti?

– Aš negimiau magnatas.

– Taigi.

– Kokie pusryčiai tau labiau patinka, karšti ar šalti? – paklausė Neo, nutaisęs nuolankaus liokajaus povyzą.

– Tiktų skrudintas riestainis su žemės riešutų sviestu.

Išeidama pro duris dar pasičiups obuolį ir to pakaks.

O tai reiškė, kad jau svarsto išeiti iš namų su juo.

Ne tik kad svarsto – ji jau susitaikė su ta mintimi. Gal net ne susitaikė, gal net nori. Štai kaip viską pakeitė vienas bučinys. Ak, ji tikrai prisivirė košės.

Gal Neo nesibučiavimo taisyklė vis tik buvo gera mintis.

– Jei jie nuplėš bent lapelį nuo mano krūmų, aš niekada tau neatleisiu, – tarė Kesė išeidama iš kambario ir tikėdamasi, kad jis suvokia, jog tai rimtas įspėjimas.

§

Neo pasijuto taip, tarsi būtų gavęs smūgį į krūtinę.

Tokio jausmo, kurį patyrė bučiuodamas Kasandrą, jau seniai nebuvo jautęs. O gal ir niekada. Nesinorėjo liautis, negalėjo susivaldyti. Ši sukrečianti mintis labiau nei kas kitas – labiau nei suvokimas, kad netrukus atvyks Gyrio komanda, labiau nei perkrauta darbotvarkė – pastūmėjo jį nutraukti jųdviejų bučinį.

Neo niekada nesijautė bejėgis. Dar nė karto nepasitaikė progos. Ir neketino daryti to dabar. Ne ką mažiau kėlė nerimą mintis, kad jis negalėjo prisiminti, kada paskutinį kartą taip nesuvaldė geidulių ar kokių kitų troškimų, ir dar per tokį trumpą laiką.

Kai ją bučiavo, pasijuto taip, tarsi tuoj patirs orgazmą, o to dar niekada nebuvo atsitikę, net paauglystėje.

Ir tai tik nuo bučinio . Neo net neprisilietė prie nedidukių, bet gundančių Kasandros krūtų, ką jau kalbėti apie kokį nuogo kūno lopinėlį. Tačiau troško to. Labiau nei norėjo spėti į rytinį susitikimą. Po velnių.

Kesė taip pat jo nepalietė, bet atsakė į jo bučinį. Jos reakcija buvo natūrali – nekaltai jausminga, bet beprotiškai ir saldžiai aistringa. Jei instinktai jo neapgavo, o paprastai jie nemeluodavo, ji – skaisti.

Ir tai užtektinai gera priežastis vengti suartėti. Tai neturėjo nieko bendra su tokia netikėta Neo reakcija. Jis nieko nebijojo, bet intymius santykius užmegzdavo tik su patyrusiomis moterimis, kurios nepainiojo žzinio potraukio su trumpalaikėmis emocijomis.

Neo sekso partnerės paprastai į santykius žiūrėjo taip pat kaip ir jis. Po sekso jie neleisdavo kartu laiko, net lovoje. Prakeikimas, net pats sau atrodė šovinistas.

Tačiau Neo niekada nebuvo užmezgęs draugiškų ryšių su dailiosios lyties atstove. Jis iš viso retai su kuo nors susidraugaudavo. Tai su pasimėgavimu jam priminė Zefyras.

Neo nebūtų galėjęs pasakyti, kas jį traukė prie Kasandros. Žinojo tik tiek, kad kelias pastarąsias savaites jis fortepijono pamokų ir susitikimo su ja laukė labiau nei būtų tikėjęsis. Neneigė, kad Kasandra jam patiko kaip asmenybė. Kad ir kupina keistenybių, ji vis tiek žavinga.

Neo patiko, kad ji priartėjo prie jo tiek kiek artimas buvo tik Zefyras. Kasandra žinojo, ką reiškia neturėti vaikystės. Suprato, kas yra netektis, baimė ir alkis, nors jai tai buvo meilės, o ne maisto alkis.

Kasandros draugystė Neo buvo labai svarbi. Neketino jos sugriauti dėl tokio laikino dalyko kaip seksualinis potraukis.

Kad ir koks stiprus jis būtų.

Jis rado riestainius ir ėmėsi juos skrudinti.

Kol riestainiai skrudo, jis paskambino Koului.

– Geary Security.

– Ji sutiko dėl esminių konstrukcinių namo pakeitimų, tačiau nori, kad želdiniai būtų palikti.