Джин Сэссон - Princesė - visa tiesa apie gyvenimą po šydu Saudo Arabijoje

– „Vyras, kuris veda gražuolę, apsigaus. Tikrai gali pasakyti, kad yra vedęs, tik tas, kuris veda moterį dėl proto.“

Neturėjau jėgų su ja vaidytis, tad norėjau sukosėti ir taip įspėti ateinanti, bet Nurai vėl prašnekus apsigalvojau. Sulaikiau kvapą ir įtempiau klausą, kad girdėčiau, ką ji sako.

– Asadai, ta mergina jau buvo ištekėjusi. Vyras netrukus su ja išsiskyrė, kas žino kodėl? Apsigalvok sūnau, juk tu gali vesti kurią panorėjęs. Išmintingai pasielgsi, jei pradėsi nuo šviežios moters, o ne nuvytusios nuo naudojimo! Be to, sūnau, juk matai, kokia nenuorama yra Sultana. Manai, jos sesuo drėbta iš kitokio molio?

Alkis nuginė mane į kambarį. Širdis, rodės, iššoks iš krūtinės. Anyta mėgino atkalbėti Asadą nuo Saros. Negana to, kuprotą nebent karstas ištaisys: Nura vis dar nekentė manęs, tik to nerodė. Buvau jai nelyginant karti taurė, kurią privalo išgerti.

Žinodama, koks lengvabūdis Asadas, iki tol nepritariau jųdviejų su Sara meilei, bet dabar nusprendžiau ryžtingai remti jų troškimus. Įėjau į kambarį. Lengviau pasijutau, kai iš Asado išraiškos supratau, kad niekas nepakeis jo nusistatymo. Jis buvo kaip apsėstas.

Pokalbis nutrūko, nes jie pamatė mano veidą, o man sunkiai sekasi slėpti pyktį. Įtūžau, kad anyta nusprendė, jog jos sūnaus sąjunga su mano seserimi atneš sielvartą.

Esu maištinga, to neužginčysiu. Tokia tapau nuo mažų dienų ir nė nemaniau keistis. Bet mane siutino, kad Sarai klijuojama tik man tinkanti etiketė.

Ne kartą buvau girdėjusi senas moteris sakant: „Jei stovėsi šalia kalvio, išsisuodinsi, bet jeigu stovėsi šalia kvepalų pardavėjo, gardžiai prakvipsi.“ Nuros manymu, Sara išsitepė jaunesnės sesers suodžiais, todėl neapsakomai įsiutau ant anytos.

Saros grožis daugybei mūsų lyties atstovių kėlė pavydą. Žinojau, kad dėl jos grožio niekas nė negalvojo apie malonų jos būdą ir didžiulį intelektą. Vargšė Sara!

Asadas atsistojo, pasisveikindamas man linktelėjo ir atsiprašė turintis eiti. Atsigręžęs tarė:

– Aš apsisprendžiau. Jeigu jai ir jos šeimai esu priimtinas, niekas man nesukliudys.

Atrodė, lyg kas Nurai būtų smeigęs durklu. Sūnui pavymui ji sušuko apie akiplėšas jaunuolius ir mėgino priversti jį graužtis graudindama, kad jai nebeilgai liko gyventi šioje žemėje: jos širdis sulig kiekviena diena silpstanti. Kai Asadas nuleido negirdomis šią akivaizdžią gudrybę, ji sielvartingai palingavo galvą ir mąsliai suraukusi kaktą siurbčiojo kavą. Be jokios abejonės, dabar ji rezgė kėslus prieš Sarą kaip anksčiau prieš vyro žmoną libanietę.

Baisiai susijaudinusi varpeliu išsikviečiau virėją ir liepiau atnešti pusryčių jogurto ir vaisių. Į kambarį įėjo Marsė, įgudusiais pirštais pamasažavo man ištinusias pėdas ir jos atsileido. Nura mėgino mane kalbinti, bet buvau per daug įsiutusi, kad galėčiau su ja šnekėtis. Ėmiau kramsnoti braškes – jų mums kasdien atskraidindavo iš Europos – ir suėmė tokie sąrėmiai, kad parkritau ant grindų. Persigandau ir suklikau iš skausmo; jis buvo nepakeliamas ir prasidėjo per anksti. Žinojau, kad iš pradžių turiu justi tik dieglius – šį tą panašaus jau buvau patyrusi užėjus netikram gimdymui.

Kilo maišatis. Nura tuo pat metu ėmė šaukti Karimą, slaugytojas iš Anglijos ir tarnus. Vos po kelių akimirkų Karimas pakėlė mane ant rankų ir įkišo į nepaprastai ilgą limuziną, specialiai pritaikytą šiam atvejui. Jo sėdynės buvo išimtos ir viename šone įtaisyta lova, kitame – trys mažos sėdynės Karimui, Sarai ir slaugytojai. Akušeris iš Londono ir kitos keturios slaugytojos buvo sukelti ant kojų ir važiavo iš paskos kitu limuzinu.

Laikiausi susiėmusi už nugaros, o slaugytoja veltui mėgino pamatuoti man pulsą. Karimas užriko vairuotojui važiuoti greičiau, paskui priešingai – lėčiau, garsiai pareiškė, kad šitaip nutrūktgalviškai vairuodamas mus visus užmuš. Kai vairuotojas leidosi aplenkiamas, gavo per pakaušį.

Karimas ėmė keikti save neiškvietęs policijos eskorto. Sara kaip įmanydama jį ramino, bet jis buvo įsiaudrinęs. Galop slaugytoja britė jam tiesiai į akis pasakė, kad toks elgesys kenkia žmonai ir kūdikiui ir pagrasino išlaipinti iš automobilio, jeigu nesitvardys.

Karimas, iškilus princas, kaip gyvas negirdėjęs priekaišto iš moters lūpų, pritrenktas neteko amo. Mes visi lengviau atsikvėpėme.

Prie šoninių ligoninės durų mūsų šeimos perspėti laukė administratorius ir daug darbuotojų. Administratorius netvėrė džiaugsmu, kad mūsų kūdikis gims jo gydymo įstaigoje, nes tais laikais daug jaunų karališkosios šeimos porų gimdyti vykdavo į užsienį.

Gimdžiau ilgai ir sunkiai, nes buvau jauna ir smulkutė, o kūdikis užsispyręs ir stambus. Kaip jis gimė, mažai teprisimenu: buvau apdujusi nuo vaistų, tad prisiminimus gaubia migla. Medicinos personalas nervinosi, todėl palatoje tvyrojo įtampa; girdėjau akušerį nuolat įžeidinėjant slaugytojas. Be abejonės, jie visi, kaip ir mano vyras bei šeima, troško, kad gimtų sūnus. Jeigu taip ir atsitiks, jie gaus didžiulį atlygį; jei gims mergaitė, visų lauks didžiulis nusivylimas. Aš pati troškau mergaitės. Mano šalis būtinai pasikeis ir aš jutau, kaip šypsausi, įsivaizduodama, kaip malonu bus gyventi joje mano mažylei.

Džiugūs akušerio ir slaugytojų šūksmai pažadino mane iš mieguistumo. Gimė sūnus! Puikiai prisimenu, kaip gydytojas sušnabždėjo vyriausiajai slaugytojai:

– Skudurgalvis8 su suknele už šią netikėtą laimę prikimš man pilnas kišenes!

Mintyse pasipiktinau šiuo įžeidimu, bet giliai įmigau, atsidūriau toli nuo šios palatos ir tuos žodžius prisiminiau tik po daugelio savaičių. Per tą laiką Karimas apdovanojo akušerį jaguaru ir penkiasdešimčia tūkstančių Britanijos svarų sterlingų. Slaugytojos gavo auksinių papuošalų ir po penkis tūkstančius svarų sterlingų. Ligoninės administratorius iš Egipto netvėrė džiaugsmu: gimdymo skyrius gavo didžiulę auką, jis pats – trijų mėnesių atlyginimo dydžio premiją.

Visos mintys apie dukrą išsisklaidė, kai man į glėbį buvo paguldytas žiovaujantis sūnus. Niekis, dukra gims vėliau. Šis vyriškosios lyties vaikas bus išmokytas elgtis kitaip, geriau negu ankstesnės kartos atstovai. Jaučiau, kaip kuriu jo ateitį ryžtingais savo ketinimais. Jis mąstys šiuolaikiškai, gerbs seseris, dar prieš vedybas pažins savo sužadėtinę ir ją pamils. Lyg ryškiai spindinčią žvaigždę mačiau būsimus jo laimėjimus. Sakiau sau, kad daugybę kartų istorijoje vienas žmogus įvykdė permainas, turinčias įtakos milijonams. Pūčiausi iš pasididžiavimo galvodama, kiek gero žmonijai rasis iš to mažyčio kūnelio mano glėbyje. Neabejojau: naujam Saudo Arabijos moterų gyvenimui pradžią gali duoti mano pačios kūnas ir kraujas.

Karimas daug negalvojo apie sūnaus ateitį. Jis negalėjo atsidžiaugti tapęs tėvu ir švaistėsi kvailais, neapgalvotais pareiškimais, kiek sūnų mudu paleisime į pasaulį.

Netverdami džiaugsmu abu kraustėmės iš proto!

8 Rag-head (angl.) – aliuzija į kufiją – musulmonų vyrų galvos apdangalą. Taip britai niekinamai vadina musulmonus.

Penkioliktas skyrius

Tamsios paslaptys

Mūsų gimimas galiausiai baigiasi mirtimi. Ateiti į šį pasaulį gali vieninteliu keliu, išeiti – begale. Paprastai su šiuo pasauliu atsisveikiname stebuklingai tesėję gyvenimo pažadus, ir visi tikimės, kad taip ir bus. Kai mirtis pasiglemžia žmogų, trykštantį gyvybe ir kupiną vilčių, būna be galo liūdna. O kai žydinti jaunystė nutraukiama dėl kito žmogaus kaltės, blogiau nė būti negali.