Mergina užsimerkė ir leido prisiminimų bangoms ją nešti tol, kol prisivertė grįžti į tikrovę. Jeigu pavyko susitvarkyti su juo intymumo akimirką, tai kaip nors ištvers ir pusryčius su Džeku. Sinkler įrodė savo, todėl viskas gali būti vėl kaip buvę.
Visą rytą it maldą advokatė kartojo šiuos žodžius – prausdamasi po dušu, eidama į restoraną, kur turėjo susitikti su ponu Ledermanu. Blogiausiu atveju senasis ekscentriškasis ponas sušvelnins pirmas nejaukias akimirkas.
Ją palydėjo prie laisvo stalelio, Melori pasirinko vietą, iš kurios galėjo matyti visą restoraną. Sinkler vengė kvapą gniaužiančio vaizdo už lango, gaivaus vėjelio, kedenančio plaukus, kad neblaškytų dėmesio ir ji galėtų susitelkti į reikalus.
Tą akimirką merginos žvilgsnis užkliuvo už įėjusio į restoraną Džeko. Melori manė, kad yra tam pasiruošusi. Tvarkingi popietės drabužiai vakar atrodė gražiai. Kasdienė apranga vakare seksuali, bet galima buvo ištverti. Šiandienos pasirinkimas – ryškiai mėlyni maudymosi šortai ir balti marškinėliai, pabrėžiantys Latamo bronzos spalvos odą, – trikdė kolegės gebėjimą kvėpuoti ar išlementi rišlų žodį. Visai prasti reikalai moteriai, įsitikinusiai, jog gali save valdyti.
– Labas rytas, Džekai.
Advokatė akinančiai nusišypsojo ir pažvelgė jam į akis.
– Melori.
Vyro balsas sugergždė primindamas, kas vakar tarp jųdviejų nutiko. Jis stebeilijo į kolegę – antakiai pakelti, o akyse neslepiama nuostaba. Sinkler puikiai žinojo, kad Latamą nustebino ir nuvylė jos apranga ir šukuosena. Toks teisininkės pasirinkimas buvo sąmoninga neatsiejama jos plano sugrįžti prie ankstesnių santykių dalis. Tik širdis ėmė daužytis lyg pakvaišusi. Šito Melori negalėjo suvaldyti net giliu kvėpavimu. Akivaizdu, kad normalių santykių nepavyks sukurti pasitelkus tik išvaizdą. Jau nebe. Sinkler sunkiai atsiduso. Dar vienas ženklas, kurio nepaisydama ji įžengė į pavojingą santykių su šiuo vyru zoną.
Siekdama išlaikyti savitvardą, mergina atlaikė Džeko žvilgsnį ir pirmoji nenuleido akių. Kolega atsitraukė tyliai suurgzdamas.
Latamas atsisėdo ne priešais, kaip tikėjosi Melori, o šalia. Net per arti. Nuo vyro kūno sklindanti šiluma ją trikdė. Atstumą buvo galima išlaikyti tik žodžiais. Sinkler dar sykį prisivertė nusišypsoti.
– Jau nerimavau, kad reikės skelbti tavo paiešką, – prabilo ji. – Sunki naktis?
Teisininkas sumirksėjo ir sukaupė visas jėgas, kad liktų sėdėti vietoje, o ne ištrauktų segtukus iš į griežtą kuodą susuktų pašnekovės plaukų ar atsegtų bent vieną švarkelio sagą. Pyktis ir nusivylimas. Jis negalėtų pasakyti, kuris jausmas buvo stipresnis, bet neketino parodyti nė vieno. Džekas mostelėjo servetėle ir pasitiesė ją ant kelių.
– Ne. Puikiai išsimiegojau. Kaip tu?
Melori abejingai gūžtelėjo.
– Kuo puikiausiai.
Prie stalelio priėjo padavėja paduoti valgiaraščio.
– Gal kavos, kol laukiate trečio žmogaus? – pasiūlė.
– Taip, ačiū, – atsakė Latamas. – Kai kas pasikeitė, todėl pusryčiausime tik mudu.
Advokatė aiktelėjo iš nuostabos, o Džekas mėgavosi galimybe ją nustebinti.
– Duosiu jums kelias minutes išsirinkti, – taip tarusi padavėja nuėjo.
– Kas nutiko ponui Ledermanui? – paklausė Melori.
– Jam paskambino iš miesto.
– Savaitgalį? – nepatikliai pasiteiravo teisininkė. – Kai laukiame čia, kad aptartume skyrybų procesą?
Ką gi, kolegei taip pat pasirodė keista. Džekas linktelėjo.
– Mane taip pat nustebino. Turėsime išsiaiškinti, kas vyksta.
– Manai, kad jis turi meilužę?
– Visai gali būti.
– Reikia apsvarstyti ir tokią galimybę, – mergina suraukė antakius, o lūpų kampučiai nusviro žemyn. Latamui labiau patiko šypsena. – Niekada nieko negalima atmesti.
Melori pakreipė galvą, o vyras įsivaizdavo, kaip tamsių plaukų garbanos krinta ant pečių. Po vakarykščio atsiskleidimo net ir griežtas kuodas buvo per stiprus dirgiklis jo hormonams.
– Kai vakar papasakojai apie nutikimą suomiškoje pirtyje, mėginau suprasti, ką Polas galėtų slėpti nuo galimų savo advokatų. Vienintelė išvada, kurią priėjau, – Ledermanas turi meilužę.
– Gal ir taip. Pasikalbėsiu su juo, vos tik grįš. Jeigu ketiname jam atstovauti, nenoriu jokių staigmenų. Kuo daugiau žinosime, tuo geriau galėsime pasiruošti.
– Atrodo, geras planas. Aš tuo metu imsiuosi informacijos apie ponią Lederman paieškos. Turėtų būti bent kas nors, ką toks bebaimis vyrukas kaip tu galėtų atkasti.
Džekas kažką sumurmėjo apie pakvaišusias moteris, stvėrė valgiaraštį ir atvertė paskutinį puslapį, kur buvo pasiūlymai pusryčiams. Melori padarė tą patį. Kol mergina rinkosi maistą, Latamas svarstė, ar viduje ji tokia rami, kaip atrodo. Vyro ego reikalavo tikėti, kad šįryt kolegė nebuvo rami kaip įprasta. Praeitas vakaras advokatą įtikino, kad tokia yra tik Sinkler išorė, tik lukštas, po kuriuo slepiasi tikroji Melori – aistringa mergina.
– Ar jau išsirinkote? – prie jų sugrįžo padavėja ir nutraukė Džeko mintis.
– Melori?
– Sakyk tu, aš dar nenusprendžiau.
– Man prašyčiau „Alkanojo pusryčius“, – Latamas atidavė padavėjai valgiaraštį. – Vakar likau be vakarienės, todėl esu tiesiog išbadėjęs.
Jis kreipėsi į padavėją, bet nenuleido akių nuo Melori ir buvo už tai apdovanotas. Paminėjus vakar vakarą, šios skruostai paraudo.
– O kodėl nėra „Alkanojo vyro pusryčių“ ar „Alkanosios moters pusryčių“? – paklausė Sinkler, mėgindama prablaškyti tiek save, tiek vyrą. Padavėja nusijuokė.
– Tai ponios Lederman sprendimas. Ji sako, kad moterys gali išalkti ne ką mažiau nei vyrai, todėl nėra prasmės siūlyti dviejų variantų. Be to, taip išvengiama lyčių diskriminacijos.
Advokatė nusišypsojo, juoko kibirkštėlių negalėjo paslėpti net stori akinių stiklai.
– Štai tokia moteris man patinka, – ji taip pat atidavė valgiaraštį. – Man to paties.
– Bus padaryta.
Vos tik patarnautoja dingo iš akiračio, Melori palinko į priekį, rankas susidėjo ant stalo.
– Ar supranti, ką tai reiškia? – paklausė.
– Kad ponia Lederman slepia feministinę savo pusę?
– Ponia Lederman turi įtakos priimant viešbučio verslo sprendimus. Tebūnie tik valgiaraščio sudarymas, bet nuojauta man kužda, kad tai ne viskas. Gal moteris tokia rami dėl skyrybų ne vien todėl, kad netiki jas įvyksiant, bet dar todėl, kad žino, jeigu bus priversta skirtis, turės stiprių argumentų dalijantis turtą.
Melori atsilošė kėdėje ir susikryžiavo rankas ant krūtinės.
– Galbūt žmona daug protingesnė, nei atrodo.
Bendradarbės įžvalga sužavėjo teisininką. Džekas mėgavosi stebėdamas, kaip dirba aštrus jos protas.
– Neabejotinai verta pasidomėti.
Latamas gurkštelėjo juodos kavos, kad kofeinas praskaidrintų mintis ir leistų ramiai papusryčiauti su kolege, kuri per labai trumpą laiką tapo jam ypač svarbi. Praeitą vakarą mergina norėjo Džeką pamokyti ir jai pavyko. Šįvakar bus vyro eilė. Advokatas buvo iš tų, kuriems iššūkis ir akimirkos galimybė suteikdavo postūmį veikti. Melori pasiūlė jam abu. Latamas dar neturėjo progos ištyrinėti užslėptų Sinkler pusių.
– Ar norėtum po pusryčių pasivaikščioti su manimi paplūdimiu?
Melori pažvelgė žemyn.
– Vargu ar mano apranga tam tinkama.
Džekas lengvai atpažino mėginimą išsisukti.
– Tavo kambarys viršuje.
– Nepasiėmiau jokių paplūdimiui tinkamų drabužių.
Mergina nukreipė akis ir Latamas suprato, kad ši mėgina jo išvengti. Vyras norėjo nusišypsoti, bet susilaikė. Regis, Sinkler patinka valdyti padėtį, o negalėdama to daryti ji sprunka.
Читать дальше
Конец ознакомительного отрывка
Купить книгу