Carly Phillips - Suviliok, jei išdrįsi

– Ir man reikia to, kuris galėtų mane ištraukti, kol kišenėse neėmė švilpauti vėjai, – burbėdamas po nosimi pagyvenęs vyriškis nužingsniavo, palikdamas Džeką su Melori vienus.

– Kad jį perkūnas! – suvaitojo Latamas ir persibraukė plaukus. – Jis ūmus. Nenoriu netekti šio kliento.

Sinkler linktelėjo.

– Jeigu mums patikės šią bylą ir neįstengsime suvaldyti kliento būdo, žmona atrodys verta užuojautos.

Regis, to ši moteris iš tiesų ir yra verta. Melori nutaisė bejausmę išraišką, tokią, kokią treniravosi jau ne vienerius metus. Reikia būti atsargiai ir neišduoti kolegai, kokia sumaištis jos širdyje. Džekas – partneris firmoje, todėl jo balsas bus svarbus, kai balsuos, ar advokatė taps viena jų, ar ne. Teisininkei nevalia parodyti silpnumo.

Ji pabarbeno pieštuku į bloknotą.

– Po kiekviena užuojautos verta išore kas nors slypi. Gal ponia Lederman turi meilužį?

Džekas kilstelėjo antakį. Melori pakvietė prisijungti prie komandos būtent dėl lyties, todėl vyras tikėjosi, kad ji išreikš nors šiokį tokį moterišką solidarumą. Vis dėlto Sinkler galvojo tik apie kliento reikalus. Tai turėtų padaryti jam įspūdį, tačiau advokatės šaltumas nedavė Latamui ramybės. Juk žinojo, kad ji ambicinga.

– Kas, jeigu neištikimas yra ponas Ledermanas? – Džekui buvo labai smalsu, kaip Melori išsisuks iš tokios situacijos.

Ši gūžtelėjo.

– Viskas priklausys nuo galios. Kuris jos turės daugiau – šiuo atveju pinigų ir valios, – tas laimės. Nemanau, kad ponia Lederman pasiruošusi rimtai kovoti.

Mergina nutilo, kad pamąstytų. Sekundėlę jos akys padūmavo ir Džekas viltingai pamanė, kad ši palūš. Parodys nors menką emociją. Advokatės žvilgsnis po akimirkos jau buvo praskaidrėjęs ir į vyrą žiūrėjo kupinos ryžto akys.

– Turėtume pasinaudoti faktu, kad sutuoktinė, regis, nenori skyrybų, – tęsė teisininkė. – Reikia tai turėti galvoje įtikinėjant Ledermaną, kad esame sukūrę geriausią strategiją.

– Skyrybų žmona nenori dabar. Jeigu ją labai užsipulsime, ponia Lederman nusisamdys advokatą, kuris įnirtingai kibs mums į atlapus.

– Būtent.

Melori ėmė kalbėti tyliau, o susijaudinimas virpino tiek jos balsą, tiek sielą. Dabar kolega suprato, kodėl Sinkler puikiai dirbo. Ją tikrai domino visos bylos detalės ir galimybė rasti sprendimą, naudingą klientui. Džekas advokatę gerai suprato, nes pats jautė tokį patį adrenalino antplūdį kiekvieną kartą, kai pavykdavo apčiuopti kelią į laimėjimą.

– Ką siūlote?

– Turime smūgiuoti pirmieji. Vienintelis būdas tai padaryti – perimti šios bylos kontrolę. Paskambinsiu Rodžersui, kad pasikapstytų po ponios Lederman praeitį. Jums reikėtų apklausti poną Ledermaną. Tai yra Polą. Jums tikrai lengviau išsipasakos nei man.

Latamo lūpų kampučiais slystelėjo šypsena. Džekas nepajėgė susivaldyti. Gavusi vadžias į savo rankas kolegė tapo valdinga ir jam patiko, kad Melori imasi iniciatyvos.

– Dar bus kokių nors nurodymų?

Netikėtai Sinkler skruostai užkaito. Vos per kelias sekundes iš balkšvos tapo ryškiai vyšninės spalvos. Pasirodo, jos gyslomis vis dėlto teka kraujas. Kelias akimirkas vyras tylomis svarstė, kiek galėtų įkaitinti kolegę. Netrukus susivokė, kad svajoja apie Melori. Akivaizdu, kad reikia kuo greičiau rasti kokią nors moterį. Džeką kankina seksualinis alkis – kitaip tokių keistų reakcijų į savo padėjėją paaiškinti neįmanoma.

Advokatė papurtė galvą.

– Atsiprašau. Nežinau, ką sau galvojau.

– Sakyčiau, jog susitelkėte į problemą ir aiškiai mąstėte. Eikite ir paskambinkite tam privačiam detektyvui. Kad skiriame laiko ir lėšų net tada, kol dar nėra garantijų, jog gausime bylą, turėtų padaryti įspūdį Ledermanui. O aš neabejoju, kad iki mūsų vizito pabaigos man pavyks jį įtikinti.

– Tikrai? Puiku! Tada einu.

Melori neslėpė entuziazmo. Turint omeny jos patirtį su kitais firmos partneriais, nieko nuostabaus. Džekas buvo kitoks – nesišvaistė geromis idėjomis tik todėl, kad šios ne jo. Kolegės pasiūlymas buvo rimtas, o mintys krypo ten pat, kur ir Latamo. Juodu – šauni komanda.

„Puiki komanda darbe “, – priminė sau teisininkas.

– Taip ir padarykite.

Sinkler pažvelgė į vyrą ir linktelėjo. Ji nenuleido žvilgsnio keliomis sekundėmis per ilgai. Džekas niekaip negalėjo atplėšti akių nuo merginos. Kaip jau ne kartą šįryt, advokatė kaltai nusuko įdėmų žvilgsnį lyg vaikas, pagautas darantis ką nors netinkamo.

Mergina – tikras prieštaravimų kratinys. Vargu ar kada nors pavyks kolegę suprasti. Matyt, geriau net nemėginti. Kokių galų jam rūpi, ką jaučia ar galvoja Melori, juk ši puikiai atlieka savo darbą? Kodėl vyrą kankina nenugalimas troškimas patikrinti, ar ji turi ir moteriškąją pusę? Kam Latamui reikia žinoti, ar teisininkė užjaučia moteris, kurias Džekas per skyrybų procesą tiesiog sudrasko į skutelius?

Jo jausmai Melori Sinkler – tikra beprotystė. Nors advokatas abejojo, kad Ledermanas nekaltas it kūdikis, tačiau beveik buvo tikras, kad ponios Lederman praeityje galima rasti įvairių įdomybių ir tai priverstų moterį prisipažinti. Tuomet pakviptų Polo pergale. Vis dėlto kolegės abejingumas kitos moters padėčiai nedavė vyrui ramybės. Džekas suprato kodėl. Aklas teisininkės tikslo siekimas bet kokiais būdais priminė jam paties motinos, neatsižvelgiančios, kaip veikia tėvą, nuotykius. Gal analogija ir keista, bet niekaip nėjo iš galvos. Tai dar viena priežastis, kodėl advokatas norėjo pamatyti, kiek daug Sinkler pasiryžusi padaryti dėl darbo.

Latamas palinko į priekį.

– Melori!

Ši liovėsi dėtis daiktus.

– Taip?

– Jeigu netyčia sutiktumėte ponią Lederman ir pasitaikytų proga…

Mergina atsistojo.

– Nesijaudinkite, Džekai. Aš su ja susitvarkysiu, – advokatė nutilo, tada giliai įkvėpė ir tęsė: – Kreipsiuosi į pažeidžiamą būtybę, kurią ką tik matėme. Pasikalbėsiu kaip moteris su moterimi.

Latamas užsimerkė. Juk žinojo. Būtent dėl to ją ir pasirinko šiai bylai. Vis dėlto girdėdamas, kaip ištaria tai garsiai be menkiausios užuojautos poniai Lederman, negalėjo patikėti tokiu kolegės įvaizdžiu. Profesinė teisininko pusė liko patenkinta, bet žmogiškoji klykte klykė, kad turi būti ir kitokia Melori. Toji, kuri turėtų bent lašelį moteriškos atjautos poniai Lederman, net jeigu ir negali parodyti. Dar vyrui norėjosi tikėti, kad Sinkler ne tokia šalta ir apdairi, kokia mėgina dėtis.

– Kalbate taip, lyg būtumėte pasiruošusi priblokšti ją netikra atjauta net sutikusi moterų tualete.

Advokatė kiek patylėjo, tarsi svarstydama kolegos žodžius. Pašnekovės neskubėjimas atsakyti suteikė jam vilties.

– Jeigu reikės, kad gautume bylą, tuomet – taip, – galiausiai ištarė.

Tiek iš tos vilties. Džekas burnoje juto kartų nusivylimo skonį.

– Viešpatie, panele, jūs tikra ledo karalienė. Nors kartą šioje kelionėje norėčiau pamatyti ne šaltą išorę, o tikrą moterį.

Melori sustingo, o Latamas nusikeikė. Vyras neketino to pasakyti balsu ir tikrai nenorėjo teisininkės įžeisti. Tiesiog negalėjo suprasti prieštaringų jausmų, kuriuos ši jam kėlė. Vis tik tai ne pasiteisinimas ir nėra prasmės tikėtis, kad Sinkler Džeką supras. Mergina prisispaudė bloknotą prie krūtinės.

– Kaip suprantu, tai ne komplimentas.

Akivaizdu.

– Paklausykite, tai nieko nereiškia. Tiesiog neapgalvota…

– Netaktiška, vyriška pastaba. Aš neįsižeidžiau.

Vis dėlto kai kalbėjo, jos lūpos virpėjo.