Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Kai mintijate mintį, ji gimdo kitą mintį ar netgi visą pasąmonės srautą, kuris nuneša jus tolyn nuo pradinės minties. Protas skuba lyg liūties sukelta srovė, neša jus link jūsų tikslų arba visai priešinga kryptimi, priklausomai nuo to, kaip esate jį įvaldę.

Mintys sukelia vaizdinius, ir tie vaizdiniai, keisdami vienas kitą, gali nutolti nuo juos sukėlusios minties bei vėl grįžti prie jos. Vaizdiniai savo ruožtu gimdo emocijas, jausmus, o šie – vėl mintis. Ir taip toliau.

Mintys, vaizdiniai bei jausmai skatina vienaip ar kitaip veikti. Jei mąstote apie savo tikslus, jeigu sugebate matyti tuos tikslus kaip jau pasiektus, realizuotus, ir jeigu ta mintis jus teigiamai nuteikia, pakylėja, tai jūs ir kalbate aiškiai, pasitikėdami savimi ir atitinkamai veikiate.

Tai, ką skaitote, veikia jūsų mintis, vaizduotę, jausmus, žodžius ir veiksmus, o visa tai savo ruožtu lemia, ką rinksitės skaityti vėliau. Žmonės, pokalbiai su jais, įrašai, kurių klausotės automobilyje, filmai, kuriuos žiūrite per televiziją, renginiai, kuriuose lankotės, ir šiaip kasdieniai įvykiai neabejotinai turės įtakos tam, kaip jūs kalbėsite, vaikščiosite, bendrausite ir elgsitės. Visa tai drauge su praeityje patirtais išgyvenimais formuoja jūsų asmenybę.

Tai skamba kiek sudėtingai, tačiau tas vyksmas toks ir yra – sudėtingas. Jūsų protas ir gyvenimas – tarytum kambarys, pilnas muzikantų, grojančių skirtingais instrumentais skirtingas melodijas, be to, kiekvienas jų žūtbūt stengiasi atkreipti jūsų dėmesį. Argi keista, kad esant tokiai sumaiščiai dauguma skundžiasi, jog jie nekontroliuoja savo gyvenimo? Argi reikia stebėtis, jog daugelis jaučia, kad galėtų padaryti ar nuveikti kur kas daugiau, negu kad nuveikia dabar, tačiau yra bejėgiai ką nors pakeisti?

Tokia situacija – tai didžiulis iššūkis ir kartu didelė galimybė. Jūsų pagrindinis uždavinys – tapti to orkestro dirigentais. Privalote pradėti valdyti vidinius ir išorinius savo gyvenimo veiksnius ir priversti juos skambėti harmoningai, turite nuosekliai plėtoti savo pasirinktą būties temą. Jūsų tikslas – savo gyvenimu sugroti nuostabų ir didingą kūrinį.

Kaip suprasti įvairius dėsnius

Tikriausiai žinote, kad pasaulyje egzistuoja dviejų rūšių dėsniai: žmonių sukurti dėsniai, arba įstatymai, ir gamtos dėsniai. Žmonių priimtas taisykles galite laužyti, pavyzdžiui, važiuodami automobiliu galite viršyti nustatytą greitį. Tada jus sugaus ir nubaus, o gal ir ne. Tačiau jeigu bandysite nepaisyti gamtos dėsnių, kiekvieną kartą be jokių išimčių kentėsite.

Gamtos dėsniai taip pat skiriami į dvi kategorijas: fizinius ir dvasinius. Fizinių dėsnių buvimą galima įrodyti praktiniais eksperimentais, o dvasinių dėsnių egzistavimas įrodomas tik patirtimi ir intuicija.

Apie psichikos funkcionavimo dėsnius žmonija pradėjo rašyti dar prieš kelis tūkstantmečius. Antikiniame pasaulyje šių dėsnių, ar principų, buvo mokoma vadinamosiose „stebuklų mokyklose". Mokiniai ten studijuodavo daugelį metų, būdavo supažindinami su tais principais ir didelį dėmesį skirdavo ilgalaikėms praktikoms.

Jokiuose šaltiniuose neminima, kad tais laikais psichikos veikimo principai būtų buvę atskleisti prastuomenei. Senųjų mokyklų vadovai jautė, kad paprasti žmonės, vidutinės asmenybės, tų dėsnių nesupras ar netinkamai juos panaudos, ir tikriausiai tuomet jie buvo teisūs.

Dabar daugelis tų principų atvirai aptariami ir aprašyti, nors ne kiekvienas gali juos suprasti. Nagrinėdamas sėkmės lydimų žmonių gyvenimo istorijas aptikau, kad beveik visi jie sąmoningai ar nesąmoningai rėmėsi tais principais ir todėl dažnai per dvejus ar trejus metus sugebėdavo pasiekti daugiau, negu paprastas žmogus pasiekia per visą gyvenimą.

Štai kas svarbu: psichiniai dėsniai, kaip, beje, ir fiziniai, veikia pastoviai. Pavyzdžiui, gravitacijos dėsnis veikia kiekviename Žemės rutulio taške dvidešimt keturias valandas per parą. Jei šoktumėte nuo dešimties aukštų pastato, trenktumėtės į šaligatvį lygiai su tokia pat jėga ir Niujorke, ir Tokijuje.

Visai nesvarbu, ar jūs, tarkime, žinote, kad egzistuoja gravitacijos fenomenas, ar ne. Šis dėsnis objektyvus, jis egzistuoja nepriklausomai nuo jūsų žinojimo.

Psichiniai dėsniai, nors jų fizinio pasireiškimo taip aiškiai ir nematome, taip pat veikia nuolatos ir pastoviai. Jei gyvenime viskas klostosi gerai, vadinasi, jūsų mintys ir darbai suderinti su šiais nematomais dėsniais. O problemos kyla tada, kai vieną ar kelis dėsnius pažeidžiate, nesvarbu, žinote apie jų egzistavimą ar ne.

1. Kontrolės dėsnis

Kontrolės dėsnis skelbia, kad teigiamai save vertiname tiek, kiek jaučiamės galintys kontroliuoti savo gyvenimo aplinkybes. Jei tų aplinkybių kontroliuoti negalime arba esame valdomi kokios nors išorinės jėgos ar kito asmens, mes vertiname save neigiamai.

Šis dėsnis, ar principas, psichologijoje yra gerai žinomas. Tai vadinamoji kontrolės lokuso teorija. Dabar neabejojama, kad stresas, nerimas, įtampa bei psichosomatinės ligos visų pirma užklumpa tuos žmones, kurie jaučia, jog „paleido iš rankų gyvenimo vadeles".

Pavyzdžiui, jeigu jaučiate, kad jūsų gyvenimą kontroliuoja skolos, viršininkas, kiti žmones ar dar kokios nors išorinės aplinkybės, aišku, kad jūs patirsite stresą. Tas stresas sukels susierzinimą, pyktį, apmaudą. Jei su šiomis emocijomis nesusidorosite, jos progresuos ir išvirs į nemigą, depresiją ar kitas ligas.

Jūs galite turėti vidinį ar išorinį kontrolės lokusą : arba jaučiate, kad patys esate savo gyvenimo šeimininkai, arba priešingai – kontroliuojami kitų, bejėgiai, įvaryti į spąstus, tiesiog aukos.

Bet kokiu atveju gyvenimo aplinkybių kontrolė prasideda nuo minčių – vienintelio dalyko, kurį patys visiškai kontroliuojate. Kaip vertinate kiekvieną situaciją, lemia jūsų jausmus, o jausmai – jūsų elgesį.

Savidrausmė, saviugda ir savivada prasideda tada, kai imate kontroliuoti savo mąstymą. Ir joks asmuo ar situacija negali priversti jūsų jaustis kitaip – jūsų savijauta priklauso tik nuo to, ką patys galvojate apie situaciją. O kaip galvoti ir vertinti, visiškai priklauso nuo jūsų. Eleonora Ruzvelt (Eleanor Roosevelt) yra pasakiusi: „Niekas negali priversti jūsų jaustis blogai be jūsų pačių sutikimo."

Yra du būdai, kaip galima suvaldyti situaciją, keliančią jums stresą ar nerimą. Pirma – imtis veiksmų. Galima pačiam aktyviai dalyvauti situacijoje ir pamėginti ją kaip nors pakeisti. Ir antra, visada būna galimybė paprasčiausiai pasitraukti. Dažnai kontrolę galima atgauti užleidžiant pozicijas kitam asmeniui ar leidžiant rutuliotis situacijai savaime.

Kartais geriausia, ką galima padaryti, kai padėtis tampa nevaldoma – tiesiog pasišalinti. Jeigu esate kada nors nutraukę nesėkmingus santykius ar išėję iš netenkinančio darbo, prisiminsite, kad tikrai daug geriau pasijutote liovęsi kovoję. Nusprendę daugiau nebesipriešinti, vėl tapote padėties šeimininkais.

Kontrolės dėsnis paaiškina, kodėl taip svarbu būti ryžtingiems ir kodėl būtina tiksliai žinoti, ko norite. Kai valdote situaciją, visada jaučiate pasitikėjimą savimi. Štai todėl žmogus, turintis aiškų tikslą ir planą, visuomet pranašesnis už tą, kuris yra nekonkretus ar neryžtingas.

Prisiminkite įvairius kritinius gyvenimo momentus, paanalizuokite tuometinius savo pojūčius ir nuspręskite, kada jautėtės tvirtai ir valdėte padėtį, o kada situacija buvo ne jūsų rankose. Paskui pasvarstykite, ką galėjote padaryti, kad perimtumėte kontrolę tais atvejais, kurie sukėlė jums stresą. Taip pat prisiminkite situacijas, iš kurių galbūt geriau būtų buvę pasitraukti.