Robertas ir Žuvys
Likus trims dienoms iki 40-ojo gimtadienio Robertas susipažino su Žaneta, 37-erių metų moterimi, gyvenančia visai netoli jo. Jau metus vyras nuolat mintyse kūrė būsimos sielos draugės paveikslą, o Žaneta nė kiek nebuvo panaši į jo idealą. Jos savybės buvo visai kitokios, nei svajojo Robertas, taigi jis tučtuojau atmetė mintis apie galimą partnerystę. Sutarę netapti pora juodu daug laiko praleisdavo kartu, džiaugėsi nuoširdžia draugyste ir nepaliaujamai stebėjosi, kokie abu skirtingi.
Vieną vakarą Robertas ilsėjosi savo lovoje ir permąstė visus pastarųjų dienų įvykius. Netikėtai iš visų tų puikių prisiminimų ir jausmų kilo mintis: „O jeigu vis dėlto ji ir yra ta tikroji man skirta moteris?“ Juk jis su ja patyrė tiek nuostabių jausmų, o tai ir galėjo būti ženklas, kad kaip tik Žaneta yra jo svajonių moteris.
Kai kitą kartą juodu susitiko, Robertas kitomis akimis pažvelgė į Žanetą. Jis stebėjo ją, o galvoje kirbėjo mintis, kad ji vis dėlto galėtų tapti jo partnere. Tada vyras atkreipė dėmesį į tai, ko anksčiau nė nebuvo pastebėjęs. Jis žavėjosi ilgais juodais jos plaukais, paslaptingomis tamsiomis akimis, žaviomis grakščiomis rankomis…
Ir staiga tarsi žaibas trenkė: Robertui tapo aišku, kad Žaneta yra ta moteris, kurios jis visados ilgėjosi.
Žaneta ne iš karto pastebėjo šią permainą. Vis dėlto netrukus juodu intymiai suartėjo ir Robertas tai išsiaiškino kaip patvirtinimą, kad draugė jaučia jam tą patį, ką ir jis jai. Po kelių savaičių Žaneta pati pradėjo kalbėti apie jų santykius ir paaiškino, kad, nors ir labai jį dievinanti, negalinti jo įsivaizduoti savo partneriu. Iš pradžių Robertas nenorėjo ir negalėjo tuo patikėti. Pastarosios savaitės jam atrodė buvusios pernelyg puikios, kad šie žodžiai galėtų būti tiesa. Jis pradėjo ieškoti nesėkmės priežasčių ir, regis, rado. Vienoje knygoje perskaitė, kad kai kurie zodiako ženklų deriniai esti nepaprastai nepalankūs partnerystei. Šį teiginį patikrino skirtinguose šaltiniuose ir visuose rado tą patį: jam, Svarstyklių ženklo vyrui, Žuvų ženklo moteris buvo pati netinkamiausia partnerė.
Nuo tos akimirkos Robertas pradėjo žvelgti į Žanetą kaip į nepaprastai geidžiamą ir mylimą moterį, kuri niekados negalės tapti jo partnere. Būdamas pas draugę jis žiūrėdavo į ją kaip į nepasiekiamą geidžiamą vertybę. Robertas puikiai suprato, kad taip mąstydamas pats kloja pamatus didžiuliams meilės kančios rūmams, tačiau nieko negalėjo sau padaryti.
Jų santykiai vis sudėtingėjo. Galiausiai, prabėgus vieniems metams, juodu išsiskyrė. Robertas prisiekė sau niekuomet daugiau nesivelti į tokią dramą ir niekada gyvenime neužmegzti santykių su Žuvų ženklo moterimi.
Kitos trys moterys, kurioms jis pajuto simpatiją, taip pat buvo Žuvys. Jis žinojo apie savo širdies magnetizmą ir suprato, kad pritraukė tai, ko žūtbūt norėjo išvengti, tačiau nieko negalėjo pakeisti. Ilgainiui jo noras nepatirti tokios pat meilės dramos tapo toks stiprus, kad internetinėje pažinčių svetainėje iš dešimties moterų, vien tik pažvelgęs į jų nuotraukas, tučtuojau išsirinkdavo Žuvų ženklo moterį.
Vienoje knygoje vyras perskaitė teiginį, kad meilė ir susitaikymas yra pats geriausias būdas pasveikti. Roberto atveju tai buvo vienintelis jam priimtinas būdas. Taigi jis tvirtai nusprendė nebekovoti su savo intuicija ir veiksmais, bet mylėti save už tai, kad traukia kaip tik tokio tipo moteris.
Po penkių mėnesių jis susipažino su Katia. Abu iš karto pajuto vienas kitam nepaprastą trauką, o Robertas įsitikino, kad intuicija ir vėl neapgavo. Katia taip pat buvo Žuvys. Vyras šį faktą priėmė su didžiuliu džiaugsmu!
Dabar jis buvo taip puikiai išstudijavęs visus Žuvų charakterio ypatumus, kad nuoširdžiai džiaugėsi aptikdamas jų turint ir Katią. O ši stebėjosi nepaprastu Roberto supratingumu ir tolerancija, nes to jai iki šiol nebuvo tekę patirti nė iš vieno sutikto vyro. Šiandien juodu gyvena kartu.
Dažnai iš pasikartojimų grandinės ištrūkti padeda stiprus įsivaizdavimas to, ko nori, užuot nuolat mąsčius apie tai, ko nenori. Šis būdas pats greičiausias ir paprasčiausias, žinoma, kai pradeda veikti.
Jeigu jis neveikia – o taip dažniausiai ir būna – vadinasi, vis dar nepašalintas atmetimas. Jis niekur nedingsta, netgi nuslopintas, nustumtas į patį atokiausią sielos užkaborį ir paslėptas po kitais norais atstūmimas po senovei jūsų magnete išlieka pačia galingiausia jėga.
Kiekviena mintis ir jausmas, kuriais jūs bandote ką nors nuo savęs atstumti ar pasmerkti, tik dar labiau paskatina jūsų magnetą pritraukti tai, ką atstumiate.
Jeigu dabar mąstote, kad išties puiku suvokti šias sąsajas, tačiau neįmanoma nuolat slopinti šių vidinių procesų arba jų „valdyti“, esate visiškai teisus. Ne itin gera mintis norėti valdyti savo jausmus ir mintis – nors kai kuriems žmonėms išties puikiai pavyksta tai padaryti – jeigu, žinoma, nenorite tapti dzenbudistu.
Švelnus būdas
Yra iš keturių paprastų žingsnių susidedantis būdas, galintis iš esmės pakeisti jūsų širdies magnetą čia nagrinėjamos temos požiūriu. Geriausia tai, kad taikant šį būdą jums nereikės nieko valdyti ir keisti savęs. Jums nereikės su niekuo kovoti, nieko tvarkyti, nes jūs nuostabus, žavus (išties toks esate) ir šiaip šaunus žmogus. Tiesiog jūsų magnete yra pora minčių, nuolat sukančių vis tą patį „filmą“…
Šis būdas jūsų magneto poveikį pakeis taip nepastebimai, kad nė nepajusite.
1 žingsnis: stebėkite
Jūs nieko nekontroliuojate: paprasčiausiai žinote, kas vyksta. Žinote, kaip veikia mintys, jausmai, jūsų magnetas, ir stebite tai. Dažnai to nė nepastebėsite – o tai visai normalu ir puiku. Vis dėlto jūs vis dažniau trumpai akimirkai „nubusite“ ir matysite, kas darosi: „Štai ir vėl ta mintis, sukelianti jausmus, kuriais ji nori užprogramuoti mano širdies magnetą.“ Arba: „Štai ir vėl ši situacija arba tipiškas mano magneto pritrauktas žmogus, elgesys. Tiesiog nuostabu, kaip tiksliai tai veikia!“
Kuo jums bus aiškiau, kaip šis mechanizmas veikia, tuo greičiau atsikratysite įkyrios nuolat pasikartojančios atmetimo minties. Tai ir bus pirmasis žingsnis, kurį atlikęs pakeisite savo širdies magneto poveikį.
2 žingsnis: supraskite
Kuo aiškiau suvoksite, kodėl tam tikri dalykai jūsų gyvenime nutiko kaip tik taip, o ne kitaip, tuo stipriau pajausite, kad tai tam tikra prasme buvo normalu. Galbūt viena ar kita ir nebuvo malonus dalykas, tačiau toks jau tas gyvenimas. Ar jūs išties tvirtai įsitikinęs ir nė trupučio nedvejojate, kad viskas privalėjo susiklostyti kitaip? Visi – taip pat ir jūs – darė tai, ką ir turėjo, nes tuo metu tiesiog negalėjo kitaip pasielgti. Juk, jeigu būtų buvę įmanoma, jūs irgi būtumėte pasielgęs kitaip. Supratimas padeda priimti, o priėmimas padeda mylėti. Netrukus ūmai suvoksite, kokios į atkampiausias sielos kertes nustumtos mintys net po daugybės metų vis nejučiomis išnirdavo iš pasąmonės ir jums sukeldavo stiprių jausmų. Pasaulis nuo to nė kiek nesikeičia, bet jos it sunkios girnapusės nuolat sukasi jums galvoje. Tokios mintys visiškai beprasmės. Kokia nauda iš minties, kuri nepadeda nei suvokti, nei veikti, neskatina nei judėti, nei keistis? Ši mintis tiesiog nereikalinga našta. Jeigu jūs surasite vieną iš šių girnapusių ir valandžiukę atidžiai stebėsite, kaip be tikslo ji sukasi, nedvejodamas užsimanysite jos atsikratyti. Pagalvokite ir ji nejučiomis pradings, nors jūs pats nieko nedarysite, nes puikiai suprasite šio reiškinio veikimo principą. Bet jeigu vis dėlto kils noras ką nors daryti, tada ženkite dar vieną žingsnį.
Читать дальше