Carly Phillips - Suviliok, jei išdrįsi

– Vestibiulyje yra parduotuvė, – neatlyžo pašnekovas.

– Gali nebūti mano dydžio drabužių.

Šį kartą kolega vyptelėjo.

– Gerai, Melori. Per šią kelionę kai ką apie tave sužinojau. Tau nepatinka įžeidimai ir iššūkiai? Nejau bijai pasivaikščioti paplūdimiu? Ar bijai būti su manimi viena?

Mergina sustingo savo vietoje ir Džekas su malonumu suprato, kad užgavo tinkamą stygą.

– Tai kvaila, – suburbuliavo Melori.

Tą akimirką sugrįžo padavėja su jų patiekalais, teisininkas palaukė, kol pusryčius padėjo priešais ant stalo.

– Ar norėtumėte dar ko nors? – pasidomėjo patarnautoja.

– Dėkoju, ne, – atsakė Sinkler.

Vyras tik papurtė galvą.

– Tuomet skanaus.

Padavėja patraukė prie kito stalelio palikdama juos vienus.

Džekas paėmė šakutę.

– Galėtume pradėti, – žvilgtelėjo į laikrodį, – ir susitiktume paplūdimyje po valandos.

Melori prasižiojo, bet ir vėl susičiaupė. Latamas ėmėsi kiaušinių – jam reikės jėgų, mat aną vakarą sužinojo ir dar kai ką: kai kalba pasisuka apie Sinkler, iš jos gali tikėtis pačių netikėčiausių dalykų.

Melori kiaušiniai aušo lėkštėje, kol Džekas dorojo maistą. Kaip ji gali valgyti, kai ką tik buvo įvaryta į kampą. Kampą, kuriame – tepadeda Viešpats – mergina norėjo būti. Kad ir kaip advokatė troško būti su Latamu, negalėjo paleisti vadžių iš rankų. Teisininkė pakliuvo tarp kūjo ir priekalo. Jeigu apsirengs maudymosi kostiumėlį, ramiai gulintį stalčiuje kambaryje, duos Džekui tai, ko šis siekia, ir praras kontrolę. Kita vertus, vyras teisus – Melori niekada nevengia iššūkių, be to, neatsispirs pagundai pabūti su juo viena.

Sinkler padėjo servetėlę ant stalo.

– Aš pasiruošusi, o tu?

Vyras kilstelėjo antakį akivaizdžiai nustebintas kolegės ryžto imtis to, ko prieš kelias minutes mėgino išvengti.

– Nori persirengti?

Mergina atsistojo ir atsisegė švarko sagą, tada jį nusivilko ir liko tik su puošnia liemenėle.

– Nereikia.

Jis papurtė galvą.

– Tu tikra užsispyrėlė.

– Tai mano žavesio dalis.

Palikusi vyrą pasirašyti čekį, Sinkler patraukė prie galinių durų, vedančių į paplūdimį. Vos tik ji pravėrė duris, įsiveržė gaivus oras ir sūraus vandens kvapas. Mergina sumirksėjo nuo ryškios saulės ir sutelkė dėmesį į tai, kas vyksta priešais. Mėlynas vanduo ties horizontu susiliejo su melsvu dangumi. Melori giliai įkvėpė sugerdama visą šį grožį.

Ji per ilgai gyvena judriame, perpildytame mieste. Niekada neleido sau pasimėgauti prabangiomis atostogomis atogrąžų salose ir jų paplūdimiuose. Aštrus druskos kvapas, švelnus vėjelio dvelksmas ir nepaprasto grožio vaizdas buvo tikras išsigelbėjimas užgniaužtiems jausmams.

Džekas pasivijo kolegę ant smėlio taip baigdamas tobulą paveikslą. Žinoma, ši to jam niekada nepasakys.

Melori pasilenkė ir nusiavė batus, tada persimetė per petį kartu su švarku. Kojos mėgavosi švelniu, vėsiu smėliu. Tylėdami juodu nužingsniavo iki vietos, kur smėlėtą krantą atakuoja vandens bangos. Palikusi batus ir švarkelį ant laisvo gulto, Sinkler šalia Džeko ėjo ilgu, tuščiu paplūdimiu.

– Kada turėtų grįžti ponas Ledermanas? – paklausė advokatė nutraukdama tylą.

– Manau, kad šįvakar.

– Įdomu, kas iš tiesų nutiko jo gyvenime. Žinau, kad mums trūksta pagrindinių dėlionės dalių.

Virš galvų skardeno aštrus kirų, nardančių ore virš pat vandens, klyksmas. Melori kiek atsigręžė ir pamatė Latamą. Mergina mėgavosi jo vaizdu ir nesuko galvos, ar šis pastebi. Vyro rankos pūpsojo galinėse maudymosi šortų kišenėse, o tvirtos, raumeningos kojos nešė jį paplūdimiu. Sinkler džiaugėsi, kad buvo dar ankstyvas rytas ir aplinkui nedaug žmonių. Nustebusi advokatė suprato, kad su niekuo nenorėjo dalytis šio žmogaus draugijos ir akimirkos malonumo.

– Skyrybos niekuomet nebūna lengvos ar sąžiningos, – tarė teisininkas. – Tik ne buvusiems sutuoktiniams ir ne klientui su advokatu. Visi santykiai panašūs. Gerai žinau, nes patyriau tai vaikystėje.

– Labai gaila.

Gal Melori tėvai ir ne patys šauniausi, bet mylėjo vienas kitą, o santykiuose svarbiausia sąžiningumas. Mergina neleido sau net galvoti apie santuoką ir šeimą. Nebuvo kitos išeities – karjera svarbiausia. Vis dėlto tai nesugriovė jos tikėjimo santuoka ar gražiais, darniais vyro ir moters santykiais.

– Nėra ko gailėtis, tiesiog toks gyvenimas.

Teisininkė papurtė galvą.

– Kalbėjau apie tavo požiūrį ir tai, kad jis grįstas vaikystės išgyvenimais. Ne visi santykiai būna sudėtingi ar apkartinti melu. Antraip skyrybų statistika būtų visai kitokia.

– Gal taip ir turėtų būti. Ar niekada nesusimąstei, kad tos poros, kurios nesiskiria, lieka kartu tik iš įpročio?

– O tau niekada neatėjo į galvą, kad poros lieka kartu iš meilės bei pagarbos vienas kitam ir gyvenimui, kurį kartu susikūrė? – mergina pakėlė akis į pašnekovą. Melori apėmė karštas noras, kad ir Džekas pažvelgtų į santykius jos akimis.

Žinoma, Sinkler neturėjo omenyje jų , nes jų tiesiog nebuvo. Jeigu Latamas imtų manyti, kad įmanomi sąžiningi vyro ir moters santykiai, taptų tik laimingesnis.

Advokatas papurtė galvą. Nuo vandenyno pučiantis vėjelis sutaršė teisininkui plaukus ir jam ant kaktos užkrito kelios sruogos. Seksuali Džeko išvaizda netiko prie nuožmaus pilkų akių žvilgsnio. Regis, toks požiūris turėtų Melori atstumti, bet ją tik dar labiau traukė prie kolegos. Lengvas plevenimas kuteno moteriai pilvą. Ši tai priėmė kaip seksualinį susijaudinimą, nors širdyje juto, kad mezgasi emocinis ryšys.

Regis, būdamas vaikas Latamas nemažai prisikentėjo. Ji taip pat. Vyras apsistatė aukštomis apsaugos sienomis. Pažvelgusi į savo lininį sijoną ir puošnią liemenėlę, Sinkler suprato, kad elgėsi taip pat. Juodu sieja daugiau dalykų, nei pati gali patikėti. Šio žmogaus poveikis jai visada buvo stiprus, o vakarykštis intymus pasibuvimas ir šio ryto pasivaikščiojimas paplūdimiu ne tik nenumalšino advokatės alkio, bet privertė norėti Džeko dar labiau. Melori troško geriau pažinti kolegą.

– Niekada nebūčiau tavęs pavadinęs optimiste ar svajotoja, – galiausiai atsakė vyras.

Teisininkė nusišypsojo.

– Ir aš apie save taip nemanau. Jeigu kas nors paklaustų, pavadinčiau save realiste.

Gal po ilgus metus kurta išore nubudo romantikė?

– Ta mergina, kurią mačiau vakar vakare tikrai nepriminė šaltakraujės realistės, – pašnekovo balsas nuskambėjo kiek šiurkščiau.

Nuo prisiminimų apie jausmingą vakarą Melori kūnas atsipalaidavo, sušilo, kartu – ir jos mintys bei širdis. Sinkler susimąstė apie tai, kas galėtų nutikti, jeigu išlaisvintų svajotoją savo viduje. Tą, kuri Džekui neabejotinai patiko. Ar pajėgtų susiimti, kai kelionė baigsis?

Mergina tylomis papurtė galvą, lengvas vėjelis nupūtė nuo kaktos kelias sruogas, išsipešusias iš kuodo. Net jeigu ir labai geidžia kai ko daugiau, tikrai negali aukoti darbo ar rizikuoti likti sudaužyta širdimi. Teisininkė giliai įkvėpė sūraus oro, kartu su juo vidun įsliūkino apgailestavimas.

Melori nusprendė, kad netikėtų atsivėrimų ir intymumo laikas baigėsi. Metas grįžti į saugią erdvę.

– Gal ta mergina tau ir nepasirodė realistė, bet advokatė, padedanti tau šioje byloje, tikrai yra tokia.

– Grįžome prie darbų, – nusivylimas atsispindėjo pašnekovo akyse ir balse.

Sinkler linktelėjo žinodama, kad kito pasirinkimo tiesiog nėra.

– Tai ar mėginsi pasikalbėti su Ledermanu dėl savo įtarimų?