Хамфри Хантер - Vyru failai

– Taip, – atsakė Selė aprimusi. – Norėčiau. Turiu tau dar kai ką pasakyti.

– Sakyk, – paragino Stivas. – Ką?

Selė irgi buvo permiegojusi su kitu vos keliomis dienomis anksčiau nei Stivas. Sužinojusi, ką jis padarė, nutarė, kad bus geriau prisipažinti Stivui apie neištikimybę, o ne nutylėti. Gerai sugalvota, pamaniau. O kaip reagavo Stivas?

Jis nusikvatojo ir pasakė, kad ji kvailė, jei taip nuliūdo, ir kad jis daugiau niekada nemiegos su kitomis, Selė irgi pasižadėjo būti ištikima, ir viskas susiklostė gerai.

Įdomu, kad Selė ir Stivas pasielgė vienas su kitu vienodai. Abu sąmoningai priėmė sprendimą miegoti su kitais, nes tebebuvo svetimi ir nebuvo įvykęs Svarbusis Pokalbis. Visa tai gali baigtis dvejopai (kaip, negaliu pasakyti, nes dabar, kai pasakoju šią istoriją, Selė ir Stivas yra drauge vos porą mėnesių, todėl dar nežinau, kaip jiems baigsis):

1. Iš tiesų Selė ir Stivas nelabai patinka vienas kitam, ir jų romanas ilgai netruks.

2. Jie taps puikia pora, nes iš pat pradžių abu elgėsi vienodai.

Stivu dėtas, aš, sutikęs merginą, kuri man iš tiesų patinka, prie kitos nekiščiau nagų, net jei Svarbusis Pokalbis dar nebūtų įvykęs, – tuomet padėtis būtų keblesnė. Bet jie abu žaidė pagal tas pačias taisykles.

Tai panėšėja į skriaudos dovanojimą – beje, dovanoti nėra naudinga. Manau, jei jie būtų apgavę vienas kitą pradraugavę kokius dvejus metus, būtų išsiskyrę, bet pradiniu pažinties tarpsniu jų elgesys tiko vienas kitam. Dabar viskas Selės ir Stivo rankose.

PASLAPTIS:

Jei ką tik permiegojote su nauju vyruku (arba tuoj permiegosite) ir nerimaujate dėl Svarbiojo Pokalbio, atvirai pasakykite: „Nespaudžiu tavęs, bet noriu, kad žinotum – nors ir kaip susiklostytų mūsų santykiai, aš nemiegosiu su kitais. To paties tikiuosi ir iš tavęs.“ Jei jūs vyrukui patinkate, jis pamanys: „Nuostabu – jai reikia tik manęs!“, ir pasijus labai laimingas. Jam bus tikrai malonu tai išgirsti. O jeigu ims rėkti, kad nenori būti pririštas, tai bent jau žinosite, su kuo susidėjote.

Beje, tai sakydama nevartokite žodžio „vaikinas“. Net jei visai nekaltai ištarsite: „Nesakau, kad tu – mano vaikinas, bet...“ Daugelis vyrukų tai išgirdę neišsigąs, bet kai kurie gali, todėl rizikuoti neverta.

Svarbusis Pokalbis be žodžių

Žinau vieną porą, kuri susipažino, ėmė susitikinėti ir po devynių mėnesių apsigyveno kartu. Nei vyrukas, nei mergina niekaip neįvardijo savo santykių: susitikinėdavo, matydavosi, linksmindavosi, eidavo pasivaikščioti, flirtuodavo ir netgi susižadėjo. Niekaip. Ir nė žodžiu apie tai neužsimindavo.

Kodėl?

Todėl, kad mergina buvo gudri.

Ji suvokė, kad vyruko nepriversi. Žinojo, kad jis užsispyręs ir nemėgsta niukinamas. Tad mergina nieko nesakydavo. Tuos devynis mėnesius jie nuolat susitikinėjo, ir tie susitikimai vis dažnėjo. Merginos gudrybė pavyko puikiai. Ji su vyruku praleido daug laiko ir elgėsi taip, tartum būtų jo mergina, bet niekada neįvardydavo, kas jie yra vienas kitam. Ji nedarė jam jokio spaudimo. Ir per tą laiką nė vienas iš jų nesusižavėjo kitais žmonėmis, ne taip kaip Selė ir Stivas.

Apžvalga

Taigi jei du žmonės vienas kitam patinka, jų siekis tas pats – užmegzti ypatingus santykius. Jei jie sąžiningi ir neslepia savo jausmų, jiems tikriausiai pavyks.

Ar ne nuostabu – tai, kas sudėtinga, kartais būna taip paprasta?

Didysis įsipareigojimas

Niekada nebijokite pripažinti, jog kada nors norėsite visą likusį gyvenimą praleisti su vienu žmogumi. Svarbu ne tik tai, kad taip būsite sąžininga sau. Dauguma vyrukų irgi nori to paties. Tad jei susitikinėjate su vyruku, kuris to nenori, ar tiktai kalba, kad nenori (taip gali būti dėl to, kad jis dabar nėra tam pasirengęs, arba tiesiog jūs nesate Ta Vienintelė), tuomet jis nevertas jūsų laiko, ką jau kalbėti apie meilę.

Pasitikėjimas vyrais.

Ne, tikrai galite jais pasitikėti

Mes, vyrai, apie tai kalbamės nedaug, bet visi žinome, kad pasitikėjimas vienas kitu yra santykių pamatas. Pasitikėjimas iškelia mylinčių žmonių santykius aukščiau santykių su draugais ar šeima. Jis sukuria pasaulį, į kurį niekam kitam neleidžiama patekti, kur jausmai skirti tik mylimojo akims ir ausims. Partneriai turi gerbti vienas kitą. Tai ne vien tik ištikimybė – be abejo, ir ji, – bet ir du žmones siejantis ypatingas ryšys.

Jūs tai jau žinote, tiesa?

Tad galbūt paklausite, kodėl jums visa tai sakau?

Todėl, kad turbūt nesate girdėję tokių žodžių iš vyruko, nors mes visi taip galvojame.

Kodėl vyrai būna neištikimi?

Žinojau, kad vis tiek reikės atsakyti į šį klausimą. Štai atsakymas.

Vyrai atsisega kelnes dėl daugelio priežasčių – aš į sudėtingus klausimus mėgstu atsakyti paprastai.

Pagrindinė taisyklė tokia: jei poros santykiai geri – du žmonės rūpinasi vienas kitu ir patenkina vienas kito poreikius, seksualinius ir kitokius, – dažniausiai neištikimybei vietos nėra. Jei santykiai griūva, progai pasitaikius vyras (arba moteris – neužmirškite, jos irgi apgaudinėja) gali būti neištikimas. Aišku, bendrame gyvenime būna pakilimų ir nuosmukių. Daugelis vyrų tai supranta ir prisitaiko, todėl lieka ištikimi savo partnerėms. Bet ne visi.

Yra vyrų, kurie apgaudinėja savo antrąsias puses net būdami patenkinti nuolatiniais santykiais.

Tad kokie vyrai būna neištikimi?

Visokie. Neįmanoma pasakyti, kuris vyras bus neištikimas, o kuris ne, todėl tiksliai atsakyti į šį klausimą labai sunku. Vyras, jaunystėje permiegojęs su daugybe merginų ir todėl keliantis įtarimą, gali sutikti Tą Vienintelę ir daugiau nesidairyti į kitas. O tas, kuris iki dvidešimt penkerių buvo skaistuolis, susituokė jaunas, paskui praturtėjo, gali staiga pajusti, kad jam tapo daug lengviau vilioti moteris, ir nuspręsti atsigriebti už prarastą laiką. Bet lygiai taip pat jis gali likti ištikimas savo žmonai iki karsto lentos. Nėra tikslaus neištikimo vyro apibūdinimo.

Beje: kai kurie vyrai yra tiesiog linkę į neištikimybę. Vieni nusprendžia: miegosiu su kita moterimi, kiti ne. Patarimas – kaip įmanydama stenkitės palaikyti gerus santykius ir pasikliaukite nuojauta. Tikėkite, kad jūsiškis bus ištikimas tol, kol neturėsite priežasties galvoti kitaip.

Ar vyrai apgaudinėja merginas vien dėl sekso? Ne. Bet jei sekso gauname nepakankamai, jo stoka gali iškreipti mūsų mąstymą ir priversti daryti keistenybes, apgaudinėti mylimąsias, nes, kaip sakiau, seksas vyrams nėra vien tik seksas. Jis kaip ledai ant laimės torto.

Daily Mail perskaičiau dramaturgo Peadaro De Burca straipsnį. Jis apklausė 250 vyrų, apgaudinėjančių žmonas. Išvados buvo stulbinamos. Pacituosiu: „Aš įsivaizdavau, kad jų gyvenimas įdomus, nuotykingas. Tačiau labai klydau. Romanai neatneša laimės. Meilužių pagyros ir tariama drąsa slepia nepasitikėjimą savimi. Dauguma jų prisipažino apgaudinėję žmonas net ne dėl sekso. Jie tik norėjo užpildyti savo tuščius gyvenimus.“

Visiškai sutinku. Tai nelaimingi žmonės, apgaudinėdami kitus jie tampa dar nelaimingesni.

Internetinės šio straipsnio versijos komentarai irgi buvo smagūs. Šalia įprastų, tokių kaip „Vyrai yra pusgalviai“ ir „Moterys apgaudinėja tiek pat, kiek ir vyrai“ (abu greičiausiai teisingi), buvo komentaras moters, į visa tai žiūrinčios paprasčiau:

„Vyrai apgaudinėja, nes žmonos nustoja su jais mylėtis. Ir tiek. Moterys mano, kad gali nebesimylėti su savo vyrais, nes santuokoje pragyveno daugybę metų, o vyrai trokšta sekso. Taigi vyrai kenčia kiek gali, o paskui pasiduoda ir susiranda kitą moterį. Tai visiškai aišku. Šioje istorijoje apie tai nekalbama, visas dėmesys sutelkiamas į vargšę seną žmoną, kuri, stengdamasi rūpintis vyru ir namais, nebesirūpino patikti vyrui. Todėl tai priklauso nuo mūsų, moterų, o ne nuo vyrų. Vyrai, palyginti su mumis, yra kvaili, juos valdo antras galas, tad mūsų galioje juos valdyti.“