Carly Phillips - Suviliok, jei išdrįsi

– Išskyrus tai, kad nekeltumėm sunkumų per skyrybų procesą?

Ponia Lederman net nekrūptelėjo, nors pati Melori suvirpėjo nuo savo žodžių šiurkštumo. Teisininkė sakė Džekui, kad padarys viską, kad tik gautų šią bylą, net pati pamėgino tuo patikėti, bet jokiais būdais nereiškė, jog pačiai turi tai patikti. Kuo daugiau Sinkler pažino savo kliento žmoną, tuo prasčiau jautėsi dėl to, kurią pusę šioje dvikovoje pasirinko.

Alicija išsitiesė.

– Žinote, man patinka, kad kalbate be užuolankų. Primenate mano dukrą.

Teisininkė papurtė galvą vis dar negalėdama patikėti tuo, ką padarė.

– Atsiprašau.

Dabar jau šeimininkė papurtė galvą.

– Už tai, kad esate profesionalė? Nesąmonė. Nėra už ką atsiprašyti.

– Kodėl taip elgiatės? – nesusivaldžiusi paklausė Melori. – Kodėl esate man tokia maloni?

– Ar patikėsite, jeigu pasakysiu, kad man patinka, kai visi mūsų svečiai patenkinti?

Sinkler lėtai linktelėjo.

– Patikėsiu, – mergina patikėtų bet kuo, ką pasakytų ponia Lederman. – Jūsų dukrai pasisekė, kad turi jus.

Žodžiai advokatei išsprūdo anksčiau, nei spėjo juos sustabdyti.

– Norėčiau, kad mano vyras manytų taip pat.

Per labai trumpą laiką teisininkė pajuto ryšį su šia moterimi. Tai vienintelis žingsnis, kurio negalėjo sau leisti ir kuris prieštaravo didžiausiam jos troškimui – partnerystei, padėsiančiai užsitikrinti pono Ledermano skyrybų bylą. Nuo tos minutės, kai Melori pakvietė į Džeko kabinetą ir priskyrė prie šios bylos, mergina nesitikėjo, kad kas nors seksis lengvai, tik nemanė, jog išgyvens tokį sąmyšį širdyje.

Kol nė viena jų nespėjo ištarti žodžio, vyresnioji moteris suėmė Sinkler už rankos ir ši pasijuto vedama per vestibiulį link didžiulės stiklo sienos. Priešais atsivėrė didelė sporto salės erdvė, daug didesnė ir naujoviškesnė nei tas sporto klubas, kurį pati lanko.

– Gražu, – sumurmėjo viešnia. Tada palinko prie stiklo sienos. Salė buvo tuščia, tik kampe vienas vyras mankštinosi ant bėgimo takelio. Tai buvo Džekas su seksualia tamsiaplauke, besisukinėjančia šalia. Melori susiraukė. Nejau tos moters neatbaido prakaito kvapas? Širdį pakuteno pavydo jausmas, už kurį pati savęs nekentė.

– Ar ten ne jūsų kolega?

Sinkler linktelėjo.

– O čia – mūsų vadybininkė, – atsakė ponia Lederman į balsu neužduotą advokatės klausimą.

– Man ji kiek per tobulos išvaizdos, – suburbėjo teisininkė.

Moteris šalimais pratrūko kvatotis.

– Kaip ir sakiau, jūs tikra stačiokė.

Melori užvertė akis į lubas.

– Nagi, pažvelkime tiesai į akis, kas iš mūsų taip atrodo?

– Net panašiai neatrodome, bet su metais vyrai vis labiau vertina jaunystę ir tvirtus raumenis.

Sinkler pažvelgė į įskaudintos Alicijos akis.

– Kalbate apie savo vyrą?

Ponios Lederman veidas tuojau tapo neįskaitomas.

– Maniau, kad kalbame apie jį, – pirštas dailiai sutvarkytu nagu parodė į Džeką.

Advokatė prisimerkė ir atidžiau sužiuro apsvarstydama ponios Lederman žodžius. Iš tiesų ta raumeningoji panelė kikeno iš kiekvieno Latamo žodžio, flirtavo taip pat kaip Melori. Esminis skirtumas – Džekas nerodė susižavėjimo darbuotoja. Žinoma, vyrui, bėgančiam takeliu, sunkoka rodyti dėmesį moteriai, bet norėdamas teisininkas būtų galėjęs pademonstruoti daugiau susidomėjimo. Net per atstumą Sinkler matė, kad jį labiau domino tai, ką sako ta moteris, nei tai, kaip ji atrodo ar yra apsirengusi. Tiesą sakant, tamsiaplaukė nenutilo nė akimirkai nuo tada, kai advokatė pradėjo stebėti porą. Turint galvoje, kaip staigiai ponia Alicija pakeitė pokalbio temą, galima spėti, kad jai teko stebėti, kaip sutuoktinis flirtuoja su jaunesne moterimi.

Melori neabejojo, kad Džekui nekils bėdų dėl išskirtinio tos moters dėmesio, todėl vylėsi, kad kolegai pavyks išgauti informacijos apie poną Ledermaną iš jaunosios koketės.

– Gal parodytumėte man suomišką pirtį ir sūkurines vonias? – pasiūlė viešnia. – Regis, nė viena nenorime stebėti šio spektaklio.

– Gera mintis. Ar minėjau, kad turime ir masažuotojų?

Sinkler leidosi su ponia Lederman į ekskursiją po viešbutį, bet mintys liko su Latamu. Vyras pakėlė galvą ir pastebėjo, kaip kolegė žiūri į jį iš už stiklo. Advokatas džiugiai pamojavo, tada vėl sutelkė dėmesį į savo naują pažįstamą.

Džekas užėjo į savo kambarį. Sporto salėje prakaitas nuo jo tekėjo upeliais, bet stipriai ūžiantis kondicionierius netruko atvėsinti. Vyras padidino temperatūrą kambaryje ir išsitiesė ant lovos. Netikėtas šios dienos atradimas išsunkė daug labiau nei mankšta. Regis, poną Ledermaną ištiko ne tik vidurio amžiaus krizė, bet ir nedidelis širdies smūgis, kurį nuslėpė nuo visų verslo partnerių. Net ir savo advokatų.

Pasak Evos, dėl viršininką kankinančio nerimo dėl sveikatos sporto klube ir atsirado širdies ir kraujagyslių mankšta, prižiūrima gydytojo. Polas ėmėsi treniruotis, nors sportas kol kas nedavė jokių matomų rezultatų. Vis dėlto vyras pradėjo skirti daugiau dėmesio savo išvaizdai.

Džekas nusprendė, jog labai neapsiriks spėdamas, kad šeimininkas užmezgė romantiškus nesantuokinius ryšius tam, kad pasitikrintų vyriškumą. Jeigu taip, nereikėjo slėpti nuo savo advokatų, kol viskas neiškilo aikštėn ir netapo per vėlu.

Vykdamas čia Latamas mažiausiai tikėjosi sužinoti apie slaptą meilės romaną. Tiek Ledermano, tiek savo paties. Jis atsilošė ir susidėjo rankas už galvos. Negalima sakyti, kad meilės nuotykis – blogas dalykas. Ypač kai esi vienišas. Kaip Džekas. Vienišas ir pakerėtas moters, iš kurios mažiausiai to tikėjosi. Melori tiesiog užvaldė teisininko mintis ir nepaleido nei dieną, nei naktį. Net tada, kai Eva – tikras saldainiukas – tiesiog siūlėsi jam, tai vyro nedomino. Tik dėl vienos moters jo kūnas imdavo drebėti iš jaudulio. Deja, atrodė, kad Sinkler neketino tęsti jųdviejų… kaip galima būtų pavadinti praeitą vakarą? Meilės nuotykiu. Kolegė nenorėjo tęsti meilės nuotykio išaušus rytui. Neketino pakartoti pamokos.

Advokatės sprendimas buvo išmintingas, bet emocijos rodė ką kita. Vyrą užvaldė nusiminimas. Tada jis nusprendė, kad jokiais būdais negalima palikti visko taip, kaip yra dabar. Juodu su Melori dar nebaigė.

7

Melori stvėrė telefono ragelį ir laukė, kol jos namuose atsiliepė atsakiklis. Vos tik sulaukusi, kol galės įšnekėti pranešimą, mergina tiesiog suriko į ragelį:

– Džulija, atsiliepk ir padėk man, nes kitaip grįžusi paslėpsiu visus namie esančius šokoladukus. Dar pasirūpinsiu, kad daugiau niekada neįžengtum į saldumynų parduotuvę…

Kažkas negrabiai paėmė ragelį ir pasigirdo pusseserės balsas:

– Aš tik priguliau nusnūsti ir tau visai nereikia taip rėkti, Melori Džeine.

– Nevadink manęs taip.

Tik mama kviesdavo ją dviem vardais, todėl Sinkler jie sukeldavo nemalonų šiurpulį ir dar nemalonesnius prisiminimus. Nors Džulija manė daug žinanti apie Melori, iš tiesų ši nedaug apie save pasakojo. Teisininkė tarsi visą laiką ieškojo žmogaus, kuris padėtų numalšinti širdies sopulį. Protas kuždėjo, kad tai neįmanoma, o svajotoja, apie kurią kalbėjo Džekas, vis neprarado vilties. Galbūt Latamas ją suprato geriau, nei pati manė.

– Melori, atsiprašau dėl vardo. Tiesiog grasinai atimti mano šokoladukus ir… nesusivaldžiau.

– O aš per karštai sureagavau. Kur buvai?

– Tai šen, tai ten, – giminaitė išgirdo, kaip Džulija susmuko ant sėdmaišio, ir tada tęsė pokalbį: – Pasakok, kas vyksta tarp tavęs ir to Džeko?