Carly Phillips - Suviliok, jei išdrįsi

Miestą gaubė migla. Už lango įprasta Niujorko vasaros diena ir puikus prieš akis atsiveriantis reginys.

Advokatas neatsisuko, kai įėjusiajai už nugaros girgžtelėjo durys. Melori nenustebo. Mergina išmanė žaidimo taisykles, o Džekas žinojo, kas stovi už nugaros ir laukia dėmesio. Juk pats ją ir kvietė. Jeigu vyras nedelsdamas atsisuktų, sutrikdytų dabar vyraujantį galios pasiskirstymą, o advokatas tikrai neketino parodyti, kad juodu lygūs. Ypač kai kalbama apie padėjėją moterį. Kiekvieną kartą, kai teisininkę priskirdavo prie naujo partnerio, Melori tekdavo iškęsti tą patį. Ji niekaip negalėjo atsistebėti, kodėl vyrams, dirbantiems teisėsaugos srityje, būtina naudoti bauginimo taktiką. Tiesa, advokatė išmoko atsiriboti.

Sinkler atsikrenkštė.

– Atleiskite, pone Latamai, jūs mane kvietėte?

Tyla.

Keista. Kita vertus, ką ji išmano apie vyrus? Džekas dirba su Valdorfu ir Heincu ilgiau nei ji. Jų firma gali didžiuotis daugiau nei septyniasdešimt penkiais advokatais, įsikūrusiais trijuose dangoraižio aukštuose. Iki šiol juodviem nebuvo tekę susitikti akis į akį.

Mergina dar kartą pamėgins ir tada tiesiog išeis. Galės pats jos ieškoti, jeigu ketina ir toliau tęsti šį žaidimą.

– Pone Latamai?

Vėl tas balsas. Švelnesnis, nei manė Džekas, ir visai nederėjo su griežta panelės Melori Sinkler reputacija. Jis prasiskverbė pro rūpesčių spiečių, ūžusį advokato galvoje. Tonas buvo ir gana švelnus, nesunkiai pažadinantis vyro jausmus, ir gana kimus, primenantis apie aistringiausias nakties fantazijas.

Latamas papurtė galvą mėgindamas atsikratyti įkyrių minčių. Girdėjo apie šią teisininkę, kad tikrai ne viliokė. Vos tik jis atsisuko į vienintelę jaunesniąją partnerę, Melori išvaizda akimirksniu sugrąžino vyrą prie darbo. Priešais stovinti mergina buvo tokia pat griežta, koks švelnus jos balsas. Griežtai atgal sušukuoti plaukai, ilgas sijonas, konservatyvus kostiumėlis nė iš tolo nepriminė jo svajonių moters. Tai mergina, su kuria pats bus įkalintas kurorte, priklausančiame vienam didžiausių jų firmos klientų, įsikūrusiame Long Ailando pakrantėje. Tik Viešpats Dievas žino, kiek juodu ten užtruks.

Džekas atsikrenkštė ir pažvelgė Sinkler į akis – už akinių tamsiais rėmeliais stiklų šios tiek prisimerkė, kad vyras negalėjo suprasti, ar jos mėlynos, ar šviesiai pilkos. Akivaizdu, kad Latamas advokatę erzino. Džekas nenorėjo iš pat pradžių netekti Melori palankumo, kaip ir nenorėjo ignoruoti.

Prieš jai ateinant paskambino tėvas ir pasidalijo nelaimėmis. Regis, mylima motušė užmezgė naują meilės romaną, tik šį kartą gimdytoja elgėsi gerokai atviriau nei anksčiau. Tad kantrusis, tolerantiškasis tėvelis galiausiai paliko žmoną. Džekui suspaudė skrandį nuo minties, kad tėvui teks išgyventi bjaurias skyrybas, o sūnus apie jas tikrai daug išmanė. Vis dėlto pats metas. Ši santuoka turėjo nutrūkti gerokai anksčiau (kaip, beje, ir daugelis kitų). Jeigu ne begalinė gimdytojo kantrybė ir tolerancija, mama jau seniai būtų viena.

Latamas labai nesmagiai jautėsi dėl tėvo, tačiau šeimos reikalus reikės sutvarkyti kiek vėliau. Dabar yra skubesnių darbų.

Vyras pasitraukė nuo lango.

– Buvau labai užsiėmęs, – paaiškino teisininkas Melori.

Ši rankomis suėmė už stalo krašto.

– Akivaizdu. Galiu užeiti kitą kartą. Pačios laukia galybė darbo.

Darbas, nuo kurio Džekas ją atplėšė, ir mergina visai nesidžiaugia. Latamas labai abejojo, kad advokatė bent kiek pralinksmės sužinojusi šio netikėto susitikimo priežastį.

– Ne, viskas gerai. Sėskitės.

Partneris mostelėjo į krėslą su aukštu atlošu kabineto kampe. Jį padovanojo tėvas, kai sūnus tapo šios firmos partneriu. Motinai nerūpėjo net diena, kai atžala baigė teisės studijas, tad ką jau kalbėti apie karjeros pasiekimus.

Melori įsitaisė krėsle ir sukryžiavo kojas. Vyras stebėjo, kaip plazda sijono medžiaga, uždengianti tikrai per daug, net turint omeny griežtą jų profesijos specifiką.

– Taigi… – Sinkler balsas patraukė teisininko dėmesį.

Tiesiog stebėtina: jeigu nekreiptum dėmesio į neišryškintus veido bruožus ir griežtas drabužių linijas, kimus balsas tiesiog dirgintų nervus siųsdamas klaidingus signalus toms jo kūno dalims, kurios dirbant turėtų išlikti ramios. Džekas ant kėdės nejaukiai pasimuistė.

– Kuo galėčiau būti naudinga? – paklausė advokatė.

– Kalbėsiu trumpai. Kaip suprantu, dirbate su nekilnojamojo turto byla, tad pasirūpinau, kad jūsų darbas būtų perduotas kitiems, o pati būtumėte laisva. Man.

Nuo paskutinių vyro žodžių Melori užsikosėjo. Džekas susirūpinęs pakilo nuo kėdės ir priėjo artyn.

– Ar viskas gerai?

Sinkler nusiėmė akinius ir nusišluostė akis nosinaite, kurią pasičiupo nuo stalo.

– Gerai. Man viskas gerai. Tiesiog paspringau seilėmis. Atsiprašau.

Mergina atrodė sutrikusi. Teisininkė atsikrenkštė, dar kartelį pasišluostė akis ir tada pažvelgė į Latamą. Tą akimirką, kai ryškiai mėlynos Melori akys pažvelgė į jį, Džekas pasijuto lyg gavęs smūgį į paširdžius. Jam užėmė kvapą ir pats vos nepradėjo kosėti. Viešpatie Aukščiausiasis, kas nors turėjo įspėti apie tokias nepaprastas, kerinčias šios būtybės akis! Nespėjus vyrui atsikvošėti, Sinkler užsidėjo akinius ant nosies. Stori stiklai paslėpė jos akis nuo teisininko žvilgsnio. Džekas jautėsi it sapne. Ar tik pasivaideno spalvos sodrumas ir giluma?

– Kaip suprasti, jog pasirūpinote, kad mano darbas būtų perduotas kitiems? Ar niekas jums nesakė, jog „Mendelsono lizingas“ reikalavo, kad aš vesčiau derybas dėl naujo žemės sklypo įsigijimo?

Jis apėjo stalą ir vėl atsisėdo. Šią akimirką jautėsi sutrikęs dėl Melori Sinkler. To dar niekada nejuto nei būdamas su moterimi, nei tvarkydamas darbo reikalus. Šią akimirką atrodė geriausia laikytis atstumo.

– Galiu patikinti, kad esu gerai informuotas apie situaciją, bet mes viską gerai apsvarstėme ir Ledermano atvejis pasirodė svarbesnis.

– Tai stambiausias mūsų klientas. Jie nuomoja verslą kitoms įmonėms, netekę Ledermano prarastume svarbų pajamų šaltinį.

Ką gi, advokatė puikiai išmano įmonės reikalus.

– Taip. Tik šį kartą kalbama ne apie galimą susiliejimą ar įsigijimą, o apie Ledermano skyrybas.

Melori vos matomai linktelėjo.

– Jeigu dalyvaujate jūs, tai gana akivaizdu. Tik nesuprantu, kam prireikė manęs. Galėjote pasirinkti bet kurį jaunesnįjį partnerį, dirbantį su šeimos teise. Manęs jums nereikia.

Džekas palinko į priekį, alkūnėmis atsirėmė į stalą.

– Klystate. Atrodo, kad abu norėtume priešingo, bet esate būtent ta, kurios man reikia.

Sinkler tikrai nebuvo pirmoji advokato pasirinkta kandidatė, bet nugalėjo balsų dauguma. Kitiems partneriams atrodė, kad moteris tik sustiprintų poziciją ir parodytų klientui, kad firma nusiteikusi imtis ryžtingų priemonių kovoje su jo žmona. Džekas negalėjo ginčytis. Kontora negalėjo leisti sau netekti tokio kliento kaip Ledermanas, todėl reikėjo sustiprinti advokatų vaidmenį šioje byloje.

Netrukus pasigirdo gilus Melori atodūsis.

– Gal paaiškintumėte, kam jums manęs reikia? – Mergina kiek patylėjo ir pridūrė: – Prašau.

Latamas paėmė nuo stalo pieštuką ir ėmė sukinėti rankose.

– Viskas paprasta. Ledermanas nori laimėti. Vyrui reikia advokatų komandos, užjaučiančios jį dėl to, jog žmona nori sutuoktinį apmulkinti, ir pasiryžusios imtis visų reikalingų priemonių, kad pasiektų tikslą. Mums – partneriams – atrodo, kad kliento lūkesčius galėtume patenkinti, jeigu komandoje būtų moteris. Kaip žinia, kai reikės tiesiogiai bendrauti su ponia Lederman, moteris mums suteiks pranašumą. Galėsite su ja bendrauti taip, kaip man nė už ką nepavyktų.