Хайди Райс - Salsa, šokoladas ir karšti bučiniai

– Regis, ne taip akivaizdu, kaip manėte, nes nematau nė vienos priežasties.

Keilamas sukikeno pripažindamas jos smūgį, bet,

rodos, visai nesijaudindamas.

– Tai gal pasistengsiu pasakyti paprasčiau, panele Delisantro. – Keilamas šiek tiek stabtelėjo tardamas jos vardą. – Kad galėtumėte nustoti jaudintis.

– Aš nesijaudinu, – kategoriškai pasakė ji. – Tik

esu mažumėlę smalsi.

Jis kilstelėjo vieną iš tamsių antakių.

– Mažumėlę?

Keilamas pataikė kaip pirštu į akį – Rubė kone

sprogo nuo kur kas didesnio nei mažumėlę smalsumo.

– Taip, – pamelavo ji.

– Suprantu. – Pasitikėjimo kupina šypsena rodė,

jog jis nesileido apkvailinamas. – Na, laimei, esu pasirengęs patenkinti nedidelį jūsų smalsumą. – Keilamas pabrėžė žodį patenkinti ir Rubės kūnas ėmė

virpėti. – Bet tik jei pirmiau patenkinsite manąjį.

Kodėl jai pasirodė, kad jie kalba ne apie smalsumą?

ir kodėl negalėjo atsispirti padūmavusių žalių akių

iššūkiui?

– Ko norite, pone Vestmorai? – įžūliai paklausė

Rubė užkibdama ant kabliuko, kuriuo jis taip akivaizdžiai mojavo jai prieš nosį.

– Norėčiau artimiau su jumis susipažinti, – jo

akyse sužibo išdavikiška triumfo šviesa. – Daug artimiau.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 25

Rubė tikėjosi kvietimo. Buvo pasirengusi jį nuvilti – ir pastatyti į vietą. Bet niekaip nepajėgė ištarti tų žodžių.

– Tai štai dėl ko šitaip varginotės manęs ieškodamas, – atsakė ji suteikdama balsui reikiamą kiekį

abejingumo. – Kad pakviestumėte mane į pasimatymą? – Rubė nuleido blakstienas. – Na, turėčiau jaustis pamaloninta.

Keilamas neatrodė nusivylęs jos atsakymu.

Atvirkščiai, buvo pasitikintis savimi labiau nei bet kada. Po velnių tą vyrą.

– Tiesą sakant, tai ne pagrindinė priežastis, dėl

kurios skambinau jūsų partnerei.

– Nepamirškite viliojimo, – džiugiai pridūrė

Rubė mėgaudamasi jausmu, kurį sukėlė primerktos

jo akys.

Pokalbis su šiuo vyru kėlė pavojų ir dėl to atsispirti jam buvo dar sunkiau. O tai blogai. Tačiau ji nesijaudino. ši diena buvo neįtikėtinai netikusi, iš dalies dėl jo kaltės. Tad atrodė logiška leisti sau akimirką paflirtuoti su juo paguodos dėlei.

– Kaip ir sakiau, panele Delisantro, aš nevilioju.

Tai tik įtikinėjimo menas.

Rubė trūktelėjo pečiais žavėdamasi jo skruostų

duobutėmis. Keilamas tikrai tapdavo pavojingesnis, kai šypsodavosi.

– Tai kokia ta pagrindinė priežastis, dėl kurios

mane susiradote? ir viliojote?

Duobutės pagilėjo.

– Atėjau atlyginti žalos už automobilį.

Rubė taip nustebo, kad akimirką negalėjo ištarti

nė žodžio.

26 | HeiDi Rice

– Juokaujate?

– Padariau žalą, atlyginu. Tokios taisyklės, – tarė

Keilamas, lyg toks galantiškumas būtų norma.

– Nejau niekada nelaužote taisyklių? – paklausė ji.

– Niekada.

– Kokia laimė, – sumurmėjo Rubė ir pasijuto priblokšta supratusi, kad net jo sąžiningumas siaubingai seksualus.

Ji pati ne itin laikėsi taisyklių ir apribojimų. Kam jų paisyti, jeigu nieko neskaudina? Ją visuomet traukė

vyrai su tokiu pat laisvu ir paprastu požiūriu.

Įstatymų Rubė nelaužė nuo tada, kai būdama

itin jautraus dvylikos metų amžiaus patinkančio berniuko buvo įkalbėta vogti parduotuvėje. Kaltė graužė

ją ištisas dienas, kol ji pagaliau prisipažino tėvui. Jis nuvedė Rubę atsiprašyti pardavėjo ir sumokėjo už

saldaininį kaklo papuošalą, kurį ji paėmė. Gėda jos vos neužmušė ir ji pasižadėjo niekada daugiau nedaryti nieko nelegalaus.

Tačiau tai nereiškė, kad ji nebuvo pasiruošusi

abejoti normomis – kai prireikdavo. Jeigu Rubei prikišdavo kokį nors apribojimą, ji jautė pareigą jo nepaisyti. O dabar įtarė, jog Keilamo Vestmoro etikos kodeksas toks nepajudinamas, kad jis tikrai priverstų

ją susiimti.

Bet nuo kada toks griežtumas žavi ją?

– Priešingai, – tarė Keilamas spigindamas į ją giliomis žaliomis akimis. – Tai civilizuota.

Įdomu, spindesio jo akyse Rubė tikrai nepavadintų civilizuotu.

Keilamo žvilgsnis nukrypo į jos pėdas.

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 27

– Apsiaukite, aptarsime, kiek esu jums skolingas,

vakarienės metu.

Rubė pasišiaušė prieš tokį diktatorišką toną. Tas

vyras pernelyg įpratęs įsakinėti moterims. Tačiau ji nusprendė nekelti jam iššūkių. Kol kas. Mintis, kad praleis su juo vakarą, ir tarp jųdviejų sruvenanti seksualinė energija hipnotizavo. Ypač žinant, jog jų pasimatymas niekur nenuves. Tas vyrukas visais atžvilgiais ne jos skonio. ir vakaras su juo tai akivaizdžiai parodys.

– Nueisiu su jumis vakarienės tik su viena

sąlyga, – tarė Rubė nusprendusi patikrinti jo ribas. –

Aš išsirinksiu vietą.

Jos draugo Solio kubietiškas baras penktadieniais

rengė salsos vakarus. Tai buvo populiari Rubės ir jos draugų susitikimų vieta: tiek ugningi užkandžiai,

tiek šokiai buvo ne silpnadvasiams.

Vestmoras, vilkintis kostiumą ir ryšintis kaklaraištį, akimirksniu pasijustų nejaukiai bohemiškoje aplinkoje, be to, Rubė abejojo, kad jis išdrįstų išeiti į šokių aikštelę, kad ir koks arogantiškas būtų. Jai beveik buvo gaila jo. Tačiau pamačius, kaip Keilamui sunku pritapti pas Solę, jai kaipmat pavyktų atsikratyti jo daromo poveikio. ir vakaro pabaigoje Rubė

dėl nieko nesigailėdama galėtų palikti jį ant ledo. Be to, Deivas, jos mechanikas, jau atsiuntė jai dviejų

šimtų svarų sąskaitą už Skarletės remontą, todėl ji negalėjo atsisakyti Vestmoro pasiūlymo, antraip tektų

patuštinti savo piniginę.

Keilamas linktelėjo visiškai abejingas tam, kas jo laukia.

– Jeigu maistas valgomas ir aš atsakingas už sąskaitą, man tinka.

28 | HeiDi Rice

Nuėjusi apsiauti ir susitvarkyti makiažo, Rubė

pajuto švelnų kaltės jausmo dūrį. Paprastai per pirmą pasimatymą ji reikalaudavo mokėti per pusę, kad vaikinas nesuprastų neteisingai, todėl versti vyrą mokėti už jo paties pažeminimą atrodė žiauroka. Tačiau kai paliko elą užsirakinti, išėjo į vakaro prieblandą ir pamatė Keilamą Vestmorą, kurio pasitikėjimas savimi veržėsi pro kiekvieną porą, atsirėmusį į savo blizgantį

juodą itališką kabrioletą, kaltė virto nerimu, o malonus susijaudinimas išaugo. Tą vyrą reikia nuleisti ant žemės, o jos kūną – pažadinti. ir ji rado puikų

būdą, kaip vienu metu nušauti abu zuikius.

šiam vakarui pasibaigus visa užkariaujantis Keilamas Vestmoras suvoks, kad ne kiekviena moteris, kuri juo žavisi, krenta jam po kojomis.

Vos jiems užėjus į pilną žmonių barą, pasislėpusį

netoli kanalo Kemdeno turgaus apačioje, Kelas tučtuojau perprato Rubės žaidimą.

Kai Rubė pamojo barmenui ir šūktelėjo pasisveikinimą, jos smėlio laikrodžio figūra hipnotizuojančiai sujudėjo po šešto dešimtmečio suknele. Dvidešimtmetis jaunuolis atskubėjo prie jų ir nuvedė

prie atokaus staliuko kitoje šokių aikštelės pusėje, metęs Kelui vertinantį žvilgsnį.

Kelas prispaudė delną prie šiltos nuogos Rubės

nugaros, kad per sausakimšą barą palydėtų prie staliuko, ir pajuto švelnų virpesį, kurio jai nepavyko nuslėpti. Pagavus padavėjo žvilgsnį jo lūpas išlenkė

šypsena ir jaunuolis nuskubėjo šalin.

Susirinkusieji buvo jauni ir madingi; muzika,

SAlSA, šOKOlADAS iR KARšTi BUčiNiAi | 29