Джерри Дженкинс - Negandų pajėgos

— Tėve, — šnibždėjo Briusas, — dėkojame tau už tą trumpą džiaugsmo blyksnį šiame, ant pražūties slenksčio stovinčiame pasaulyje, taip pat meldžiame mums visiems tavo palaiminimo ir apsaugos, iki vėl čia susitiksime. Kol būsime išsiskyrę, sujunk Kristuje mūsų širdis, kaip yra sujungtos brolių ir seserų širdys.

Nikolajus Karpatijus atrodė sujaudintas žinios, kad Reifordas susituokė, ir primygtinai prašė kuo greičiau susitikti su jo naująja žmona. Pasveikindamas jis paėmė Amandą už abiejų rankų ir pakvietė juodu su Reifordu užeiti į turtingas jo raštinės patalpas, kurios užėmė visą viršutinį PB būstinės Naujajame Babilone aukštą. Apartamentus sudarė pasitarimų kambariai, asmeninės gyvenamosios patalpos ir nusileidimo aikštelė sraigtasparniui. Iš čia vienas iš Reifordo įgulos narių perkels valdovą į pakilimo aikštelę būsimam skrydžiui.

Reifordas būtų pasakęs, kad Amandos širdis nusirito į kulnus. Žodžius iš savęs jai reikėjo spauste spausti, o šypsena buvo tarsi priklijuota. Susitikimas su blogiausiu žmogumi žemėje viršijo jos jėgas, nors pati sakė pažįstanti keletą audinių didmenininkų, kurie galėtų papildyti šį sąrašą.

Po visų mandagybių Nikolajus iškart patenkino Reifordo prašymą, kad Amanda jį lydėtų numatytoje kelionėje į Valstijas ir galėtų pasimatyti su jo dukra bei žentu. Reifordas nepasakė, kas yra Chlojės išrinktasis, ir net nepaminėjo, kad jie gyvena Niujorke. Nesumelavęs pasakė, kad jis ir Amanda susitiks su jais Čikagoje.

— Vašingtone aš prabusiu kelias dienas, — sakė Karpatijus. — Tuo laiku galite daryti ką tik norite. O dabar aš dar turiu šiokių tokių naujienų jums ir jūsų nuotakai. — Karpatijus ištraukė iš kišenės siaurą nuotolinio valdymo pultelį ir nukreipė jį į vietinio ryšio telefoną ant stalo priešingame kambario gale. — Brangioji, ar galėtum minutėlei prie mūsų prisidėti?

„Brangioji? — pagalvojo Reifordas. — Labiau jau niekas nenustebintų“.

Pasibeldusi į duris, įėjo Hetė Diuram.

— Taip, mielasis? — pasakė ji.

Reifordas manė, kad pasprings.

Karpatijus pašoko ir švelniai ją apkabino tarsi kokią porcelianinę lėlę. Hetė pasisuko į Reifordą.

— Aš taip džiaugiuosi dėl tavęs ir Amelijos, — ištarė ji.

— Amandos, — pataisė ją Reifordas, matydamas, kaip įsitempė jo žmona.

Amandai jis buvo viską papasakojęs apie Hetę Diuram, tad aišku, kad šiedu nebus tikra pora.

— Mes taip pat norime paskelbti, — pasakė Karpatijus. — Hetė paliks PB tarnybą, kad galėtų ruoštis naujam mūsų pasirodymui jau kitu statusu.

Karpatijus spindėjo, tarsi laukdamas džiaugsmingos reakcijos. Reifordas stengėsi iš paskutiniųjų, norėdamas nuslėpti savo pasibjaurėjimą ir susižavėjimo stoką.

— Naujas pasirodymas? — paklausė jis. — Kada didžioji šventė?

— Mes ką tik išsiaiškinome. — Nikolajus slapčia jam mirktelėjo.

— Na, ar tai jau ne šis tas? — pratarė Reifordas.

— Aš net nepagalvojau, kad jūs vedę, maloniai ištarė Amanda, o Reifordas pamanė, jog dabar svarbiausia išlikti šaltakraujiškam.

Ji juk puikiai žinojo, kad jie nevedę.

— O, mes iš tiesų susituoksim, — atsakė Hetė, visa švytėdama. — Jis vis dėlto padarys mane tikra moterimi.

Chlojė, perskaičiusi tėvo atsiųstą elektroninio pašto žinutę apie Hetę, pradėjo verkti.

— Bakai, mes praradome tą moterį. Visai ją praradome.

— Lyg nebūčiau to nujautęs, — pasakė Bakas. — Juk aš ją jam ir pristačiau.

— Bet aš ją pažįstu ir garantuoju, kad ji žino tiesą. Buvau ten, kai mano tėtis kalbėjosi su tavimi, o ji sėdėjo prie to paties stalo. Jis stengėsi, bet mes galėjome ir daugiau padaryti. Turim kažkaip su ja susisiekti, pasišnekėti.

— Ir kad Hetė sužinotų, jog aš tikintysis kaip ir tavo tėtis? Atrodo, Nikolajaus netrikdo, kad jo pilotas yra krikščionis, bet tik pagalvok, kiek laiko aš dar būsiu jo laikraščio vadovu, jei sužinos apie mane?

— Šiomis dienomis turime pasiekti Hetę, netgi jei dėl to reiktų vykti į Naująjį Babiloną.

— Chloje, ką ketini daryti? Pasakysi, kad ji nešioja Antikristo vaiką, ir manai, kad jį paliks?

— Gali ir taip atsitikti.

Bakas stovėjo už Chlojės peties, kai ji spausdino atsakomąją žinutę Reifordui ir Amandai. Abi poros turėjo rašyti miglotai, nevartojant jokių vardų.

— Ar yra kokia galimybė, kad šios kelionės metu ji atvažiuos į sostinę?

Išsiimtus žinutę jau kitą dieną atėjo atsakymas: „Ne“.

— Kažkada, kažkaip, — pasakė Chlojė Bakui. — Ir prieš tam kūdikiui gimstant.

Reifordui buvo sunku priprasti prie tų neįtikėtinų permainų, kurios įvyko Naujajame Babilone nuo tada, kai jis pirmą kartą aplankė šį miestą, Karpatijui pasirašius sutartį Izraelyje. Turėjo priprasti prie Karpatijaus ir begalinių jo pinigų. Turtinga pasaulio sostinė kilo iš griuvėsių ir dabar čia virte virė verslas, pramonė, vyko įvairūs pervežimai. Pasaulinio aktyvumo centras pasislinko į rytus ir, atrodo, Reifordo tėvynė buvo pasmerkta senamadiškumui.

Savaitę prieš jo ir Amandos skrydį į Vašingtoną su Nikolajumi bei jo palyda Reifordas elektroniniu paštu išsiuntė žinutę Briusui į „Naujosios vilties“ bažnyčią, sveikindamas jį sugrįžus iš kelionės ir klausdamas keleto dalykų:

„Keletas klausimų apie ateitį man vis dar gerokai neduoda ramybės. Gal galėtum mums paaiškinti penktą ir septintą?“

Jis neparašė „antspaudus“, nenorėdamas sukelti įtarimo. Briusas supras, ką turėjo omenyje.

„Supranti, antras, trečias, ketvirtas ir šeštas ir taip aiškūs, bet man vis dar nesuvokiami penktas ir septintas. Negalime sulaukti, kada tave pamatysim. „A“ perduoda linkėjimus“.

Bakas su Chloje apsigyveno puikioje Penktosios Aveniu pastogėje, tačiau džiaugsmas, kurį ši vieta būtų sukėlusi bet kuriems jaunavedžiams, jiems buvo svetimas.

Chlojė tęsė savo paieškas Internete, mokėsi juo naudotis, taip pat drauge su Baku per elektroninį paštą palaikydavo ryšį su Briusu. Briusas buvo vienišas ir, kaip rašė, labai ilgėjosi savo Šeimos. Bet pastorių jaudino tai, kad keturi jo draugai surado meilę ir partnerystę. Jie visi sakė labai laukią malonumo pabendrauti, kai susitiks ateinantį kartą.

Bakas meldėsi klausdamas Dievo, ar pasakyti Chlojei apie prezidento Fichago perspėjimą dėl Niujorko ir Vašingtono, ar ne. Fichagas viską buvo gerai numatęs ir neabejotinai tikslus, bet Bakas nenorėjo bėgti nuo pavojų. Gyvenimas tomis dienomis buvo rizikingas, naikinantis karas galėjo įsiliepsnoti bet kur. Profesija nuvesdavo Baką į pačius karščiausius pasaulio taškus. Jis nenorėjo kvailai kaip beprotis statyti į pavojų savo žmoną, bet kiekvienas „Negandų pajėgų“ narys žinojo, kuo rizikuoja.

Reifordas džiaugėsi, kad elektroninis paštas padėjo Chlojei vis geriau pažinti Amandą. Kai Reifordas su Amanda susitikinėdavo iki vestuvių, Reifordas atimdavo didžiumą Amandos laiko ir nors atrodė, kad moterys viena kitai patinka, išskyrus bendrą tikėjimą, jų niekas nejungė. Dabar, kasdien bendraujant, atrodė, kad Amanda tiesiog auga Šventojo Rašto pažinimu. Chlojė prabėgomis peržiūrėjo viską, ko ji mokėsi. Skaitydamas Briuso ir Chlojės susirašinėjimus, Reifordas rado atsakymus apie penktą ir septintą antspaudus. Tai nebuvo malonios naujienos, bet jis nieko kito ir nelaukė. Įslaptintoje pašto pakuotėje Briusas atsiuntė Chlojei, kuri savo ruožtu persiuntė Reifordui, savo kruopštų citatos iš Apreiškimo knygos išaiškinimą, kur buvo kalbama apie penktąjį antspaudą.