Хамфри Хантер - Vyru failai

Bet aš – ne jis, ir ši žinia man sukėlė didžiulį pasišlykštėjimą. Ar norėjau būti supažindintas su mergina, kuri, kaip pasakytų bulvariniai laikraščiai, užsiiminėjo oraliniu seksu su reperiu?

Ne.

Kaip ir Bilas, kaskart ją pamatęs irgi galvočiau apie tą vyruką. Ir toks būtų mūsų susipažinimas .

Ar galėtume pradėti rimtus santykius?

Ne.

Bet jei jūsų seksualinė istorija ilga ir spalvinga, nesijaudinkite. Nes vyrai smerkia merginas už praeities nuotykius tik susidėjus išskirtinėms aplinkybėms. Jei netikite manimi, štai ką mano draugas sakė apie savo merginą ir jos ne visai kuklią praeitį: „Kartais imu pavydėti, bet turbūt tai jaučia kiekvienas, ir neketinu leisti, kad mylimos merginos praeitis darytų įtaką mano gyvenimui, nes ji nesusijusi nei su mumis, nei su manimi.

Ji paišdykavo tam tikrą laiką, na ir kas? Dabar mūsų santykiai nuostabūs. Visiškai ja pasitikiu ir noriu su ja praleisti visą likusį gyvenimą. Dabar ji – žmogus, kurį myliu, ir tokią, kokia yra dabar, ją padarė praeitis. Žinoma, tie jos kvailiojimai nėra pati mėgstamiausia mano pokalbių tema, bet neleisiu, kad visiškai nesusijęs su mano gyvenimu dalykas griautų mano laimę ar mūsų santykius. Tikiu, kad tos naktys buvo karštos, bet tai, kas yra dabar, šį tą reiškia. Mūsų ateitis – daug svarbiau nei tai, kas vyko prieš mums susipažįstant.“

Nors ir keista, jo praeitis, palyginti su merginos, daug nuo­bodesnė.

Tai veikia dvejopai. Pažįstu merginą, kurios sesuo ėmė susitikinėti su vyruku, gana atvirai prisipažinusiu, kad iki jos miegojo su devyniasdešimčia moterų ir kartais susitikinėdavo su viena, kartais su dviem, o kartais su trim. Iš pradžių jai tai kėlė nerimą. Bet kai po trejų metų jie susituokė, atrodė, jai tai rūpi kur kas mažiau.

Tad nėra jokio pagrindo manyti, kad jūsų praeitis būtinai turi atsiliepti dabarčiai ir ateičiai.

Neskatinu keisti partnerių kaip pirštinių, visur reikalingas saikas. Manau, žmonės reguliarų seksą be įsipareigojimų naudoja kaip meilės pakaitalą, kai yra nelaimingi, girti ar vieniši (kartais dėl visų išvardytų priežasčių).

Svarbiausias klausimas:

ką jam pasakoti?

Man tai nekelia rūpesčių. Vadinkite mane idealistu, bet jei žmogus, su kuriuo rimtai draugaujate, užduoda jums klausimą, turėtumėte atsakyti sąžiningai. Sakykite tiesą. Žinau visus tuos posakius, kad tiesa žeidžia, ir taip toliau, bet nemanau, kad partneriai turėtų vieni kitiems meluoti. Žinoma, abu gali išgirsti nemalonių dalykų, bet ne tai svarbiausia. Sąžiningumas daug svarbiau nei laikinas liūdesys dėl to, su kieka partnerių jūsų vaikinas ar mergina permiegojo. Atvirai kalbant, jei žmogus negali priimti tiesos apie savo partnerio praeitį, tai jo bėda (sakau tai kaip pavydus vyrukas). Jei nenorite žinoti, neklauskite.

Kartą girdėjau vieną žmogų postringaujant, kad joks vyrukas nenori būti antrame dešimtuke, todėl merginos neturėtų atskleisti, kiek vyrų „pažino“. Mano galva, tai nesąmonė. Klokite tiesą. Joks sveiko proto vyrukas neatstums nuostabios merginos vien dėl to, kad, prieš jiems susipažįstant, ji miegojo su pernelyg daug vyrų. O jei vyrukas ją už tai palieka, jis išvis jos nevertas.

Taisyklė tokia: jei abejojate, sakykite tiesą.

Štai dar viena panaši istorija. Rebeka darbe susipažino su vyruku, ponu Geruoju. Jis pakvietė ją pasilinksminti, ir jie ėmė susitikinėti. Po poros mėnesių, kai jiems viskas labai gerai klojosi, jinai jo namuose pamatė pono Gerojo ir jo draugo nuotrauką. Rebekai pasirodė, kad ji tą vaikiną pažįsta. Paklausus, kas jis toks, paaiškėjo, kad ji neklydo – susitikinėjo su juo prieš porą metų. Jis vardu ponas Blogasis.

Ponas Gerasis pastebėjo, kaip, išgirdus pono Blogojo vardą, persimainė Rebekos veidas. Jis suprato, jog kažkas negerai, ir paklausė Rebekos, ar ji pažįsta poną Blogąjį. Rebeka pasakė jam tiesą – kad ji susitikinėjo su ponu Bloguoju apie šešis mėnesius ir išsiskyrė maždaug prieš pusantrų metų iki susipažindama su ponu Geruoju.

Tai poną Gerąjį pribloškė, nes ponas Blogasis buvo seniausias jo draugas. Jie kartu užaugo. Rebeka irgi buvo priblokšta. Ji ne tik nuvylė poną Gerąjį, geriausią, maloniausią kada nors sutiktą vyrą, bet ir sužinojo, kad ponas Blogasis apie nė nebuvo užsiminęs ponui Gerajam. Nors juodu draugavo nuo pat vaikystės, Rebeka ponui Blogajam buvo tokia nesvarbi, kad apie ją net nebuvo verta pasakyti geriausiam draugui. Ponas Blogasis buvo, kaip jau turbūt atspėjote, žaidėjas. Užjaučiu Rebeką, nes jos orumui buvo suduotas nemenkas smūgis. Negaliu pateisinti pono Blogojo. Taip elgiasi kai kurie vyrai – jie yra patenkinti būdami vieniši ir nenori jokių įsipareigojimų. Ponui Blogajam Rebeka buvo visiškai nesvarbi, ir jis nė nepasivargino užsiminti apie ją draugui. Tai nepateisinama. Tiesiog kai kurie vyrai tokie yra. (Pastaba: jei po šešių mėnesių susitikinėjimo nebuvote supažindinta su geriausiu jo draugu, vertėtų skambinti pavojaus varpais.)

Kaip jautėsi ponas Gerasis, sužinojęs, kad Ponas Blogasis pažinojo Rebeką, merginą, kurią jis pamilo visa širdimi?

Jis jautėsi baisiai. Paaiškėjo, kad ne tik teks gyventi žinant, jog Rebeka miegojo su jo geriausiu draugu (nors nebuvo jokio apgaudinėjimo ar nepasitikėjimo), bet dar ir nieko tam draugui nereiškė. Ponas Gerasis su Rebeka ketino praleisti visą likusį gyvenimą. Ponui Blogajam ji buvo tik nuotykis. Šlykštu, ir man, kaip vyrui, be galo gaila pono Gerojo.

Tad kaip baigėsi Rebekai

ir ponui Gerajam?

Tai mano mėgstamiausia šios istorijos dalis. Paaiškėjo, kad ponas Gerasis – ne iš kelmo spirtas vyrukas. Jis buvo stiprus, principingas ir labai greitai suvokė, kad Rebeka jam tikrai svarbi, o jo vyriškajam ego suduotas smūgis (žinia, kad ji susitikinėjo su jo geriausiu draugu) nieko nepakeitė. Jis ją pamilo dar karščiau.

Gal akimirką jis ir paklausė savęs, ar gali likti su Rebeka, bet tuoj pat, pagalvojęs, kas būtų, jei jos netektų, suvokė tikrai pasiliksiąs su Rebeka. Padarysiąs viską, kad jie liktų kartu, nes jų laukė nuostabi ateitis. Tai, kas nutiko iki jiems susipažįstant, buvo visiškai nebesvarbu.

Istorija, kuri mane vis dar stebina

Nemanau, jog kas nors turi atleisti kam nors už praeitį – už tai, kas vyko iki dviem žmonėms susipažįstant ar susidraugaujant. Bet jei mylimas žmogus mane apgaudinėtų, aš, kaip ir daugelis, turbūt neatsigaučiau po tokio smūgio. Štai kodėl išgirdęs šią istoriją išsižiojau iš nustebimo. Nepaliauju stebėtis iki šiol. Atvirai kalbant, šita istorija yra tokia keista, kad turiu ja pasidalyti su skaitytojais. Ji apie žmogaus praeitį, neištikimybę ir atleidimą pačiomis neįprasčiausiomis aplinkybėmis.

Užteks šnekėti.

Istorija

Šeron ir Šonas tapo pora, kai abiem buvo maždaug po dvidešimt septynerius. Po dvejų metų Šeron kilo įtarimų, kad Šonas jai neištikimas, ir mergina užsipuolė jį. Šonas prisipažino, kad apgaudinėjo ją. Ne vieną kartą. Jiems draugaujant jis miegojo su šešiomis merginomis. Suprantama, Šeron tiesiog neteko galvos.

Tad kaip šiai porai pasibaigė?

Šeron dėl man visiškai nesuvokiamų priežasčių leido Šonui rinktis. Tuoj pat išsiskirti arba nueiti pas Šeron tėvą ir viską jam iškloti.

Kūrybiška, pamaniau. Ir pakankamai griežta bausmė. Man tai padarė įspūdį. Bet juk Šonas neis pas Šeron tėvą? Kam jam kęsti tokį pažeminimą dėl merginos, kuri rūpi taip mažai, kad išdavė ją su šešiomis? Maniau, jis neis.

Neatspėjau.