Люси Монро - Lemtingas aukcionas

– O tu tikrai supranti. – Kesė suprato jį taip, kaip niekas kitas. Net geriau nei Zefyras. Jos šiltose gražiose gintaro spalvos akyse šviečiantis pritarimas atsiliepė maudimu paslėpsniuose.

– Be jokių abejonių.

– O dabar suprask šitai, – tarė jis ir kaip išbadėjęs puolė bučiuoti jos lūpas.

Kesės lūpos beveik iš karto pasidavė, ir Neo tuo pasinaudojo, įkišo liežuvį ir ragavo saldumo, kuris kuo toliau, tuo buvo skanesnis. Ji nedvejodama atsidavė jo bučiniui. Liežuviu gaudė jo liežuvį, o lūpos aistringai glamonėjo jo lūpas.

Neo kūnas žinojo, ką daryti, ir todėl impulsyviai ėmė nusirenginėti. Kai pradėjo segioti jos palaidinės sagutes, pats buvo tik su trumpikėmis.

Kesės rankos nuslydo žemyn ir stabtelėjo, kai pajuto po savimi nuogą odą, tačiau jau netrukus glamonėjo visur, kur tik pasiekė, o jos grakštūs pirštai erotiškai ir smalsiai tyrinėjo jo liemenį.

Neo jai nuo pečių nusmaukė palaidinę, atidengdamas jos gražų kūną. Troško matyti ją visą, tačiau nenorėjo nustoti jos bučiuoti.

Kesė padėjo jam apsispręsti.

– Ar aš tavęs nenuvilsiu?

Jis šiek tiek atsitraukė ir pažvelgė į ją. Matė lygią aksominę odą, standų pilvuką ir rūpesčio kibirkštėlę gintarinėse akyse.

– Kaip galėčiau nusivilti? Tu labai graži.

– Ne.

– Kas gali pasakyti, ar muzikos kūrinys gražus?

– Tas žmogus, kuris klausosi.

– O kas sprendžia, kad tai, ką mato, yra gražu?

Ji kiek padvejojo ir nenoromis pratarė:

– Tas, kuris žiūri.

– Taigi?

– Tau aš esu graži, bet tu tik taip sakai.

– Ne.

– Bet…

– Privalai patikėti tuo, ką sakau.

– Sutarta.

– Gerai. – Pasinaudodamas jos pasitikėjimu, Neo visiškai nutraukė palaidinę ir mikliai atsegė liemenėlę.

Kesė nebandė prisidengti. Nustebindama jį, ji tepasakė:

– Prieik arčiau, noriu jausti tavo odą prie savosios.

– Tu man tobulai tinki, – sukuždėjo Neo. – Dievinu tavo aistringą nekaltybę.

– Aistringa nekaltybė. Tai antrasis mano vardas. – Kesė sukikeno, tačiau staiga sudejavo ir nutilo. Jos rankas nutvilkė karštas virpėjimas. Kaip tokia jausminga moteris sulaukė dvidešimt devynerių, nė karto nepasimylėjusi? Net ir gyvendama tokį gyvenimą ir turėdama tokių tariamų trūkumų?

– Ak, kaip gera… – Ji kvėptelėjo jam į ausį vos pastebimai linguodama. – Nuostabiai gera.

– Taip, nuostabu.

– Noriu, kad numautum ir kelnes.

– Mielai. – Ir Neo tikrai patyrė malonumą, maudamas tamsiai mėlynas kelnes jos grakščiomis kojomis.

Jis neskubėjo, nužvelgė ją visą, išsitiesusią ant jo didžiulės lovos ir prisidengusią tik kelnaitėmis.

– Neįtikėtina, – sumurmėjo jis.

Kesė papurtė galvą.

– Dabar tikrai žinau, kad meluoji. Sakei, kad mano kojos paukštiškos.

– Aš tave erzinau. – Papurtęs galvą jis užgulė ją, mėgaudamasis nuogų kūnų artumu. – Įsivaizdavau, kaip tu jomis apsiveji mano liemenį, kai mes mylimės.

– Nemeluok, tikrai apie tai negalvojai.

– Galvojau.

– Šitaip? – nekaltu balseliu paklausė Kesė, tačiau ją išdavė šelmiškos kibirkštėlės akyse.

Ji kojomis apsivijo jo klubus.

– Kaip tik taip. – Neo giliai įkvėpė ir stengėsi ne tik nejudėti, bet ir nekvėpuoti. – Atsargiai, pethi mou . Man gresia rimtas pavojus pasiekti žnišą, dar nepasibaigus žaidimui.

– Tokiam Kazanovai kaip tu? – paerzino jį Kesė. – Netikiu.

– Patikėk manimi. – Kad ir kaip nesmagu pripažinti, tai buvo tiesa.

– Man patinka, kad taip tave jaudinu.

– Man tai irgi patinka. – Ir, kad tai įrodytų, vėl ėmėsi ją bučiuoti. Šį kartą bučiniais nubėrė jos veidą ir kaklą.

Kesė nejausdama atpalaidavo kojas, nes Neo toliau tęsė savo aistringą kelionę jos glotniais pečiais link krūtų.

Jos greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas mirksnį sustojo.

– Ak, hm… Neo… taip. Man taip patinka.

Neo būtų nusijuokęs, bet ir jam trūko oro. Tačiau noras juoktis praėjo, kai lūpomis suėmė vieną švelnų rausvą spenelį, o Kesė šūktelėjo iš malonumo. Neo kilo noras sušokti pergalės šokį. Jos reakcija buvo neįtikėtina. Reakciją į jį.

Visos jos reakcijos priklausė tik jam. Kaip ir ji pati.

Nesvarbu, ar vienas kitam jie priklausys laikinai, ši mintis nuaidėjo it galingas būgnų dundesys. Ši moteris priklauso jam.

Neo kandžiojo, čiulpė ir laižė jos spenelį ir areolę, lyg tai būtų gardžiausi ledai, o Kesės aimanos geriau nei kas kitas atskleidė, kaip smarkiai ją tai jaudina. Paskui jis taip pat paglamonėjo kitą jos krūtį.

Paskui jis panėrė rankas į jos plaukus ir truktelėjo ją link savęs, o jos klubai kilstelėjo aukštyn, tarsi prašydami patenkinti geismą.

Kad ir kaip Neo norėjo pasiduoti ir išpildyti jos tylų reikalavimą, ji dar nebuvo pasiruošusi. Dar ne. Bet jau netrukus…

Neo ketino išvesti iš proto šią mažą jausmingą skaistuolę ir leisti jai patirti didžiausią kūnišką malonumą.

Nusprendęs įgyvendinti šį tikslą, Neo ėmė slinkti žemyn jos liemeniu, o jo lūpos glamonėjo ir ragavo nuo prakaito sūrią ir glotnią moters odą. Kesė rangėsi nuo jo glamonių ir kimiai murmėjo, skatindama suteikti jai dar daugiau. Neo įkišo liežuvį į jos bambą, o pirštai vėl aplankė visas vieteles, kuriose jau pabuvojo jo liežuvis.

Jis žaidė su jos krūtimis, tačiau kai pirštais ėmė erzinti ir suspaudė jos mažus sustandėjusius spenelius, Kesės klubai vėl kilstelėjo. Prigludęs prie jos lygaus pilvuko Neo nusišypsojo nugalėtojo šypsena ir pabučiavo dar žemiau. Pasiekęs jos ryškiai rožines kelnaites, dantimis suėmė jų juosmenį ir laukė.

Atrodė, kad Kasandra sustingo. Ji pažiūrėjo į jį. Jų žvilgsniai susitiko, ir Neo nebyliai pažadėjo tai, nuo ko jos gintarinių akių žvilgsnis aistringai patamsėjo. Jis pasistengs, kad šis pirmas kartas būtų pats geriausias.

Kesė nusipelnė paties nuostabiausio patyrimo, kurį jis galėjo suteikti. Ji nebuvo vienos nakties nuotykis. Ši moteris – jo draugė. O jos nekaltybė buvo ne tik galingas afrodiziakas, bet ir didelė atsakomybė.

Staigiai Neo truktelėjo rožines nėriniuotas kelnaites žemyn. Laukinis geismas, sumišęs su skaisčios merginos dvejonėmis, švietė mielame Kasandros veide. Ji pakreipė dubenį taip, kad jis galėtų per klubus nutraukti paskutinį lopinėlį medžiagos nuo jos kūno.

Kitomis aplinkybėmis Kesė gal ir buvo drovi, bet dabar ji buvo gundomai atvira.

Atsikračius kelnaičių, kurios dabar gulėjo ant grindų su visais kitais jų drabužiais, priešais alkanas Neo akis atsivėrė gražių rudų garbanėlių lopinėlis. Toks moteriškas natūralumas buvo malonus, ypač kai buvo prisižiūrėjęs vašku, pincetais ir skutimosi peiliukais nudailintų kūnų.

Neo pirštų galiukais pataršė garbanėles, ir Kesė prikando lūpą, kad nesuaimanuotų garsiai.

Jis nusišypsojo.

– Jautru?

– Taip, bet…

Jis rankomis perbraukė Kesės kojas ir suspaudė jos kulkšnis.

– Yra tiek daug dalykų, kuriuos gali pajusti tavo kūnas, ir aš nekantrauju tau juos visus parodyti.

– O ar tu jausi tą patį?

Jo mažoji, saldžioji, protingoji Kasandra.

– Taip. Suteikdamas tau malonumą aš susijaudinsiu taip, kad negalėsiu sustoti…

– Ir norėsi mane ištvatinti.

Šiurkštūs žodžiai iš jos pabrėžtinai manieringos burnos jį pribloškė.

– Esi pavojinga, pethi mou.

– Malonu tai žinoti. – Ir tikrai, Kesė atrodė patenkinta savimi. Tada ji palenkė galvą ir pažvelgė į jį pro nuleistas blakstienas, tarsi dvejotų. – Juk tu nepulsi manęs tvatinti, bent jau iš pradžių, ar ne?