Сара Морган - Žavingasis Natanielis

– Net neįsivaizduoji, kiek daug gali pasakyti akys, ypač jei jos Natanielio Vulfo. Kai jis į mane žiūri, jaučiuosi tarsi pjaunama lazeriu. – Vis labiau jaudindamasi vyresnioji moteris pamojo ranka į duris. – Eik. Privalau atsidurti tarp žmonių, kurie supranta mano temperamentą.

Irzlų ir dirglų?

– Dar neužsegiau jums suknelės. – Keitei virpėjo rankos. – Paklausykite, visi mes apimti panikos...

– O ko tau panikuoti?

– Na... – Nedaug trūko, kad Keitė būtų ėmusi ir išklojusi visą tiesą apie susitikimą su žymiausiu britų kostiumų dizaineriu ir kaip smarkiai nuo to priklausė jos ateitis. Ji kone pradėjo pasakoti ir apie savo skolas, kurios buvo tokios klaikiai milžiniškos, jog naktimis, mėginant rasti būdą, kaip viską grąžinti, ji kurdavo įsivaizduojamas elektronines sprendimų lenteles.

Neteisingai supratusi Keitės tylėjimą, aktorė nekantriai atsiduso.

– Net neįsivaizduoji, ką reiškia vaidinti drauge su Holivudo žvaigžde. Neturi supratimo, kaip jaučiuosi žinodama, jog visi iki vieno žiūrovai susirinko pamatyti jo. – Aktorė savo rūstybę sutelkė į Keitę. – Net jeigu plyštų suk­nelė, visi tebežiūrėtų į jį! Niekas nepastebėtų, kad esu nuoga!

Pakraupusi nuo tokios minties, Keitė kelis kartus giliai įkvėpė.

– Maldauju, nusiraminkite. Tai tik premjeros keliamas nerimas. Taip jaučiasi visi.

– Visi, išskyrus Natanielį Vulfą, – atšovė aktorė. – Jis tolimas kaip Antarktida ir ne ką mažiau apledėjęs. Niekas, bijodamas susižeisti į visą tą ledą, net nedrįsta prie jo artintis.

– Nes nuskęstų kaip Titanikas .

– Ar sakai, kad atrodau kaip Titanikas?

– Ne! – Keitė nusprendė, kad bus saugiau baigti pokalbį. – Atrodote nuostabiai, o suknelė tinka tobulai.

– Neilgai tiks. Kai nervinuosi, labai noriu valgyti. O vaidindama su Natanieliu Vulfu nervinuosi nuolat. Esi jauna ir graži. Kodėl dar nepasirūpinai krūtis pakeliančia liemenėle ir gilia iškirpte, kaip kitos merginos užkulisiuose?

– Su pakeliančia liemenėle atrodau juokingai, be to, jeigu Natanielis Vulfas mane pastebėtų, gaučiau širdies smūgį. Laimei, jis net nežino, kad egzistuoju. Jis mane vadina drabužine . Net kai matavau jam kostiumą, nepratarė nė žodžio. Nes visą laiką kalbėjosi telefonu. Įkvėpkite... – Melsdamasi, kad užtrauktukas neplyštų, Keitė ėmė jį segti. Ji anaiptol netroško pamokslauti apie tai, kad spurgų kimšimas tarp kostiumo matavimosi ir premjeros – ne itin geras sumanymas. – Natanielis Vulfas toks garsus, kad net būti šalia jo nemoku. Kai jis įeina į kambarį, man darosi negera, atvimpa apa­tinis žandikaulis, žiopsau kaip kokia kvaiša, o tai jau nėra gerai. Šiaip ar taip, jis – visiškas blogiukas, o man labiau patinka ne tokie bauginantys vyrai. – Keitė susagstė ties apykakle įsiūtus kabliukus. – Štai. Esate pasiruošusi. Sėk­mės.

– Linkėti aktorei sėkmės yra blogas ženk­las. Turėtum sakyti nusilaužk koją ar ką nors panašaus.

Keitė atsiduso. Susiplėšyk užtrauktuką?

– Esu atsakinga už kostiumus, ir jeigu kas nors ką nors nusilaužtų, atsidurtume keblioje padėtyje, nes nė vienas kostiumas netilptų ant gipsinio įtvaro. O dabar turiu bėgti padėti apsirengti Džonui Gontui.

Ji spruko į kostiumų skyrių, kur artimiausia jos draugė ir padėjėja Klerė, žiaumodama šokoladą, skaitė po kostiumu paslėptą žurnalą apie įžymybes. Keitei įėjus, padėjėja pakėlė į ją nusikaltusio šuniuko žvilgsnį.

– Oi. Užklupai mane, dirsčiojančią į kitų žmonių gyvenimą, tačiau viskas tik mokslinio tyrinėjimo tikslais. – Vos išvydusi savo bendradarbės veidą, Klerė liovėsi šypsotis ir suraukė antakius. – Spėju, būsi ką tik baigusi rengti Pilkojo Šlykščiojo Glosterio kunigaikštienę. Ar tilpo į suknelę?

– Sunkiai. – Keitė klestelėjo ant kėdės. Akyse dilgtelėjo skausmas. – Nors tamsiai violetinė puikai tinka jos herojei, baisiai išryškina apkūnumą, be to, turiu siaubingą nuojautą, kad suknelė plyš. Gal dar liko tablečių nuo galvos skausmo?

– Ką tik paskutinę prarijau. Beje, kalbant apie galvos skausmus... – Klerė padavė draugei žurnalą. – Nežinau, ar norėsi matyti, bet čia yra didžiulis straipsnis apie tavo seserį. Ar Paula Preston yra gražiausia moteris pasaulyje? Na jau – ne, ji labiausiai nušpakliuota moteris pasaulyje. Kodėl tu esi Fyld, o ji – Preston? Kodėl jūsų pavardės skirtingos?

– Ji nenori, kad kas nors atsektų ryšį su šeima. Paulai patinka apsimesti, kad šeimos ­neturi. – Keitė įsistebeilijo į savo sesers nuotrauką ir pagalvojo, kiek daug teko kovoti jų motinai. Jai norėjosi pakelti ragelį ir surinkus sesers numerį gerokai ją apšaukti. Ji norėjo Paulai priminti apie ištikimybę šeimai, apie gyvenimo prioritetus. Tačiau suprato, kad to daryti nėra prasmės. – Kai paaiškėjo tiesa apie tėvo priklausomybę nuo lošimų, ji pakraupo. Aš, žinoma, taip pat, bet Paula įtūžo ant mamos, kad šioji jam atleidusi ir visus tuos metus jo nemetusi. Ji kaltina ją dėl to, kad vaikystėje neturėjome pinigų, ir sako, kad jeigu mama dabar praras namą, tai bus tik jos vienos kaltė. Ji nesuvokia, kodėl turėtų mokėti už tai, kas, jos manymu, yra mamos silpnumas.

Gražu.

– Kartais net negaliu patikėti, kad mus sieja kraujo ryšiai. – Keitė ėmė graužti nago kamputį, bet, pamačiusi tobulus sesers nagus, bejėgiškai nuleido ranką ant kelių. – Mūsų situacija jai pasirodė per daug nešvari. Ji susikūrė šį tobulą įvaizdį ir nenori, kad jį terštų tėvo nuodėmės.

Klerė stvėrė iš draugės rankų žurnalą ir išplėšė niekingą straipsnį.

– Štai. – Suglamžiusi lapus ji sviedė ­gniužulą į šiukšlių dėžę. – Dabar ji yra ten, kur ir užsitarnavo būti. O aš trauksiu pasižiūrėti, kaip scenoje atrodo nedorėlis Vulfas. Tokį reginį išvysi tik kartą gyvenime. Eini?

– Ne. Privalau dar kartą peržvelgti savo eskizus ir iki rytojaus peržiūrėti scenarijų.

– Niekada nesugebėsi dirbti Holivude, jeigu tave taip akins žvaigždžių spindesys.

– Manęs žvaigždžių spindesys neakina.

– Dar ir kaip akina. Kai matavai vidinę jo kojos pusę, buvai raudona kaip burokas.

– Na gerai, galbūt mane apakino Natanielis Vulfas.

– Tas vaikinas – tikra ugnis.

Keitė atsuko buteliuką vandens.

– Taip, bet jis nėra tikras . Kaip giliai iš tiesų įmanoma pažinti aktorių? Iš ko galima spręsti, kad jis nevaidina? – Keitė gurkštelėjo vandens. Ji puikiai žinojo, ką reiškia manyti, jog pažįsti žmogų, o vėliau suprasti, kad iš tiesų jo niekada nepažinojai. – Noriu pasakyti, kad jeigu Natanielis Vulfas kada nors tau ištartų: Aš tave myliu , argi juo tikrai patikėtum?

– Nugirdau, kaip jis pasakė režisieriui, jog meilė tėra vaikų žaidimas, o iš vaikystės jis jau seniai išaugęs. Ar žinai, kad bilietai į premjerą buvo išparduoti per keturias minutes? Keturias minutes . Neįtikėtina. Ypač turint galvoje, kad Šekspyro kalba daugumai žmonių yra visiškai nesuprantama. Makbetas kalbasi su kaukolėmis...

 – Hamletas. – Keitė nusiavė batus ir ištempė kojų pirštus. – Su kaukole kalbėjosi Hamletas.

– Koks skirtumas? Anglų pamokos mokyk­loje man nesisekė. Buvau įsitikinusi, kad Čoseris yra korta.

– Koziris, ne Čoseris.

– Tą ir noriu pasakyti. Turiu galvoje, kad net jeigu jis skaitytų mokesčių grąžinimo raštą, salė vis viena būtų sausakimša. Juk kalbame apie Natanielį Vulfą. Tas vyras yra nuskynęs visus įmanomus laurus, išskyrus Žydrojo ekrano apdovanojimą. O šis be galo reikšmingas. – Keitė ėmė galvoti apie prestižiškiausią triukšmingai išreklamuotą pasaulio filmų apdovanojimą. – Natanielis jam buvo nominuotas tris kartus.