Кэт Шилд - Derybų nebus

Kitoje pianino pusėje apvalaina pagyvenusi moteris rūškanai nužvelgė Nataną, o jos veido išraiška tapo dar dramatiškesnė, nes atrodė, kad antakius buvo nusipiešusi juodu žymekliu. Natanas tvirtai atrėmė jos žvilgsnį tyliai perspėdamas žiūrėti savo reikalų. Moters dėmesys nukrypo į plikąjį vyrą, dabar besižavintį Emos tarpkrūčiu.

Natanas giliai įkvėpė ir suskaičiavo iki aštuonių, kad įveiktų impulsą nuožmiai iššiepti dantis. Jis sutelkė mintis į pažįstamą muziką, atsipalaidavo klausydamasis romantiškų žodžių, dėl kurių leipo ištisos moterų kartos, ir susimąstęs stebėjo gražuolę, kurią privalo vesti, jei tikisi turėti verslo reikalų su jos tėvu.

Natanas ir Emos brolis Kodis, geriausi draugai nuo universiteto laikų, dažnai šnekučiuodavosi apie įdomias ir originalias verslo galimybes, bet iki šiol nė viena jų nebuvo verta įgyvendinti. Kai su Kodžiu pirmą kartą aptarė mintį sujungti Montgomerių naftą ir Keiso jungtines investicijas , nesitikėjo, kad vedybos su Ema taps derybų dalimi, tačiau negalėjo pasakyti, jog labai nustebo, Sailui santuoką pavertus pagrindiniu sandorio veiksniu. Šis sumanymas būtų ilgalaikis įsipareigojimas, reikalaujantis iš abiejų bendrovių milžiniško kapitalo. Keiso jungtinių investicijų ir Montgomerių naftos sąjungos sutvirtinimas vedybomis užtikrintų, kad abi pusės yra visiškai atsidėjusios šiam rizikingam žingsniui.

Ema tai suprastų. Ir panaudotų savo tikslams. Natanas turėtų jaustis pamalonintas, kad ji taip stipriai jo geidžia, jog net sugalvojo planą ir įtikino savo tėvą prie to prisidėti. Ir kodėl Sailas turėtų nesutikti? Vos tik Ema ištekėtų, taptų kieno nors kito pareiga.

– Tavo nuostabus balsas, – pagyrė Natanui iš kairės stovėjusi blondinė. Ji kaire ranka paglostė blizgų pianino paviršių stengdamasi parodyti didžiulį deimantą, puošiantį vidurinįjį pirštą. Bežiedis bevardis pirštas skelbė jos prieinamumą. – Ir žinai visus žodžius.

Emą ir Nataną skyrė nedidelis atstumas, tačiau jos nugara įsitempė, girdint begėdišką šviesiaplaukės flirtą.

– Mano motina mėgo Sinatrą ir kai buvau mažas, visą laiką klausėsi jo dainų. Vadino mane savo nuosavu Sinatros grupės nariu. Nors, manau, galvoje turėjo ne mano talentą dainuoti, o sugebėjimą prisivirti košės.

Šviesiaplaukė kimiai nusikvatojo.

– Tikrų tikriausias košės virėjas, – suniurnėjo Ema.

Natanas vyptelėjo. Jam patiko jos humoro jausmas. Ema buvo nuostabi moteris: seksuali ir šmaikšti.

Blondinė galvodama, kad nusišypsojo jai, atsuko į Nataną savo viršutiniąją kūno dalį. Gili iškirptė dar pagilėjo, ištiesus dešiniąją ranką. Viena daili koja slystelėjo pro ilgą skeltuką ir kliudė Natano šlaunį.

– Mano vardas Brigita.

– Natanas. – Paspaudė jai ranką, o Emos susierzinimas pasklido it radioaktyvios dulkės po atominės katastrofos. – Iš kur pažįsti Sailą?

Natanas nenugirdo Brigitos atsakymo, nes jis nuleido ranką, ir Ema pasinaudojo proga pasprukti. Pasisukusi krūtine brūkštelėjo plikšiui petį, ir jam vos neišsprogo akys. Nenutuokdama apie sukeltą sąmyšį, Ema prasibraudama pro šalį skubriai atsiprašė.

Natanas truktelėjo petimi, tarsi sakydamas šviesiaplaukei: Nieko nepadarysi . Blondinė susiraukė, kai jis pasisuko vytis Emą.

Ji nespėjo žengti nė trijų žingsnių toliau bibliotekos, kai ją sugavo Natanas. Ranka apsivijo liemenį ir pasuko kita kryptimi vesdamas į vienintelę vietą pirmame aukšte, kur netrukdytų vakarėlio svečiai.

– Kai paskutinį kartą matėmės, man susidarė įspūdis, kad ieškai bėdos, – sušnabždėjo Emai į ausį stumdamas koridoriumi tolyn, jos tėvo darbo kambario pusėn.

Ema atsargiai, lyg kumeliukas, pajutęs besiartinančią pumą, nužvelgė Nataną. Galbūt numanė, kas sukasi jo galvoje. Joks vyras taip kaip jis nepersekiotų moters, jei negeistų matyti ją nuogą lovoje.

– Gal ir ieškojau, – atsakė Ema. – Bet tai buvo anksčiau.

– O dabar yra dabar.

Ilgo koridoriaus pabaigoje Natanas pravėrė duris ir įvedė Emą vidun. Tamsia spalva apmuštos sienos sugėrė vienintelį šviesos šaltinį: ant masyvaus senovinio raudonmedžio rašomojo stalo spingsėjo lempa. Įprasto dydžio darbo kambaryje toks baldas būtų užgožęs visą erdvę, bet šis namas buvo pastatytas daryti įspūdį. Odinė sofa su šalia išrikiuotais krėslais stovėjo priešais iškaltą marmurinį židinį. Sienos nukabinėtos Teksaso peizažais, nutapytais vieno mėgstamiausių Natano XX a. pradžios dailininkų. Skirtingai nuo subtilių prancūziškų senienų, puošiančių visus rūmus, griežtas šio kambario stilius ir odiniai baldai itin tiko čia gyvenančiam Teksaso naftos magnatui.

Natanas uždarė duris, pagriebė Emos ranką ir atsuko ją į save. Nespėjus paprieštarauti, atšliejo į duris. Kitoje sienos pusėje balsai ir muzika susiliejo į miglotą neaiškų ūžesį. Pagaliau jie vieni.

Natanas įrėmė dilbį jai virš peties, kad ji pajustų jo užmačias.

– Ar neįdomu, kodėl buvo linksniuojamas tavo vardas? – paklausė jis grįždamas prie ankstesnės pokalbio temos.

– Nė kiek.

– Panašu, kad tavo tėvas ieško tau vyro.

– Po galais. – Ema atlošė galvą į duris ir sutelkusi visą kovingumą šnipštelėjo: – Jis mėgina mane ištekinti nuo universiteto laikų.

– Kodėl?

– Nes aš – gyva bėda, kurią trokšta užkrauti ant kupros kam nors kitam. Įsikalė į galvą, kad man reikalingas manimi pasirūpinsiantis žmogus.

Išpaikintos milijonieriaus dukrelės įvaizdis buvo jos žavesio dalis. Natanas ir pats nekantravo palepinti Emą.

– Kas gi blogo leisti kažkam tavimi pasirūpinti? – pasiteiravo jis.

– Nes perša mintį, kad neįstengiu pasirūpinti savimi. – Ji kilstelėjo smakrą. Akyse vėl blykstelėjo kibirkštys, tačiau balse pasigirdo šaižios gaidelės. – O tai labai nesąžininga.

Norėdamas, kad pokalbis ir toliau liktų mandagus, Natanas atsispyrė pagundai paprieštarauti. Nors su Emos broliu Kodžiu po jo vedybų susitikdavo ne itin dažnai, jie palaikė nuolatinį ryšį, ir Natanas viską žinojo apie Emos išsišokimus. Apie vos neįvykusias sužadėtuves su turtų medžiotoju, apie bausmę skirti visuomeninių darbų, nes buvo pagauta laikanti draugės rankinę su narkotikais ir apie sudaužytą mersedesą, kuriuo siaučiant pūgai vidury nakties važiavo namo.

Net jei ir atrodė, kad per paskutinius kelerius metus Ema susitupėjo, jos impulsyvus elgesys prieš tris savaites vertė abejoti, ar iš tikrųjų suaugo, ar tik įgudo geriau nuo šeimos slėpti savo paklydimus.

– Sakei tėvui, ką apie tai manai? – paklausė Natanas.

– Taip. – Ema skubiai iškvėpė. – Ir nieko gero. Kai tėtis dėl ko nors apsisprendžia, apsisprendžia tvirtai. Jis nori, kad susižadėčiau iki Valentino dienos. Patinka man tai ar ne.

Patinka tai Natanui ar ne.

Jam reikėjo šio sandorio su Sailu, kad perimtų šeimos verslo valdymą iš savo įbrolių. Nei Sebastianas, nei Maksas netikėjo jo bendrovės vizija. Kaip tik todėl partnerystė su Montgomerių nafta buvo tokia svarbi. Šiuolaikiškiausiomis technologijomis įgyvendintas naujasis projektas užtikrintų Keiso jungtinėms investicijoms novatoriaus vardą, o būsimas pelnas garantuotų, kad bendrovės valdžios pusiausvyra atitektų Natanui. Jo įbroliai to nepakęs, bet nieko negalės pakeisti.

Tačiau pirmiausia jis privalo susitarti dėl sandorio.

Pagautas netikėto įgeidžio, Natanas staigiai išsegė Emos auskarus su deimantais ir safyrais.

– Atiduok mano auskarus, – pareikalavo ji, kai Natanas įmetė papuošalus sau į kišenę.