Джерри Дженкинс - Negandų pajėgos

Chaimas Rozencveigas vienintelis visame lėktuve nervingai krutėjo, kai tuo tarpu visi kiti sėdėjo it mietą prariję. Reifordas jautė, kad šis senyvo amžiaus vyras atrodo kvailai, ir tikėjosi, jog daugiau to įspūdžio negilins. Bet jis kaip tik tai ir padarė.

— Nikolajau, — tarė Rozencveigas. — Tu turbūt gimei Betliejuje, o po to persikėlei į Chlujį, ar ne? Cha, cha!

Kiti jį nutildė, bet Karpatijus pagaliau atsisėdo tiesiai, tarsi kažką supratęs.

— Žinau, kur lenkia šis žmogus! — pasakė jis. — Argi nepastebite? Tai taip aišku kaip dukart du.

„Pastebiu, — pagalvojo Reifordas. — Dabar darosi aišku ne tik Karpatijui“.

— Jis pats ketina pasiskelbti Mesiju! — sušuko Karpatijus. — Greičiausiai pats gimė Betliejuje, ir kas žino, kokia to rabino giminystės linija. Daugelis neigia gimę ne santuokoje, o jo istorija galbūt tokia ir yra. Tad gali skelbti, jog jo mama iki tol, kol jis gimė, nebuvo su vyru, ir štai — žydai turi savo Mesiją!

— Och! — atsidūsėjo Rozencveigas. — Jūs kalbate apie gerą mano draugą. Jis niekada nepareikštų tokių dalykų.

— Žiūrėk ir pats įsitikinsi, — pasakė Karpatijus.

Skrydžio instruktorius pasilenkė ir jam sušnibždėjo:

— Pone generalini sekretoriau, jums skambina.

— Kas?

— Jūsų asistentas iš Niujorko.

— Kuris?

— Panelė Diuram.

— Paklauskite, ko ji nori.

Karpatijus pasisuko į ekraną, kur rabinas Ben Judas tęsė toliau.

— Būdamas kūdikiu, Mesijas nukeliaus į Egiptą, nes pranašas Ošėjas kalba, kad Dievas jį pašauks iš Egipto. O Izaijo 9,1-2 mums nurodo, kad daugiausia jis tarnaus Galilėjoje. Viena iš pranašysčių, kurios žydai nemėgsta ir yra linkę ją ignoruoti, — kad Mesiją atstums jo paties tauta. Izaijas pranašavo: „Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs; mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme“.

Rabinas pasižiūrėjo į laikrodį.

— Laikas bėga greitai, — pasakė jis, — todėl noriu truputėlį greičiau peržiūrėti dar kelias aiškias pranašystes ir pasakyti, kokios išvados priėjau. Izaijas ir Malachijas išpranašavo, kad Mesijas turės savo pirmtaką. Psalmininkas sako, jog Mesiją išduos draugas. Zacharijas sako, kad jis bus išduotas už trisdešimt sidabrinių. Ir dar priduria, kad žmonės žiūrės į tą, kurį pervėrė. Psalmininkas pranašauja, jog „jie žiūri ir stebi mane, drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą“, ir toliau jis pranašauja, kad „Jis saugojo visus Jo kaulus; nė vienas iš jų nebuvo sulaužytas“. Izaijas sako: „Jie paruošė Jam kapą su nedorėliais, su turtingais po Jo mirties, nors Jis nepadarė nieko blogo ir Jo lūpose nebuvo melo“. Be to, psalmėse rašoma, kad Mesijas turi prisikelti. Jei turėčiau daugiau laiko, galėčiau su jumis pasidalinti tuzinu kitų pranašysčių iš hebrajų Šventųjų Raštų, nurodančių Mesijo tapatybę. Transliacijos pabaigoje pateiksiu telefono numerį, kad jūs galėtumėte užsisakyti spausdintą mūsų tyrimo medžiagą. Šis tyrimas įtikins, jog mes visiškai tvirtai galime teigti: ypatingu Jehovos Pateptuoju galėtų būti vienintelis asmuo. Pabaigai leiskite pasakyti, kad šie treji metai, kuriuos paskyriau šventų Mozės ir pranašų raštų tyrimams, buvo didžiausias mano gyvenimo atlyginimas. Aš praplėčiau istorinių knygų studijas, įskaitant ir pagonių Naująjį Testamentą, tikrindamas kiekvieną įrašą, kurį tik galėjau surasti, ieškodamas to, kuris atitiktų Mesijo charakteristikas. Ar buvo toks, kuris gimė Betliejuje iš mergelės, karaliaus Dovydo palikuonis, kylantis iš mūsų tėvo Abraomo, toks, kuris buvo išgabentas į Egiptą, pašauktas atgal tarnauti Galilėjoje, turėjęs savo pirmtaką, pačios Dievo tautos atmestas, išduotas už trisdešimt sidabrinių, perdurtas nesulaužant kaulų, palaidotas su turtingais ir prisikėlęs? Pagal vieną iš didžiausių hebrajų pranašų, Danielių, turėjo praeiti lygiai 483 metai tarp potvarkio dėl Jeruzalės miesto ir sienų atstatymo „sunkiu“ metu ir Mesijo nužudymo dėl žmonių nuodėmių.

Ben Judas pažvelgė tiesiai į kamerą.

— Lygiai po 483 metų nuo Jeruzalės ir jos sienų atstatymo Jėzus Kristus iš Nazareto paaukojo save už Izraelio tautą. Jis įjojo į miestą ant asilo pas besidžiaugiančius žmones, kaip pranašas Zacharijas ir buvo išpranašavęs: „Linksmai džiūgauk, Siono dukra! Šauk, Jeruzalės dukra! Tavo karalius ateina pas tave. Jis teisus ir atneša išgelbėjimą, nuolankus ir joja ant asilo, ant asilės jauniklio“.

Bakas pašoko nuo sofos žaliajame kambaryje ir dabar stovėdamas žiūrėjo į monitorių. Kiti taip pat buvo susirinkę, bet jis, nekreipdamas į tai dėmesio, pradėjo šaukti:

— Taip! Varyk, Tsionai! Amen!

Bakas išgirdo apačioje salėje skambant telefonus, o rabinas dar net nebuvo paskelbęs numerio.

— Jėzus Kristus yra Mesijas! — padarė išvadą rabinas. — Nėra jokio kito pasirinkimo. Aš priėjau prie šio atsakymo, bet pabijojau pagal jį elgtis ir beveik pavėlavau. Jėzus atėjo pasiimti savo Bažnyčios, pasiimti su savim į dangų, kaip ir buvo kalbėjęs. Aš nebuvau tarp jų, nes sudvejojau. Bet nuo to laiko priėmiau Jį kaip savo Gelbėtoją. Jis grįžta vėl po septynerių metų! Būk pasiruošęs!

Staiga televizijos studija sujudo. Rabinas ortodoksas pradėjo šaukti, piktas izraelitas daužė į duris, techninis studijos personalas ieškojo progos nutraukti transliaciją.

— Štai numeris, kuriuo paskambinę gausite daugiau informacijos! — pasakė rabinas. — Jei jie jo neparašys, leiskite man jį pacituoti! — jis taip ir padarė, režisieriams mojuojant, kad operatoriai išjungtų kameras. — Yeshua ben Yosef, Jėzus, Juozapo sūnus, yra Yeshua Hamashiah! — greitai sušuko rabinas. — Jėzus yra Mesijas!

Ir ekranas užgeso.

Rabinas Ben Judas susirinko savo užrašus ir baisiai nerimaudamas dairėsi Bako.

— Aš čia, broli! — pasakė Bakas, įbėgdamas į studiją. — Kur automobilis?

— Paslėptas prie atsarginio įėjimo, ir mano vairuotojas vis dar nežino kodėl!

Į studiją pabiro atsakingieji darbuotojai.

— Palaukite, žmonės nori jus pamatyti!

Rabinas sudvejojęs žvilgtelėjo į Baką:

— O ką, jei jiems reikalingas Jėzus?

— Jie gali paskambinti! — nedvejodamas tarė Bakas. — Leisk, aš tave iš čia ištrauksiu.

Abu išbėgo pro galines duris į darbuotojų automobilių stovėjimo aikštelę. Jokio ženklo, kad čia stovėtų mersedesas. Staiga kitoje kelio pusėje iš automobilio mojuodamas ir šaukdamas iššoko vairuotojas. Bakas ir Tsionas nuskuodė jo link.

— Na, tai tiesiog neatitinka dabartinės atmosferos, — padarė išvadą Karpatijus. — Man būtų daug labiau patikę, jei jis būtų pasakęs pats esąs Mesijas. O šitos naujienos jau pasenusios. Daugybė žmonių tiki tuo mitu. Taigi dabar tarp jų yra ir geriausias hebrajų rabinas. Didelio čia daikto.

„Iš tiesų didelio“, — pagalvojo Reifordas, pasišalindamas į valdymo skyrių ruoštis nusileidimui.

Mažuose Tsiono Ben Judo namuose Bakas pasijuto nepatogiai, kai grįžusįjį apsikabino balsu dejuodama ir verkdama žmona, o po to su visais vaikais perėjo į kitą kambarį.

— Tsionai, palaikau tave, — garsiai pratarė ji. — Bet mūsų gyvenimas dabar sugriuvo!

Tsionas atsiliepė į telefono skambutį, o Bakui pamojo, kad kitame kambaryje pakeltų ragelį. Rabino žmona tuo metu, kai Bakas bandė įsiklausyti, stengėsi apsiraminti.

— Taip, tai rabinas Ben Judas.

— Čia Elis. Kalbėjau su tavim praeitą vakarą.

— Žinoma! Iš kur gavai mano telefono numerį?