Агата Кристи: Po laidotuvių

— Tai todėl jūs ėjote į Harlio gatvę ir į Ridžents parką?

— Taip. Suprantate, aš buvau tokia sutrikusi ir nustebusi, kad norėjau pabūti viena ir viską gerai apgalvoti.

— Atsimenu jus sakant, kad galvojate gana retai...

— Na, taip paprasčiau gyventi... Bet šį kartą turėjau apsispręsti dėl ateities. Aš nusprendžiau palikti sceną ir visiškai atsidėti motinystei.

— Ši rolė, esu tikras, jums labai tiks.

Jaunoji moteris laiminga nusišypsojo.

— Tikiuosi... Žinote, Maiklas tuo labai patenkintas. Na, šito iš jo tikrai nesitikėjau.

Po to, kiek patylėjusi, ji pridūrė:

— Sjuzena galės sau pasiimti tą malachitinį stalelį. Aš pagalvojau, kad dabar, kai aš turėsiu kūdikį... — neužbaigusi šio sakinio, ji nutilo.

— Sjuzenos kosmetikos verslas teikia daug vilčių, — pasakė Helena — Ji nesustos, kol nepasieks savo. Ji gimusi dideliam skrydžiui.

— Taip, ji gimusi dideliam skrydžiui, — pasakė Puaro — Visai kaip jos dėdė.

— Tikiuosi, turėjote omenyje dėdę Ričardą? — pasiteiravo Rozemunda. — Ne Timotį?

— Be abejo, ne Timotį, — sutiko Puaro.

Visi jie linksmai nusijuokė.

— Sjuzena man sakė, kad Gregoris kažkur išvažiavo pailsę 6 , — pasakė Rozemunda.

Ji klausiamai pažiūrėjo į Puaro, bet, jam į šiuos žodžius nesureagavus, kalbėjo toliau:

— Niekaip negaliu suprasti, kodėl jis vis tikino užmušęs dėdę Ričardą? Ar tai nėra jo liguistas polinkis atkreipti į save dėmesį? Kaip jūs galvojate?

Puaro nukreipė kalbą į kitą pusę:

— Gavau labai malonų laišką iš Timočio Ebernečio. Jame jis rašo esąs labai patenkintas mano paslaugomis jo šeimai.

— Tas dėdė Timotis tiesiog nepakenčiamas.. — pasakė Rozemunda. — Bet, ko gero, galop ji ir dėdę Timotį būtų nudobusi. Tai būtų juoko!

— Matau, kad žmogžudystės jus tiesiog linksmina, madam.

— O ne, tikrai ne, bet aš tik buvau tikra, kad tai Džordžo rankų darbas.

Po to ji pridūrė linksmiau:

— Bet nesistebėčiau, jei ateityje jis dar ką nors užmuštų...

— Ak, ir tada bus tikrai juokinga... — sarkastiškai užbaigė Puaro. Po to, atsisukęs į Heleną, paklausė:

— O jūs, madam, ar išvažiuojate į Kiprą?

— Taip, po dviejų savaičių.

— Tad leiskite jums palinkėti geros kelionės.

Jis galantiškai pabučiavo jai į ranką, ir Helena palydėjo jį iki durų. Rozemunda liko stovėti prie stalelio, godžiai kimšdama vieną pyragaitį po kito.

— Aš norėčiau, mesje, kad jūs apie tai žinotumėt... Ričardo palikimas man reiškė žymiai daugiau negu visiems kitiems. Matote, ten, Kipro saloje, yra toks berniukas... Mes su vyru labai mylėjome vienas kitą ir labai pergyvenome, kad neturime vaikų. Jam mirus, buvau labai vieniša... Po karo, dirbdama karinėje ligoninėje, aš sutikau vieną vyrą... Jis buvo žymiai jaunesnis už mane ir vedęs, nors ir nelabai laimingai. Kurį laiką mes buvome kartu, bet labai neilgai... Po to jis grįžo į Kanadą, pas žmoną ir vaikus. Štai ir viskas... Jis niekada nesužinojo apie mūsų sūnų. Jis jokiu būdu nebūtų jo norėjęs... Bet man tai buvo tikras stebuklas! Kai aš jau jaučiausi pagyvenusi ir maniau, kad viskas, kas geriausia mano gyvenime, jau praeityje... Ričardo pinigų dėka aš galėsiu duoti savo taip vadinamam sūnėnui gerą išsilavinimą ir puikų startą gyvenimui.

Ji nutilo, o paskui vėl tęsė:

— Aš apie tai niekada nepasakojau Ričardui. Jis mane labai mėgo, ir aš jį taip pat, bet jis nebūtų manęs supratęs.. Bet jūs... jūs taip daug apie mus visus žinote, todėl aš norėjau, kad jūs žinotumėt apie mane ir tai...

Puaro vėl nusilenkė ir pabučiavo jai ranką. II

— Sveiki, Puaro, — tarė misteris Entvislas. — Aš ką tik iš teismo posėdžio. Žinoma, ją pripažino kalta. Nesistebėčiau, jei dienas ji baigtų pamišėlių klinikoje... Pabuvus kalėjime, ji visai atsisveikino su protu. Jaučiasi visiškai laiminga, ir vis rezga planus dėl vadovavimo visai eilei arbatinių... Paskutinioji turėtų vadintis „Alyvų krūmas“ ir turėtų atsidaryti Kromeryje.

— Įdomu, ar ji ir anksčiau nebuvo kiek pamišusi? Nors aš pats taip nemanau...

— O Viešpatie, žinoma, kad ne! Planuodama žmogžudystę, ji buvo tiek pat protinga, kaip jūs ar aš. Viską atliko taip šaltakraujiškai... Patikėkite — ši iš pažiūros primityvi senmergė turi gerą galvą...

Puaro net pasipurtė.

— Aš kaip tik galvoju apie Sjuzenos Benks pasakytus žodžius... Ji sakė, kad negalinti įsivaizduoti moters — žudikės.

— Kodėl gi? — dalykiškai paklausė Entvislas — Juk tarp jų pasitaiko visokių...

Jis nutilo. Puaro galvojo apie žmogžudžius, kuriuos jam teko sutikti gyvenimo kelyje.

Išnašos

nagi (pranc.)

Jaunųjų krikščionių moterų asociacija (vert. past.)

mano mielas (pranc.)

tai nuostabu (pranc.)

o Dieve (pranc.)

to dar betrūko (pranc.)

netaktas (pranc.)

kvailystė (pranc.)

atleiskit (pranc.)

vieni du (pranc.)

aukščiausios kokybės (pranc.)

tualetai (pranc.)

baisi moteris (pranc.)

nagi (pranc.)

mano drauge (pranc.)

na (pranc.)

tai buvo akių dūmimas (pranc.)

mano drauguži (pranc.)

kuklūs pusryčiai (pranc.)

mano brangusis (pranc.)