Хамфри Хантер - Vyru failai

Į tai galima žiūrėti dvejopai. Arba a) tikrai apmaudu, kad neužsimezgė intymesnis ryšys, nes mudu gerai sutarėme, tad santykiai būtų buvę puikūs; b) nesvarbu, kad ją dominau ne tik kaip draugas, bet negalėjau jai atsakyti tuo pačiu. Nesvarbu, kokie vyrai jai patiko, – aš vis tiek būčiau pajutęs, kad esu jai neabejingas (nors visai kitas klausimas, ar būčiau atskleidęs savo jausmus).

Atsižvelgus į tikimybę ir žinant, koks tada buvau (daugeliu atžvilgių – berniukas), labiau tikėtinas antras variantas – ji mane ne itin domino. Bet pamoka tokia: jei tikrai rūpėjau tai merginai ne tik kaip draugas, ar abiem nebūtų buvę geriau, jei būčiau apie tai sužinojęs? Jei aš jai iš tiesų patikau, jai reikėjo išsiaiškinti, ar ir ji man patinka. Jeigu patinka, puiku, o jei ne, ji būtų galėjusi mane pamiršti.

Ar jau sakiau, kad merginos turėtų vesti už rankos joms patinkančius vyrukus į tokią dvasinę būseną, kurios apimti jie pasitiki savimi tiek, kad žengia pirmąjį žingsnį? Na, tai čia pamokomas pavyzdys, kaip to nedaryti. Ar aš per griežtai vertinu studijų laikų draugę? Galbūt. Dalykas tas, kad jei aš tikrai dominau ją ne tik kaip draugas, tai turbūt ji – tas pat taikytina ir vyrukams – nedrįso pakviesti manęs į pasimatymą iš baimės būti atstumta.

Kita vertus, tai būdinga ir vyrams, ir moterims – aš irgi bijodavau prisipažinti merginoms, kad jos man patinka.

Vadinasi, mes ne tokie jau skirtingi.

Kaip vyrukas prarado šansą

(įstrigo taške A)

Mano draugė kokius metus buvo įsižiūrėjusi vieną vyruką. Jiedu susipažino darbe ir dažnai matydavosi. Ji manė, kad jų santykiai išsirutulios, bet jis nieko nešnekėjo ir nesiėmė.

Kartą į vakarėlį, kur buvo ir ji, jis atsivedė merginą. Būdama geras žmogus, mano draugė pasakė, kad mergina graži ir kad jis teisingai pasirinko. Jis padėkojo, trumpam nutilo, o paskui pridūrė: „Ėmiau susitikinėti su ja tik todėl, kad maniau, jog tavęs nedominu.“

Mano draugė pareiškė: „Kodėl tas lepšis negalėjo prisipažinti man? Tam turėjo visus metus! Iki tos akimirkos jis man irgi patiko. Bet išgirdusi jo žodžius suvokiau, kad jis – silpnavalis ir menkysta, todėl tuoj pat išmečiau jį iš galvos.“

Jūs tikriausiai manote – žiauru, bet teisinga. Na, gal ir taip, bet aš vis tik užtarsiu vargšelį.

Buvo aišku, kad mano draugė jam tikrai labai patinka. Jie dažnai matydavosi ir kartu pramogaudavo. Jis ją prisimins kur kas ilgiau, negu ji mano. Būdamas su ja jis svajodavo, kad ji yra jo mergina. Neturiu galvoje, kad nuolat įsivaizduodavo ją nuogą (tik retkarčiais). Ne, jo galvoje plūduriavo gražios draugystės vaizdiniai – vaikinas ir mergina vaikščioja parke saulėtą dieną arba susiglaudę sėdi ant sofos. Ji labai jam patiko, ir jį apėmė nuojauta, kad jų pažintis virs rimta draugyste. Tai pajutus vyruką kartais sukausto baimė, nes ant kortos statoma labai daug. Ir dėl šitos baimės vyrukai kartais lieka įstrigę taške A.

Gerai, per daug jo neginsiu. Paaiškinau jo elgesį, bet negaliu tvirtinti, kad buvo kaip tik taip. Sutinku – jam reikėjo sukaupti ryžtą ir išsakyti merginai savo jausmus.

Kartais vyrukai būna nevykėliai.

Bet ji irgi nevykėlė, nes jei pati būtų jam pasakiusi, ką jaučia, viskas galėjo susiklostyti kitaip.

Atsiminkite – geriau būti su įstrigusiu taške A vyruku, kurį tereikia kumštelėti, negu su tuo, kuris visą gyvenimą trinasi taške B kaip mano draugas.

Kaip mano draugas tapo vyruku,

gyvenančiu taške B

Būdamas maždaug dvylikos, B. nuėjo į mokyklos diskoteką. Tai buvo tokia diskoteka, į kurią eina ne tik vaikai, bet ir tėvai. Mažiausiai dvylika metų vyresnis ir pats užsidirbantis pinigų B. brolis nusprendė, kad šis vakaras berniukui bus lemiamas. B. buvo tinkamo amžiaus išmokti pamoką, kurios niekuomet nepamirš.

Ir išmoko, nes tą vakarą brolis jam pasakė, jog kaskart, kai B. pakvies mergaitę šokti, duos jam penkis svarus. Nesvarbu, ar mergaitė sutiks, ar atsisakys – B. tiesiog turėjo kviesti. Įsidėmėkite, kad B. tuo metu buvo dvylika ir kad tai vyko prieš dvidešimt metų, kai penki svarai buvo laikomi dideliais pinigais. Nuovokusis B. labai greit sumojo, kad už nemalonumą mergaitei atstūmus gerai mokama – gauni penkis svarus. Tad visą vakarą vieną po kitos kvietė mergaites šokti. Aišku, kai kurios atsisakė. Tačiau ne visos, ir baigiantis nakčiai jis buvo pašokęs su daugybe mergaičių ir užsidirbęs gausybę pinigų.

Pamoka tokia: būti atstumtam nieko nereiškia. Ir B. daugiau nebebijojo būti atstumtas mergaitės.

Laimingas vyrukas, laimingas.

Padariniai, arba sukiojimasis pavėjui

Taip mano draugas tapo tipišku vyruku, visą gyvenimą leidžiančiu taške B. Tokiu, kuris, pamatęs dailią merginą, prieina ir sako: „Gražūs bateliai. Kuo tu vardu?“ arba: „Tu labai graži. Gal norėtum išgerti?“, ir, jei mergina nesusidomi, neima į galvą. Tiesiog vėl ima dairytis, kol randa kitą patiklią merginą.

Perspėju dar kartą: jeigu vyrukas labai meilikauja ir atrodo kone juokingai pasitikintis savimi, jūs nesate ta vienintelė. Jūs – tik dar viena jo akiratyje pasirodžiusi mergina.

Kur galima rasti tokių vyrų?

Visur.

VIENIŠIUS PATARIA:

1. Niekada neabejokite, kad vyrai laiko jus patrauklia.

2. Jei norite būti užkalbinta, atrodykite maloni, tai yra šypsokitės.

3. Saugokitės vyrų, kurie kalbindami jus atrodo pernelyg atsipalaidavę ir pasitikintys savimi.

4. Neatstumkite tų, kurie atrodo kiek drovoki ir ne tokie meilūs.

5. Jei jums žmogus patinka, pasakykite tai. Daug geriau sužinoti, kad jam nepatinkate, nei kankintis spėliojant.

Ketvirtas skyrius

PIRMOJO PASIMATYMO MINŲ LAUKAS

• Kaip surengti pirmąjį pasimatymą

• Kaip į jį atvykti

• Ką kalbėti per pirmąjį pasimatymą

• Kaip užbaigti pirmąjį pasimatymą

• Aklieji pasimatymai

• Internetiniai pasimatymai

Išsiskyrus su Y., mintis, kad reikės vėl imti susitikinėti su merginomis, mane gąsdino. Praėjo daug metų nuo tada, kai paskutinį kartą romantiškai bendravau su vos pažįstama mergina. Štai kodėl į pirmuosius pasimatymus netrukus po išsiskyrimo ėjau su bičiulėmis. Paskui kurį laiką beveik su niekuo nesusitikinėjau, nes, kaip jau pasakojau, šitie žaidimai baigėsi prastokai.

Kodėl? Ko aš baiminausi?

Vienišiaus baimė

Manęs gąsdino ne pats bendravimas su merginomis. Tačiau įsivaizdavęs, kad esu akis į akį su nauja mergina ir kad mudu turėsime kalbėtis, netryškau džiaugsmu, ypač po nutikimo su Baisiąja Klaida.

Tuo metu buvau sutrikęs ir užsidaręs savo kiaute. Pažvelgęs į praeitį, daug geriau suvokiu, kas tada dėjosi mano galvoje. Mėginau prisitaikyti po išsiskyrimo, atsigauti pats ir atgaivinti savo gyvenimą. Dar nebuvau tikras, ar man pasiseks. Atbaidė ir Baisioji Klaida.

Tuo tarpsniu mintis, kad mergina gali vertinti mane kaip potencialų partnerį, buvo baisesnė nei bet kuris darbo pokalbis. Įsivaizdavau, kaip mano gyvenimas (mano darbas, mano draugai, net mano miegamasis) atrodys jos akimis, ir mačiau tik blogybes (aš uždirbu nedaug; mano draugai maukia alų, laido nešvankius juokelius; mano miegamasis labai netvarkingas). Tai žlugdė pasitikėjimą savimi.

Pirmieji pasimatymai ėmė atrodyti tartum egzaminai ar darbo pokalbiai. Galvoje kirbėjo daugybė klausimų. Kas, jei aš jai nepatiksiu? Kas, jei ji juokelius palaikys kvailais ir vaikiškais, o ne smagiais ir linksmais? Kas, jei ji pamanys, kad mano pasiryžimas siekti svajonių karjeros, o ne tapti privačiu teisininku ir vaikytis pinigų, nulėmė, kad aš griežtai atsisakau suaugti, užuot ugdęsis geruosius būdo bruožus?