Šonas paskambino Šeron tėvui, pasakė norintis susitikti, nuvažiavo į jos tėvų namus, atsisėdo ir viską išklojo. Na, jei būčiau Šeron tėvas, būčiau tikėjęsis visai kitokio pokalbio – mano dukters vaikinas, su kuriuo ji draugauja dvejus metus, paprašo pasikalbėti akis į akį. Niekada gyvenime nebūčiau pamanęs, kad jis, užuot pasipiršęs, prisipažins taip šlykščiai pasielgęs su mano atžala. Šešis kartus. Jei atvirai, stebiuosi, kaip Šeron tėvas nestvėrė šratinio šautuvo.
Bet Šeron tėvas išklausė ir nepuolė Šono (oho). O dabar, praėjus keleriems metams, Šeron ir Šonas yra susituokę ir, kiek žinoma, jis jai ištikimas iki šiol.
Šiais neištikimybės laikais tai opi tema. Kaip Šeron sugebėjo nepalūžti po Šono išdavystės? Ne kiekvienas vyras tai sugebėtų. Jei mano mergina pasakytų, kad per dvejus metus mūsų draugystės metus miegojo su šešiais vyrais, turbūt pasiusčiau. Manau, Šeron yra viena iš tūkstančių, manančių kitaip.
Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl jie abu taip pasielgė. Po velnių, kodėl tiesiog neišsiskyrė? Bet, laimė, nesu pakliuvęs į tokią padėtį, ir tikiuosi nepakliūsiąs.
Aš ir pavydas, arba
pavyduliavimas pavyduoliams
Kartą, kai jau dvejus metus buvau vienišas, pagavau save galvojant, kaip miela būtų priversti kitą žmogų pavydėti. Buvo Naujųjų metų išvakarės, jas leidau vienas. Blogiausia, kad vienišumas tapo mano išskirtiniu bruožu dėl savaitinio laikraščio.
Artėjant Naujųjų išvakarėms, buvau vienišas dvejus metus, ir tai man ėmė įgristi (atsimenate, planavau išbūti be merginos vienus metus). O kalbant visiškai atvirai, ėmė slėgti vienatvė. Beveik visi mano draugai turėjo antrąsias puses, ir aš jau buvau pavargęs nuo klausinėjimų, kodėl man taip nesiseka meilė. Žinau, kad pasirodysiu esąs nedėkingas (žmonės klausė tik todėl, kad rūpinosi manimi ir norėjo, kad būčiau laimingas, o aš labai džiaugiausi, turėdamas skiltį laikraštyje), bet kartais jausdavau, kad man tų klausinėjimų jau gana. Tapau Vienišuoju Hamfriu.
Tuomet priminiau sau, kad ne tiktai pats pasirinkau vienatvę, bet ir džiaugiausi ja laikraščio skiltyje, švenčiau viengungišką gyvenimą, tad galėjau kaltinti tik save, o ne rūpestingus draugus.
Dabar, prisiminęs viengungio gyvenimą, pralinksmėju.
Nauji metai, naujas požiūris
Naujųjų metų išvakarėse nutariau mąstyti pozityviai. Metų pasikeitimas man reiškė naujo skyriaus atvertimą. Optimistiškai tikėjau, jog šiame pasaulyje yra man skirta mergina ir anksčiau ar vėliau ją sutiksiu.
Turėjau vengti tik vieno: „nusėdimo“.
Kodėl vieniši vyrai yra lyg taksi
Mano jaunesnioji sesuo Sara sako, kad vieniši vyrai panėšėja į taksi. Mergina, kuriai patinka taksi, yra lyg keleivis, stovintis šalikelėje ir mojuojantis ranka sustoti. Kartais taksi šviesos įjungtos, kartais išjungtos, tad taksi kartais užimtas, kartais ne. Bet – tai svarbu – laisvas taksi ne visada sustoja.
Jei vienišo vyruko šviesa įjungta, jis linkęs užmegzti rimtus santykius su mergina, kuri jam iš tikrųjų patinka. Tačiau jei šviesa išjungta, jis nepasiekiamas nė vienai. Ir tiek.
Aš nebemąsčiau kaip vyrukas išjungtom šviesom. Dabar žvelgiau į merginas ir galvojau: „Ar norėčiau būti greta jos?“ Net jei būčiau atsakęs „ne“, vis tiek turėjau būti atsargus, nes nenorėjau tapti vienu iš tų, kurie „nusėda“, tai yra viengungiškame gyvenime pasiekia ribą, kai ima norėti merginos ir pirmą pasitaikiusią palaiko Ta Vienintele. Aš nenorėjau toks tapti.
Naujųjų metų išvakarės, antra dalis
Pakartosiu, Naujųjų metų išvakarėse aš optimistiškai žvelgiau į ateitį ir nebetroškau trumpalaikių romanų.
Bet tą vakarą susipažinti su mergina neturėjau didelių vilčių. Tokiu pat metu prieš dvylika mėnesių nieko neatsitiko. Vienintelė mergina devintą vakaro ėmė nežinia dėl ko ašaroti ir išvažiavo po valandos tebeverkdama. Ne, aš nebuvau dėl to kaltas. Mudu nepratarėme vienas kitam nė žodžio.
O štai kaip praleidau antras vienišas išvakares.
Nuėjau į alinę su pusbroliu Maksu ir jo žmona Marike. Buvo smagu – daug gėrėme, smagiai šokome, ten buvo keletas gražių merginų. Bet viena išsiskyrė iš kitų – trumpais tamsiais plaukais, vilkėjo aptemptą violetinę suknelę ir mano užpiltoms, jautrioms akims atrodė gana žavi.
Tai buvo vietinė alinė, tad Maksas ir Marikė pažinojo nemažai žmonių, ir Marikė paklausė, ar nenorėčiau būti su kuo nors supažindintas. Pasakiau, kad mane domina tiktai mergina violetine suknele, nes sušokome keletą viliojančių šokių ir persimetėme reikšmingais žvilgsniais. Nesvajok, pasakė Marikė, ji lesbietė. Ne tai norėjau išgirsti, bet puikiai leidau naktį.
Nakvojau Makso ir Marikės namuose ant sofos. Kitą rytą Marikė paklausė, kodėl nemėginau pabendrauti su mergina violetine suknele. Nusijuokiau.
– Aišku, todėl, kad ji lesbietė, – atsakiau.
– Ką čia kalbi? – paklausė Marikė.
– Sakei, kad ji lesbietė, todėl palikau ją ramybėje.
Marikė sutriko.
– Aš taip nesakiau. Sakiau mananti, jog tu jai patinki.
Paaiškėjo, kas nutiko: būdamas girtas išgirdau ne „Tu jai patinki“, o „Ji lesbietė“. Pasijutau kaip kvailys, ir pagirios buvo dar sunkesnės.
Vėliau papasakojau tai B. Jis pavadino mane puspročiu ir pasakė, kad galėjau nueiti į viešnamį. Ne tai tikėjausi iš jo išgirsti. Negana to, jis lažinosi, kad aš savo skiltyje nepapasakosiu šios istorijos, nepaminėsiu alinės pavadinimo ir (taip, buvau beviltiškas, sutinku, bet man irgi nepatinka pralošti lažybas) nemėginsiu gelbėti padėties – tai yra neprašysiu merginos violetine suknele susisiekti su manimi.
B. tas lažybas pralošė. Įdėjau straipsnį ir pabaigoje paprašiau merginos violetine suknele susisiekti su manimi. Kam tai padariau? Kad užčiaupčiau B.
Ar mergina susisiekė su manimi?
Ne.
Po kelių dienų liūdna mano istorija buvo išspausdinta 60 0000 egzempliorių tiražu.
Laimingų Naujųjų metų. Man Naujieji metai tokie nebuvo.
Dar kartą apie pavydą
Šiek tiek pavydėti nekenkia. Kartkartėmis pasikankinti yra visiškai natūralu. Po kančios apima malonus jausmas, žinote, jog besąlygiškai pasitikite mylimu žmogumi ir jis jaučia jums tą patį. Todėl pasijuntate laimingas, kad tas žmogus geidžiamas ir kitų. Dėl to irgi galite šypsotis. Tad apskritai pavydas nėra blogas dalykas.
Apie vyrų nesaugumo jausmą
Jimmy Soulas dainoje „If you wanna be happy“ savo draugui pataria, ką daryti, kad gyventum be rūpesčių. Jo išmintį galima apibendrinti dviem eilutėmis: „Niekada neimk į žmonas gražios moters“ ir „Tuokis su negražia mergina“. Jimmy nori, kad vyrai išvengtų streso, kurį patirs vedę gražią merginą, pavyzdžiui, dėl kitų vyrų jai rodomo dėmesio.
Jei jis juokauja, aš jam pritariu, bet jei tikrai taip mano, tai yra kuoktelėjęs. Sakyti merginai „ne“ dėl to, kad ji pernelyg išvaizdi? Nepažįstu nė vieno, kuris būtų taip pasielgęs.
Vis dėlto graži daina. Labai lengva melodija.
Paskutinis žodis apie pavydą
Įsimylėjusiam vyrukui (iš tikrųjų mylinčiam) ne kartą dingtelės, kokia jo mergina nuostabi. Todėl jis bus tikras, kad ir kitas vyrukas gali į ją žiūrėti ir panašiai galvoti. Ir retkarčiais jis jaus pavojaus grėsmę. Laikykite tai komplimentu. Nepykite ant jo už pavyduliavimą, nes tai įrodo, kaip jis jus brangina. Ir kas gi čia blogo? Nieko.
VIENIŠIUS PATARIA:
Читать дальше