Кэт Шилд: Derybų nebus

Paskutinį kartą vogčia ištempus Emą iš vakarėlio, ji neigė tarp jų esančią trauką, beveik išvarė jį iš proto, kol galiausiai pasidavė. Paskui išlėkė nepalikdama nieko, tik gundantį kvepalų aromatą jam ant odos. Šį vakarą Natanas ketino pasilaikyti šį tą, ką ji norėtų susigrąžinti.

– Vėliau.

Meistriškai sušukuotos tamsių garbanų sruogos įrėmino širdelės formos veidą su egzotiškais aukštais skruostikauliais ir siaura nosyte. Šiandien Ema sutramdė savo žvilgančius rudus plaukus sušukuodama į įmantrią, aukštyn sukeltą šukuoseną, atidengiančią grakštų kaklą. Nors Natanui patiko, kaip šukuosena apnuogino puikią auksaspalvę odą, jam labiau prie širdies buvo aplink pečius krintantys palaidi Emos plaukai, išdraikyti jo rankų.

Natanas ištraukė segtukus, laikančius neįprastai aukštai sukeltus plaukus. Tanki ir glotni garbanų uždanga apgaubė nuogus pečius, nuplėšdama dar vieną įmantrios apgaulingos išorės sluoksnį.

– Natanai, ką tu darai?

– Manau, tai akivaizdu. – Jis nepaprastai švelniai pirštų galiukais perbėgo suknelės iškirpte liesdamas jos odą.

– Negalėtume paprasčiausiai pasikalbėti? – Ema iš nuostabos žioptelėjo ir įrėmė delną jam į krūtinę.

Jos prisilietimo karštis nutvilkė Nataną per marškinius įžiebdamas tūkstančius kibirkščių. Jį sutrikdė galingas geismas Emai. Ji vertė jį kraustytis iš proto. Nė viena moteris neįaudrindavo jo taip greitai kaip Ema, nepriversdavo visiškai prarasti savitvardos.

Natanas panėrė pirštus į šilkines juodas bangas, apsuko vieną garbaną aplink riešą.

– Jei būtum pasivarginusi ir man paskambinusi, per paskutines kelias savaites būtume galėję pasikalbėti daugybę kartų. Šiuo metu mano galvoje sukasi kiti dalykai.

– Čia? Mano tėvo darbo kambaryje? Gal kvanktelėjai?

Aistra plūstelėjo pagalvojus, kad galėtų paimti ją staigiai ir stipriai atrėmęs į duris, bet neketino to daryti dar sykį.

Prieš tris savaites pirmą kartą išvydęs Emą po daugybės metų, Natanas vos neišvirto iš kojų. Jis nuvyko į šventinį vakarėlį, manė atsipalaiduosiąs ir atgaivinsiąs santykius su dar vienu jo ir Kodžio draugu iš universiteto. Pora valandų Granto Kastlo vakarėlyje siūlė progą neįpareigojamai paflirtuoti su gražiomis moterimis. Tiesą sakant, jį supo penkios žavingos damos, visos besivaržančios dėl jo dėmesio, kai pro paradines duris įžengė Ema su tviskančia juoda mini suknele, apnuoginančia ilgas dailias kojas.

Ema įbedė į jį tokį žvilgsnį, lyg jis būtų ne mintyse, o tikrai garsiai švilptelėjęs, pamatęs gražią moterį. Kai jų akys susirėmė, Natanui iš galvos išgaravo visos kasdienės mintys. Jis tykojo Emos tarsi koks gepardas, stebintis ilgakoję gazelę, o nepraėjus nė valandai, išstūmė ją pro duris ir įsodino į savo automobilį.

Kol pasiekė jo namą, jis tvardėsi. Bet, tik įėjus, aistringai pabučiavo Emą. Pirmasis jų bučinys netikėtai nustebino. Jis tikėjosi daugiau patirties, o ne drovios ir jausmingos Emos pirštų glamonės. Ji elgėsi lyg seniai bučiuota moteris arba bent jau tinkamai nebučiuota.

Tada jam pasimaišė protas. Natanas niekaip kitaip neįstengė paaiškinti, kodėl kantriai nenunešė jos į savo miegamąjį ir iš lėto nepasimėgavo kiekvienu jos kūno lopinėliu. Jis degė aistra jai, o Emos geismas prilygo jam. Natanas nusistebėjo, kad jie dar nepadegė prieškambario.

Kitą kartą jie mylėsis ant čiužinio: Ema tysos nuoga laukdama pasitenkinimo bangos.

Ji buvo moteris, kurią verta branginti.

– Ar pasakyti, ką ruošiuosi su tavimi daryti?

Ema trūksmingai įkvėpė.

– Ne.

Vis dėlto, nepaisant neigiamo atsakymo, neatstūmė jo. Todėl Natanas pasinaudojo prieštaringais Emos jausmais ir savo žodžiais kaip preliudija tolesniems veiksmams.

– Pirma, nurengsiu šią labai seksualią suknelę. – Jis krumpliais brūkštelėjo Emai per šoną, kur po pažastimi prasidėjo ir ties klubu baigėsi užtrauktukas.

Ema suėmė jo ranką, bet Natanas nustūmė jos pirštus. Mėginimas jį sustabdyti atrodė mažų mažiausiai neryžtingas. Emos pasipriešinimas tirpo, kaitrai įsibrovus tarp jų.

– Tada, pradėdamas nuo šio taško ant tavo peties, kurį bučiuojant tu kraustaisi iš proto, aš neskubėdamas su tavimi mylėsiuosi, – Natanas vylėsi, kad jo žodžiai veikia, nes pats jau nebeįstengė valdytis. – Niekur nepaspruksi, kol savo rankomis ir lūpomis neprisiliesiu prie kiekvieno tavo odos lopinėlio.

Jo rankos nusileido žemiau ir priglaudė Emos šlaunį prie maištingai įsitempusių strėnų. Natanas kvėptelėjo pusiau atsidusdamas, pusiau sudejuodamas, kai ji pasuko klubus jausdama jo rankų spaudimą.

– Ar tu vėl su juodomis kelnaitėmis ir liemenėle be petnešėlių? O gal dėvi ką kita?

Natanui panižo delnus, o pirštai ėmė dilgčioti prisiminus, kaip sustangrėjo Emos speneliai, užčiuopus standžias krūtis. Šį vakarą vilkima vidurnakčio mėlio suknelė, rodės, taip pat kvaišo nuo jos figūros, nes tiesiog dievinamai prigludo prie tobulo kūno.

– Nagi, pažiūrėkime, – sukuždėjo Natanas švelniai. Paskutinį kartą dalis jų netikėto ir trumpo susidūrimo linksmybių buvo susijusios su tuo, kad Emą sujaudino jo erzinimas.

– Ne, – tarsi aistringa aimana pro jos lūpas išsprūdo žodis, primenantis ir prieštaravimą, ir prašymą.

Emos delnas nuslydo jo krūtine ir apčiuopė širdies dūžius. Natanas spėliojo, ką ji pamanys apie pagreitintus įvykius.

Jis suėmė Emos veidą delnais, taip dar labiau paakstindamas ją suvirpėti, ir įsikniaubęs nusišypsojo, kai Ema palenkė galvą į jo delną dar labiau atidengdama kaklą.

– Ak, eikime kur nors, kur mums niekas netrukdys. – Natano lūpos nuslydo skruostu lėtai ir geidulingai skanaudamos.

– Aš niekur su tavimi neisiu, – Emos neiginys baigėsi palaimingu murmesiu, nes Natanas krūtine prisiglaudė prie jos krūtų ir lėtai prisispaudė. Ema išsirietė lyg katė, pasitrynė į jį, o iš gelmių išsiveržė žema ir kimi dejonė.

Natanui patiko, kad Ema vis stengiasi jį atstumti. Juk abu žinojo, kad galiausiai jis pasieks, ko nori.

Jo lūpos priartėjo ir sustojo vos per plauką nuo jos lūpų.

– Kodėl ne? Mums buvo nepaprastai gera kartu. – Viena ranka Natanas apsivijo Emos užpakaliuką ir švelniai stumtelėjo prie įaudrinto stangumo žemiau diržo. – Pajusk, kaip aš tavęs geidžiu. Žinau, kad tu lygiai taip pat geidi manęs.

Delnas ant Natano krūtinės susispaudė į kumštuką.

– Turi daugybę moterų, trokštančių tavęs.

Ar tik ne todėl Ema vengė atsakyti į jo skambučius?

Natanas atlaidžiai nusišypsojo.

– Bet tu esi vienintelė, kurios noriu aš.

Regis, Ema liovėsi kvėpuoti. Natano žodžiai sustiprino gėlą kūne, galingą sudrebinusį troškimą. Ir jie masino. Beprotiškai.

Flirtas su juo Granto vakarėlyje prieš tris savaites atrodė it nekaltas pokštas. Galų gale Natanas be vargo atsispyrė jai prieš dešimt metų. Dvidešimties jis buvo plačių pečių ir gražus pažiūrėti, pasižymėjo tuo pasipūtėlišku žavesiu, nuo kurio jai džiūvo burna ir stigo žodžių. Ema pasitelkė savo kiekvieną šešiolikmetės arsenalo gudrybę vildamasi, kad Natanas bent dirstelės jos pusėn. Emos siaubui, rodės, kad pavyko.

Kol jos savimeilė sulaukė triuškinamo dvigubo smūgio.

Emos skruostai vėl suliepsnojo atsiminus tą dieną, kai užsisegė trumpiausią sijonėlį, įsispyrė į naujutėlaičius aukštakulnius smailais kulniukais ir pasiskolino iš mamos krūtis pakeliančią liemenėlę. Virtuvėje užspeitė Nataną į kampą beveik melsdama padėti tapti labiau patyrusia moterimi.