Люси Монро - Lemtingas aukcionas

– Esmė ne ta.

– Ne?

– Ne. Aš negaliu būti tas vyras.

Štai kur problema.

– Kodėl?

– Nes galiausiai ją įskaudinsiu. Ji visiškai nepanaši į mano…

– Kitas vienkartines draugužes? Gal jau metas pakilti laipteliu aukštyn?

– Man nereikia pastovių santykių. Neturiu tam laiko.

– Visi turi laiko draugams, Neo.

– Ne, ne visi.

– Pabandysiu pasakyti kitaip. Visi turėtų rasti laiko, kad susirastų draugų. Koks tikslas stovėti piramidės viršūnėje, jei neturi su kuo pasigrožėti vaizdu?

– Aš turiu tave.

– Savo verslo partnerį ir vienintelį draugą. Po velnių, Neo, pusę laiko mudu esame skirtingose pasaulio kraštuose ir tvarkome savo verslo reikalus.

– Ir ką?

– O tą, kad negali viso savo laiko skirti tik darbui.

– Zy, keisk plokštelę.

– Tikrai? O gal pagaliau imsi suprasti?

– Nevaidink šventeivos.

– Dabar mes kalbame ne apie mane.

– Tau pasisekė.

– Taigi. Ar Kesė geidžia tavęs?

– Manau, kad taip. – O jei jis klydo, geriau tada kas nors jam tuojau pat paleistų kulką į kaktą, nes bus praradęs intuiciją.

– Tai supažindink ją su taisyklėmis ir leisk apsispręsti.

– Sprendimas gali būti ne pats naudingiausias jai pačiai.

– Neo, ji – suaugusi moteris. Tai jos pasirinkimas.

– Tau viskas atrodo labai paprasta.

– O tu viską per daug apsunkini.

Neo nereikėjo, kad Zefyras patvirtintų, jog seksas su Kasandra neprilygtų jokiam vienkartiniam nuotykiui. Jo kūnas tai sakė nuo pat tos akimirkos, kai ji pirmą kartą atidarė savo namų duris. Jam apskritai nereikėjo Zy patarimo.

Neo žinojo, ko nori, ir tikrai žinojo, kaip tai pasiekti. Gal Kesė ir ne jo skonio, bet ir ne vidutiniokė, kokia ją iš pradžių palaikė. Kasandra nėra supermodelis.

Po velnių, ji geresnė už bet kurią gražuolę.

Gal ji ir mėgo madingus ryškiaspalvius drabužius, bet neturėjo nė lašo pasipūtimo. Nekaltas Kesės jausmingumas provokavo tūkstančius kartų labiau, nei bet kurios kitos patyrusios moters gundymo menas, o jo nuolatinė erekcija buvo dar vienas to įrodymas.

Neo niekada neatsisakydavo gero sekso. Sutikęs patinkančią moterį, trokštančią to paties, sušokdavo kelis horizontalios mambos taktus, ir tuo viskas baigdavosi. Jis geidė Kasandros ir buvo visiškai tikras, kad ji nori jo, tačiau tai buvo pirmas kartas, kai reikėjo įvertinti ir kitus dalykus.

Pagaliau plaukų džiovintuvas nutilo. Neo sugniaužė kumščius, bandydamas įveikti minčių chaosą. Vienas dalykas aiškus – Kasandra Beiker praleido savo dvidešimt devynerius metus be to, ką kiti žmonės laiko savaime suprantamu dalyku. Pirmiausia taip nutiko dėl aplinkybių jos vaikystėje, o vėliau trukdė jos liga.

Jis galėtų jai leisti pajusti aistros skonį. Dar daugiau – patiektų visą švedišką stalą. Galbūt draugystė neturėtų trukdyti intymiai bendrauti. Jei abu to nori.

O Neo tikrai norėjo. Kaip ir Kasandra.

§

Kesė įėjo į virtuvę, tikėdamasi rasti ten arbatą ruošiantį Neo. Tai buvo labai jauku ir patrauklu.

Ji nesitikėjo pamatyti laukinio žvilgsnio jo žaliose akyse ir įsitempusio kūno.

– Neo, ar tau viskas gerai? – paklausė Kesė svarstydama, kad galbūt reikėjo užsivilkti dalykinio kostiumėlio švarką. Nebuvo tikra, kodėl ši mintis šovė jai į galvą.

Gal dėl to, kaip jis į ją žiūrėjo. Tarsi jos balta šilkinė palaidinė ir nėriniuota liemenėlė po ja būtų peršviečiamos.

– Tu palikai juos palaidus.

Kesė apsidairė, tačiau nei ant švara tviskančio stalviršio, nei ant nedidelio baro tipo stalo, ant kurio išdėlioti skanumynai ir arbatos reikmenys, nepamatė nieko, apie ką jis būtų galėjęs kalbėti.

– Eee… Ką gi. Ar nori, kad išpilstyčiau arbatą?

Neo nieko neatsakė, o jo kumščiai buvo sugniaužti taip, tarsi jis stengtųsi susilaikyti ko nors nepalietęs.

– Ei, Neo. Tu pradedi mane gąsdinti.

– Ar tai pasirinkimas, ar galimybės nebuvimas? – paklausė jis gomuriniu balsu.

– Nesu tikra, kad suprantu, apie ką šneki.

– Apie tavo nekaltybę.

– Mano nek… – cyptelėjo Kesė. – Apie ką tu kalbi? – Ir kodėl jie iš viso apie tai kalbasi? Tai, kad ji, būdama dvidešimt devynerių, vis dar nepaliesta jokio vyro, nebuvo mėgstamiausia jos tema.

Neo dviem dideliais žingsniais įveikė juos skiriantį atstumą.

– Apie tavo skaistybę. Ar ji tave tenkina?

– Tenkina? – Žinoma. Nes kiekviena trisdešimtmetė tiesiog svajoja niekada neturėti draugo, ką jau kalbėti apie rimtesnius santykius. – Neo, tu šneki nesąmones!

– Tai paprastas klausimas, pethi mou.

– Esu tikra, kad jis toks ir yra, tik neišgirdau paties klausimo.

Vis tik Kesė numanė, koks tai klausimas, ir dėl to skaisčiai nuraudo.

– Zy sakė, kad gali būti, jog esi skaisti ne dėl to, kad taip pasirinkai, o kad tai buvo neišvengiama.

– Neišvengiama?

– Kad tam nebuvo galimybių, – paaiškino Neo.

– Tu kalbėjaisi su Zefyru apie mano intymų gyvenimą? – pasipiktinusi paklausė Kesė, pagaliau supratusi jo ankstesnio sakinio esmę.

Neo nekreipė dėmesio.

– Nebuvo galimybių intymiems santykiams. Jei seksas būtų buvęs tau nesvetimas, mano gyvenimas dabar būtų daug lengvesnis.

– Nesuprantu.

Jis pakišo ranką po jos plaukais ir apglėbė kaklą. Švelnus prisilietimas nesiderino su laukiniu jo žalių akių žvilgesiu.

– Ar tikrai?

Nuo Neo rankos sklindantis karštis užšaldė Kesės balso stygas. Ne, taip negali būti. Karštis, atvirkščiai, turėtų jas sušildyti. Tačiau atrodė, kad viskas sustingo, ir ji negalėjo pratarti nė žodžio. Mintys vijo viena kitą, nes mąstyti buvo lengviau nei kalbėti Neo norima tema.

– Aš nenoriu tavimi pasinaudoti. – Jis nykščiu glostė jai kaklą, o kiekvienas švelnus judesys dilgčiojimu atsiliepė visame kūne.

Pagaliau Kesė atgavo amą.

– Neo, tu negali štai taip nueiti ir paprastai aptarinėti mano asmeninio gyvenimo su Zefyru. – Nieku gyvu.

– Aš niekur nėjau. Skambinau jam iš čia.

– Puikiai žinai, ką aš noriu pasakyti.

– Aš žinau, kad noriu tavęs.

– Tikrai? – Na, gerai, šios informacijos tikrai pakako, kad patrauktų Kesės dėmesį.

– Žinoma.

– O kaip tada taisyklė draugai nesibučiuoja?

– Mano nusistatymas dėl jos ima keistis.

– Ak. – Tai ko gero neblogai, ypač įvertinus tai, kad jis nuolat ją laužydavo.

– Todėl ir turėjau paskambinti Zefyrui. – Ir jie kalbėjosi apie jos nekaltybę. Velniava. Kesė nukaito iš gėdos.

– Ir jis pasakė…

– Kad aš turėčiau leisti pasirinkti tau pačiai. Kad tu esi suaugęs žmogus.

– Jis teisus. Aš jau seniai suaugau ir nors atrodo, kad tai vyksta – arba vykdavo, – aš bjauriuosi tuo, kad kiti bando priimti man svarbius sprendimus. Vienintelė problema yra ta, kad nesu tikra, ką galima rinktis.

– Seksą su manimi.

O dangau. Dabar tikrai jau aišku.

– Kitas variantas – draugystė be sekso? – paklausė Kesė, norėdama būti tikra, ar gerai suprato.

– Taip.

– O po sekso?

– Mes liekame draugais.

Net ir be sekso jos gyvenime draugų galiausiai nelikdavo, tačiau dabar turbūt ne laikas tai pasakyti.

– Draugai su privalumais.

– Tikriausiai. – Neo niūriai nusišypsojo. – Su kai kuriais privalumais. Jau sakiau, kad niekada nesu turėjęs moters draugės.

– Bet dabar turi. Ir nori su ja pasimylėti, eee… užsiimti seksu.

Neo veidą nušvietė plati šypsena.