Anna DePalo - Eliotų dinastija. Antra knyga

– Aš noriu tavęs.

– Taip…

– Tu mano įsikūnijusi svajonė.

– Kertu lažybų, – paerzino mergina, nužvelgdama save, – tave įveikė aukštakulniai ir prisegamos kojinės.

– O, taip, – jo akys sublizgėjo. – Sėsk, padėsiu nusiauti.

Samer paklusniai atsisėdo ant lovos ir pakėlė koją.

Neatitraukdamas žvilgsnio nuo jos akių, vaikinas atsegė ilgaaulio užtrauktuką ir numetė batą šalin. Nusmaukė kojinę ir, nusviedęs ją į šalį, karštu bučiniu nutvilkė kulkšnį.

Niekad gyvenime Samer nesijautė labiau susijaudinusi. Kaip užkerėta stebėjo, kaip jis kartoja tai, nuaudamas jai kitą koją, nusispiria batus, atsisega džinsus ir, nutraukęs juos su trumpikėmis, atsistoja prieš ją nuogas ir susijaudinęs.

– Tu nuostabus, – sušnibždėjo ji.

Zikas tik kilstelėjo antakį, o veidą nušvietė pasitenkinimas.

– Tu taip pat, – ištarė, dairydamasis aplink. Pasiekė netoliese numestą kelioninį krepšį, šiek tiek paieškojęs kažką ištraukė ir pasisuko į Samer. – Akimirką jau maniau, kad nieko neturiu.

Samer pažvelgė į mažą paketėlį jo rankoje. Apsauga. Staiga priblokšta to, ką ketino daryti, mergina springdama pratarė:

– Tikriausiai pats laikas pasakyti…

– Ką?

– Aš… niekada nesu to dariusi.

Jos žodžiai perliejo Ziką kaip kibiras šalto vandens.

– Niekada?

Neišmanydama, kaip vertinti tokią jo reakciją, Samer papurtė galvą:

– Niekada…

Būtų galėjusi prisiekti, kad išgirdo, kaip vaikinas sumurmėjo: Taip ir maniau .

– Ką?

– Nieko. – Zikas atrodė suglumęs. – Panašu, kad abiem bus kažkas nauja, – Akimirką patylėjęs, tęsė toliau: – Aš irgi niekada nesimylėjau su nekalta mergina.

– O! – Šiek tiek pamąsčiusi, mergina paklausė: – Netgi vidurinėje?

– Nea, – atšovė Zikas ir tuoj pat paerzino: – Darome tam tikras išvadas?

Samer pasijuto raustanti iš drovumo.

Jis nepaleido jos žvilgsnio:

– Neprivalome to daryti, jei nesi pasirengusi.

Štai jis, pamanė ji, jos paskutinis šansas atsitraukti. Keista, bet ji visiškai to nenori.

– Aš vis tiek noriu… – sušnabždėjo ji, – aš vis tiek tavęs noriu.

Zikas linktelėjo, ir jo įtempti pečiai atsileido.

– Patikėk manimi, negalėtum norėti manęs labiau, nei dabar noriu tavęs.

Jis pakilo eiti į vonios kambarį.

– Ką darysi? – paklausė mergina.

– Pasiimsiu lubrikanto, – per petį tarstelėjo jis, – mums prireiks.

Samer atsisėdo ant lovos. Zikas grįžo, padėjo tūtelę ant naktinio stalelio ir praplėšė anksčiau ištrauktą folijos paketėlį.

– Leisk man, – paprašė Samer, nenuleisdama nuo jo akių. – Išmokyk mane.

Jis sunkiai galėjo patikėti ką girdįs.

– Prašau, – dar pridėjo ji, tiesdama ranką.

Zikas paėmė jos delną, nukreipė prie savęs, leido užmauti apsaugą ir užsimerkė iš malonumo. Samer nenustojo glamonėti jo net per prezervatyvą, paklusdama Ziko kuždamiems nurodymams.

– Ak, – atsiduso jis, atmerkdamas nuo geismo apsiblaususias akis, – nebegaliu daugiau.

Kviesdama ji ištiesė rankas, ir Zikas atsigulė greta merginos, glausdamas ją glėbyje. Tada ėmė bučiuoti, pradėjo nuo lūpų, nuslydo prie kaklo, pečių ir dar žemiau. Ji jautėsi bejėgė, padykusi ir patraukli. Samer juto, kaip atsipalaiduoja kiekvienas raumenėlis. Geriau nei švediškas masažas, pamanė, o jie dar nepriėjo iki galo.

Vaikinas toliau glamonėjo jos kūną, tai vienur, tai kitur priglusdamas lūpomis ir įžiebdamas naujus jausmus. Samer nebegalėjo atsilaikyti prieš tokį jausmingą antpuolį ir nekantravo tęsti. Galiausiai, kai manė daugiau nebeištversianti, jis atsuko tūtelę, išspaudė šiek tiek kremo ant pirštų ir pradėjo intymiausias glamones.

– Ak, Zikai!

– Ššš, – nutildė jis. – Tiesiog jausk…

Kaip galima tiesiog jausti?! Mergina virpėdama įsitvėrė jam už žąsto. Ji jautėsi tarsi įtempiamas lankas. Kažkur tolumoje išgirdo Ziką nežinia ką jausmingai niūniuojant; paskui jis vėl atsirado šalia, spausdamas glėbyje ir nenustodamas glamonėti, kol ji galiausiai pasiekė viršūnę ir krito žemyn, virpėdama nuo patirto jausmo. Galų gale nusileidusi žemėn Samer pramerkė limpančias akis ir pažvelgė tiesiai į jį.

– O dabar noriu tavęs, – sumurmėjo ji.

– Gera girdėti.

Nenuleisdamas nuo jos akių Zikas įsitaisė virš merginos tarp šlaunų. Jis dar kartą įsisiurbė jai į lūpas trumpu stipriu bučiniu.

– Stengsiuosi tavęs neužgauti. Bučiuok mane.

Ramindamas glamonėmis ir bučiniais, jis ryžtingai slydo pirmyn. Samer jautėsi tokia įsitempusi ir užpildyta, kad akimirksnį ją užplūdo baimė, bet, nespėjus apie tai pamąstyti, Zikas veržliai stumtelėjo, iki galo pasinerdamas joje. Mergina atsiplėšė nuo jo lūpų ir aiktelėjo. Skausmas buvo aštrus, bet greit praėjo, liko pilnatvė ir – malonumas.

– Užgavau? – paklausė vaikinas susirūpinęs.

– Jau geriau, skausmas greitai praėjo.

– Bet šitai dar ne, – nusišypsojo jis.

Zikas pradėjo iš lėto judėti ir parodė, kaip jai derinti judesius kartu su juo, kuždėdamas į ausį pagyrimus ir pasakodamas, ką ji verčianti jį jausti. Jam šnibždant intymiausius klausimus ir mėginant išpešti atsakymus, Samer pajuto, kaip vėl ima augti įtampa. Kitame gyvenime ji būtų kaitusi iš gėdos, bet šiąnakt jautėsi nesuvaržyta ir nerūpestinga. Jis buvo nepaprastas ir neįtikėtinai nuostabus meilužis. Zikas pradėjo jai tyliai į ausį niūnuoti jaudinančius dainos žodžius, ir ji beveik pražuvo jausmuose. Jis dar labiau paspartino ritmą, kvėpavimas pasunkėjo. Regis, ta jos viduje įtempta styga tuoj tuoj trūks, kai jis giliu judesiu pasinėrė į ją vieną kartą, antrą…

Ji pasiekė kulminaciją keliomis sekundėmis prieš jo galingą orgazmą. Vaikinas įsitempė, dar kartą įsiveržė į ją ir suvirpėjęs sukniubo ant jos kūno. Galiausiai jų kvėpavimas atlėgo, o širdys nustojo eiti lenktynių.

– Puikiai planuoji laiką, – alsiai pratarė Samer.

Zikas nusikvatojo ir pakštelėjo jai į nosies galiuką.

– Suprasiu tavo pasakymą kaip komplimentą. – Jis pasislinko į šoną, apkabino ją ir suspaudė glėbyje.

Zikas pabudo jausdamas palaimą, bet ji tebuvo trumpalaikė. Pro langą į kambarį tvieskė saulė – net užsimerkęs jis regėjo skaisčią oranžinę miglą. Jo lūpose atsirado šypsena: sapnavęs ilgai ir smagiai, kad galų gale sukūrė dainą, kuri kamavusi jį ištisus mėnesius.

Vaikinas paniūniavo keletą taktų. Tai buvo pirmas kartas, kai pabudęs jis galėjo prisiminti bent vieną dainos fragmentą. Suprato, kad ši sėkmė ne be priežasties, ir ta priežastis miega šalia. Ji ir buvo pati svarbiausia nuostabios nakties priežastis.

Vaikinas ištiesė ranką, norėdamas ją apkabinti ir… užčiuopė tik tuščią patalą. Negalėdamas patikėti, dar keletą kartų perbraukė ranka, tapšnodamas čiužinį. Nieko. Sumirksėjęs staiga pašoko iš miego. Kai apsidairė aplink ir pamatė, kad jos ir drabužiai dingę, gerą nuotaiką tarsi vėjas nupūtė. Nesigirdėjo, kad kas nors vaikščiotų po kambarius. Vis dar tikėdamasis, kad klysta, vaikinas išsiropštė iš lovos ir nuogas apėjo kitus kambarius. Patikrinęs vonios kambarį ir svetainę turėjo pripažinti tiesą – ji ištykino net neištarusi: Sudie, ačiū už puikiai praleistą laiką . Dar blogiau, jis net nežino jos viso vardo!

Pasijuto taip, tarsi visas pasaulis ristųsi žemyn. Velniai griebtų! Mielai būtų trenkęs kumščiu į sieną, bet atsibudo sveikas protas – įsivaizdavo antraštę rytdienos laikraštyje: Nenaudėlis rokeris griauna viešbučio apartamentus!