Anette Christensen - Mercedes Sosa - Nepaprasta Moteris

„Jei esate kuomet patyrę Mercedes apkabinimą, Jūs niekuomet to nepamiršite. Jos sugebėjimas apkabinti negali būti palygintas su niekuo kitu pasaulyje; tai toks sunkiai apibūdinamas jausmas, tarsi pati Motina Žemė būtų apkabinus. Savo balsu ji mus visus apglėbė tarsi rankomis; nepakartojamu bel canto balsu, kuris visada buvo tyriausia jos sielos išraiška. Šioje nuostabioje, drąsioje moteryje, šioje narsioje pasipriešinimo karinei diktatūrai ikonoje niekuomet nebuvo nieko dirbtino. Man ji spinduliavo svarbiausią dalyką, kuris žmogų daro didžiu – gerumą.” Konstantinas Vekeris (Konstantin Wecker), dainininkas ir poetas, Vokietija.

„Šiame darbe rasite naują ir jaudinantį pasakojimą apie mūsų mylimą Mercedes. Tai nuoširdi ir jausmingai išreikšta duoklė, atiduodanti pagarbą mano mamos gyvenimui. Ačiū, Anette, už visas Jūsų pastangas vardan „Mercedes Sosa“ fondo.” Fabiánas Matusas ( isp . Fabián Matus), Mercedes Sosos ( isp . Mercedes Sosa) sūnus bei „Mercedes Sosa” fondo prezidentas.

Lotynų Amerikos balso „La Negra” atminimui

(1935-2009)

Iš anglų kalbos vertė

Lina Jankauskaitė

Nei viena šios knygos dalis negali būti atgaminta nei rašytiniu, nei elektroniniu būdu, nei perrašinėjant, nei kopijuojant, be rašytinio leidėjo ar autoriaus leidimo. Išimtimi laikomos trumpos citatos, pateikiamos kritiniuose straipsniuose ar apžvalgose, bei puslapiuose, kuriems yra gautas specialus leidėjo ar autoriaus leidimas. Nors buvo imtasi visų atsargumo priemonių siekiant užtikrinti šiame darbe pateiktos informacijos tikslumą, autorius ir leidėjas neprisiima atsakomybės už klaidas ar nepaminėtą informaciją. Mes neprisiimame jokios atsakomybės už žalą, kuri gali atsirasti dėl joje esančios informacijos panaudojimo.

Leidykla: „Tektime”

Redaktoriai:Daniel Loedel - „NY Book Editors” & David Larkin

Viršelio dizainas:„© Tribute2Life Design”

Viršelio nuotrauka:© Lina Jankauskaitė

Knygos vidaus dizainas:„© Tribute2Life Design”

Skyrių pradžios iliustracijos:© Monica Gaifem

Piešiniai knygos viduje:© Anette Christensen

Auroriaus paragrafas:© Pernille Schmidt

Šriftas:„Book Antiqua”

ISBN:

Pirmasis leidimas

Mercedes Sosa – daugiau negu daina

© 2021 Anette Christensen. Visos teisės saugomos.

Fabiano Matuso, Mercedes Sosos sūnaus, mirusio 2019 m. kovo 15 d. – praėjus mažiau nei dešimčiai metų po jo mamos mirties – garbei. Tu nuoširdžiai dirbai savo mamai jai esant gyvai, ir gal net sunkiau po jos mirties, siekdamas užtikrinti jos palikimo išsaugojimą.

„Plaza de Mayo“ aikštės senelėms, kurios, net sulaukusios garbaus amžiaus, vis dar aktyviai ieško vaikų, kurie buvo pavogti iš tėvų ir atiduoti generolams Purvinojo karo metu. Esate pavyzdys mums visiems, jog amžius nėra kliūtis siekiant pokyčių šiame pasaulyje.

Žmonėms, kuriuos Mercedes Sosa mylėjo ir kuriems tarnavo visą savo gyvenimą. Tiems, kurie kenčia nuo skurdo, persekiojimo, cenzūros, kankinimo ir bet kokios socialinės neteisybės naštos, čiabuviams, beteisiams, prispaustiesiems, benamiams, našlaičiams, prislėgtiems, vienišiems ir visiems, kurie niekada nebuvo pastebėti ir tiesiog mylimi tokie, kokie yra.

Turinys

Įžanga

Danija 2009 m. spalio 4 d.

Buenos Airės, 2009 m. spalio 4 d.

Prieš tremtį

Tremtis

Po Tremties

Liga Ir Paskutinieji Metai

Pabaiga

Epilogas

Interviu

Priedas

Apie autorę

„Mercedes Sosa” fondas

Baigiamasis žodis

Įrašai

Šaltiniai

Bibliografija

2009 m. spalio 4 d.,kai buvo paskelbta žinia apie jos mirtį, aš pirmą kartą išgirdau apie Mercedes Sosą. Buvo parodyta labai trumpa jos dainos „ Gracias a la vida “ ištrauka iš pasirodymo akustiniame koncerte Šveicarijoje 1980 metais. Pats pirmas dalykas, kuris mane sužavėjo, buvo jos autentiškumas. Pajutau, kad ji buvo nepaprastai principingas žmogus. Tai, ką ji dainuodama išreiškė, visiškai atspindėjo tai, kas ji buvo. Jos balso stiprumas ir tvirtumas, kiekvienos natos ir kiekvieno žodžio intonavimas mane pasiekė kaip stiklinis vanduo, atspindintis mano sielą. Jos švelnumas, gili aistra, neišmatuojama būties jėga ir charizma mane giliai sujaudino. Ėmiau klausytis Mercedes Sosos ir žiūrėti jos videoklipus internete, ir netrukus visiškai pasinėriau į jos gyvenimą – muzikos ir meilės visatą. Į ją žiūrint ir klausantis jos dainų man skruostais bėgdavo ašaros. Intuityviai, jos akys tarsi tapo veidrodžiu, kuriame mačiau atspindį to, ko neturėjau būdama vaikas. Jos akyse mačiau mamos žvilgsnį. Žvilgsnį, kuris sakė: „Aš matau, kas tu esi, ir mano akyse tu esi nuostabi.“

Mercedes Sosos atradimas man padarė tokį gilų ir neišdildomą įspūdį, kad ėmiau ieškoti apie ją bet kokios prieinamos informacijos. Netrukus sužinojau, jog esu toli gražu ne viena tokia, kuri jautėsi atgaivinta ir transformuota jos egzistencijos. Gilindamasi į Mercedes gyvenimą sužinojau, kad jos gerbėjai dažnai ją vadino „mistine būtimi“. Tai sužadino mano smalsumą geriau suprasti jos asmeninį gyvenimą – santykius su šeima, gerbėjais ir draugais; taip pat įvykius, kurie formavo jos gyvenimą tiek asmeninėje, tiek profesinėje plotmėse. Taip prasidėjo mano misija jos milžiniškos įtakos ir taip vadinamos „mistinės būties” paslapties beieškant.

Tai, ką atradau, man padarė įvairialypį poveikį. Stebint, kaip Mercedes skatino sąmoningumą apie socialines ir politines problemas, ėmė plėstis mano socialinis suvokimas. Matant, koks buvo jos ryšys su kitais – nesvarbu, ar tai buvo valstiečiai ar prezidentai, draugai ar priešai – pasijutau giliai sujaudinta. Tai pagimdė manyje troškimą būti pagarbesne ir labiau užjaučiančia, ir pilną savo dėmesį skirti kitiems.

Aš esu jautrus ir intuityvus žmogus, kuris visuomet kituose mato tai, kas geriausia. Kartais, pirmą kartą sutikus žmogų, mano vidinis detektorius man pasako, kad, štai, radau auksą. Šis jautrumas leidžia pajusti žmogaus esybę ir iš karto pamatyti jo įgimtą grožį. Būtent taip nutiko Mercedes Sosai pasirodžius mano radaro lauke. Jaučiau, kad radau lobį, ir kuo daugiau apie ją sužinojau, tuo labiau įsitikinau, kad susidūriau su legenda.

Natūralu, kad man buvo įdomu apie ją kalbėti su kitais pakeliui sutiktais. Aš jų vis klausdavau, ar jie yra apie ją girdėję, tačiau nė karto neišgirdau teigiamo atsakymo. Suvokimas, kad angliškai kalbančiame pasaulyje ji vis dar buvo neapdainuota didvyrė, bei mano vidinis troškimas ją pažinti, iš jos mokytis ir užmegzti su ja ryšį, įkvėpė mane parašyti šią knygą. Pamenu, kaip man besėdint ant laiptų šalia mūsų namo, bežiūrint į žvaigždes – praėjus tik mėnesiui po jos mirties – mano galvoje pirmą kartą gimė ši mintis.