Сьюзен Мэллери: Milijono vertas laimikis

Jos miegamajame yra vyriškis!

Dabar, kai ji ruošiasi virti kavą, Todas ramiai sau miega jos lovoje.

Iki šiol Julijos namuose vyrai buvo nepageidaujami. Po skyrybų su Garetu ji stengėsi išvengti vyriškosios giminės draugijos. Gavusi teisininkės diplomą išsinuomojo butuką, įrengė jį ir išpuošė mergaitiškais mažmožiais, o jos minkštą lovą galėjai pavadinti nekaltybės guoliu.

Nekaltybė dingo be žinios, – siekdama kaušelio ir skardinės su kava nusišaipė Julija. Išraudęs veidas, vangūs judesiai ir keli sopantys raumenukai tai patvirtino.

Ji pripylė vandens, įjungė kavos aparatą ir vėl susimąstė. Vėliau tikriausiai gailėsis – juk paprastai būna atsargi, protinga ir šaltakraujiška. Bet ne dabar. Šią akimirką mintyse karaliauja deginantys praėjusios nakties vaizdai.

– Labas rytas.

Staiga pažadinta iš svajonių Julija krūptelėjo ir atsisuko. Tarpduryje stovėjo Todas. Vaikinas buvo su kelnėmis ir atsagstytais marškiniais, neslepiančiais raumeningos krūtinės. Susitaršiusiais plaukais ir nesiskutęs jis atrodė pašėlusiai seksualus.

Julija netikėtai susigėdo.

– Labas, – sumurmėjo ji ir atsikrenkštė. – Tikriausiai užuodei verdančią kavą.

– Lašelis tikrai būtų ne pro šalį.

Tamsios akys tyrinėjo merginos veidą. Julija nevalingai pasitaisė plaukus, kad neatrodytų kaip varnų išpešiota baidyklė, nors prieš tai vonioje buvo nusipraususi, išsivaliusi dantis ir susišukavusi.

Mergina negalėjo atspėti, kokios mintys sukasi Todo galvoje. Jam tikriausiai įprasta rytais prabusti svetimoje lovoje. Tiek to, šį kartą diriguoti orkestrui leis jam, nors paprastai vadovauja Julija – jos sesutės mielai tai patvirtintų.

– Net nežinau, ką tau pasakyti, – truktelėjusi pečiais pratarė mergina. – Ne kasdien pabundu su nepažįstamuoju, todėl nebuvau pasiruošusi šiam rytui. Ko dabar norėtum? Dušo? Nešdintis kuo greičiau? Telefono numerio?

Todas sukryžiavo rankas ant krūtinės ir atsirėmė į durų staktą.

– Ką gi, kalbi be užuolankų.

– Toks jau mano būdas. Nuo mažens rėžiu tai, ką galvoju, ir niekad nepateisinau melagių. Galų gale, yla visuomet išlenda iš maišo.

– Šaunus požiūris. Ką numačiusi veikti šiandieną?

– Aš? Ak, teisybė, taigi šiandien – šeštadienis! Turiu nulėkti į keletą vietų, be to, parsinešiau namo darbą, kurį reikia užbaigti. Vėliau su seserimis valgysiu priešpiečius.

– Hm... Turininga dienelė.

– Įprasta. O tu ką veiksi?

– Susitiksiu su pusbroliu... bet vėliau, – Todas žvilgtelėjo į prieškambarį, po to atsisuko į merginą. – Eime į vonią? Gal gali paskolinti dantų šepetėlį?

– Žinoma.

Juk tai beprotybė, – praverdama spintelės dureles pamanė Julija. Turėjo tik vieną atsarginį dantų šepetuką, kuris, nelaimei, buvo skaisčiai rožinis ir be dėžutės.

– Tik tokį, – sumurmėjo ji.

– Puiku. O tavo skutimosi peiliukai tikriausiai papuošti gėlytėmis?

– Ne, tik ryškiai raudoni.

– Tu dar visai mergytė.

– Gal jaustumeisi geriau, jeigu būčiau berniukas? – nusišaipė Julija.

– Na jau ne, – nusipurtė vaikinas. – Nors... vis tiek būčiau turėjęs įdomų pašnekovą.

Padavusi porą rankšluosčių Julija mostelėjo vonios link.

– Štai čia.

– Dėkoju.

Sugrįžusi į virtuvę Julija skubiai čiupo puodelį su kava. Dabar jos vonioje viešpatauja nuogas, muiluotas, patrauklus vyras. Kaip keista! Ji turėtų...

– Julija!..

Pastačiusi ant stalo puodelį mergina sugrįžo į prieškambarį. Vonios durys buvo praviros.

– Kas nors negerai?

– Galima ir taip pasakyti.

Neryžtingai patrypčiojusi prie durų Julija jau buvo besižiojanti kažką sakyti, tačiau nespėjo. Pro duris išlindusi ranka stvėrė ją ir įsitraukė į vidų. Julija pasijuto Todo glėbyje. Jis buvo visiškai nuogas ir puolė godžiai bučiuoti Julijos lūpas, akis, skruostus.

Jis vis dar manęs nori, – persmelkė laiminga mintis ir mergina atsidavė glamonėms. Kurį laiką pakaraliavęs burnoje Todo liežuvis švelniai nuslydo kaklu.

– Tu vis dar su chalatu, – kvėptelėjo vaikinas į kaklo odą.

– Taip, – Julijai trūko oro.

– Jis visai ne vietoje. Tuoj sutvarkysim.

Negaišdamas laiko Todas patraukė už dirželio ir nusviedė šalin nereikalingą drabužį. Po juo nieko nebuvo. Nekantrios rankos lyg magneto traukiamos prilipo prie krūtų.

Kokia pavergianti aistra, – spėjo sugauti paskutinę blaivią mintį Julija. Geismas sudrumstė protą, ji sudrėko ir visu kūnu kvietė Todą į save.

Todas palinkęs liežuviu erzino kietus, degančius spenelius, ji apkvaitusi glostė jo pečius, nugarą ir galiausiai veidu įsikniaubė jam į plaukus.

Netikėtai Todas atsitiesė.

– Ką gi, tau seniai laikas praustis, – suėmęs už pažastų kilstelėjo Juliją į vonią, įlipo paskui ir užtraukė užuolaidėlę. Atsukęs vandenį pakišo merginą po srove ir paėmė muilą. Putotomis rankomis pradėjo ją iš lėto prausti. Todo pirštai nardė po slidų kūną – glostė, minkė, erzino...

Lėtai, labai lėtai vaikinas išmuilavo Julijos nugarą, užpakaliuką, kojas, tuomet nupylė vandeniu. Neleisdamas jai atsisukti Todas krūtine prigludo prie nugaros ir apkabinęs pradėjo masažuoti priekį: švelniai išmuilavo kaklą, kiek ilgiau užtruko kruopščiai trindamas krūtis. Slidūs pirštai, kliudantys kietus, jautrius spenelius ir bėgantis karštas vanduo varė Juliją iš proto. Pajutusi, kad tuoj neteks sąmonės, mergina sugriebė Todo rankas, prispaudė prie savęs ir atlošė galvą.

– Dar ne viskas, – karštas šnibždesys nutvilkė ausį. – Laikykis.

Todas žengtelėjo žingsnį atgal ir ją apsuko. Tada švelniai pabučiavo į lūpas ir parklupęs apžiojo pilvo duobutę.

Julijos raumenys įsitempė laukdami glamonių. Per galvą žemyn tekėjo vanduo. Užkėlęs merginos koją ant vonios krašto Todas liežuviu įslydo į pulsuojantį griovelį. Julija nesivaldydama riktelėjo – jis palietė patį jaudulio centrą ir nenuilsdamas suko aplink jį ratu. Mergina jautė jo lūpas ir karštą alsavimą.

Julija turėjo atsiremti į sieną – neatlaikiusios įtampos kojos sulinko per kelius ir ėmė drebėti. Todas improvizavo – tai lėtino, tai greitino tempą, tai silpniau, tai stipriau spustelėdavo jautrią vietelę. Ji sunkiai alsavo, širdis dūko, ir štai – jausdama artėjančią orgazmo bangą – ji visiškai pasidavė Todo valiai.

Vos susilaikė nemaldavusi – jeigu būtų žinojusi, bematant būtų išklojusi visas valstybės paslaptis, kad tik jis nesustotų. Atrodė, jau tuoj tuoj pasieks viršūnę, bet po akimirkos banga nutoldavo.

Dar, aš noriu dar, daugiau... Bet kaipgi?.. – pervėrė paklaikusi, nekantri mintis.

Tarsi atspėjęs merginos troškimą į pagalbą liežuviui vaikinas pasitelkė pirštus ir... to jau buvo per daug.

Julija ištirpo, fantastiškam vyrui klūpant prie jos kojų.

Ji nepajuto, kad rėkia, o kūnas trūkčioja.

Atsipeikėjusi Julija suvokė, kad dar niekada gyvenime jai nėra buvę taip gera. Orgazmas atėmė visas jėgas – ji stovėjo atsišliejusi sienos, kojos nelaikė. Todas gėrėdamasis žvelgė į ją ir šypsojosi. Švelniai prisitraukęs priglaudė prie savęs, o Julija turėjo sukaupti visas jėgas, kad pakeltų rankas ir apkabintų jį.

Mintis, kad gali suteikti Todui tokį pat malonumą, ją atgaivino. Pažvalėjusi sujudėjo, bet nespėjo nė mirktelėti – jis kyštelėjo ranką jai už nugaros ir užsuko vandenį.

– Sušalsime, – pasakė nustebusi.