Люси Монро - Lemtingas aukcionas

– Suprantu. – Kesė pasijuto nepatogiai, kad ją šnipinėja nepažįstami žmonės.

– Tai nebuvo asmeniška.

– Tik būtina. – Kaip ir duomenų apie jį paieška internete.

Bet Kasandra numanė, kad jos biogražja patikrinta kur kas išsamiau. Buvo aišku, kad jis žino jos gyvenimo istoriją ir tai, ką jos vadybininkas vadina jos savitumu . Tačiau dėl to jis nesielgia su ja kaip su pamišėle.

– Taigi. – Jis pabrėžtinai pažvelgė į savo laikrodį. Ne Rolex.

Kesei tai pasirodė keista, bet ji nutylėjo.

Jis aiškiai parodė, kad čia atvyko mokytis skambinti fortepijonu, o ne pasikalbėti. Ir dabar jo stačiokiškas elgesys Kesę nuteikė netikėtai gerai.

Likusi valandos dalis prabėgo stebėtinai greitai.

Nepaisant visiškai kitokios įtampos, kurią Kesei sukėlė šis magnatas.

§

Neo niekaip nesuprato to pasitenkinimo jausmo, kai prabudęs antradienio rytą prisiminė, kad šiandien jo laukia antroji fortepijono pamoka.

Tikrovėje Kasandra Beiker buvo tokia, kokia ir pavaizduota tyrimo ataskaitoje. Gana tyli, nepatogiai besijaučianti tada, kai šalia yra nepažįstamų žmonių, tačiau ir žavinga. Neo darbotvarkėje šiandien buvo ir daug svarbesnių reikalų, tačiau antrasis susitikimas su pasaulinio garso pianiste, atsisakiusia viešų pasirodymų, buvo pats pirmasis dalykas, šovęs jam į galvą.

Neo negalėjo patikėti, kad su Kasandra Beiker praleistas laikas teikė jam tiek malonumo.

Jos – rusvaplaukės, šiek tiek strazdanotu veidu ir liaunu kūnu – nebūtum galėjęs pavadinti gražuole, ir ji tikrai nepanėšėjo į tas moteris, su kuriomis jis paprastai smagiai leisdavo laiką. Ją labiau būtum galėjęs pavadinti paprasta mergaite iš gretimo namo , ir Neo būtų atvirai pripažinęs, kad šiandieniniame jo gyvenime tokių mergaičių tikrai nebuvo daug. O ir Kasandros nebūtų sutikęs be Zefyro įsikišimo.

Zy taip pat buvo tas žmogus, kuris pirmasis supažindino Neo su Kasandros muzika. Jo partneris padovanojo jos kompaktinius diskus gimimo dienos proga ir per Kalėdas. Iš pradžių jis klausėsi Kasandros muzikos sportuodamas, vėliau paleisdavo įrašus dirbdamas prie kompiuterio. Galiausiai Kasandros muzika jo namuose jau beveik nenutildavo.

Neo neatkreipė dėmesio į tai, kas atliko kūrinius, paprasčiausiai klausėsi muzikos per savo MP3 grotuvą. Jis net neatpažino jos vardo, užrašyto ant dovanų sertižkato. Tai jis suvokė tik tada, kai gavo preliminarią tyrimo ataskaitą. Tik tada jis pirmą kartą suprato, kad ji yra sukūrusi didžiąją dalį muzikos, kurios jis su tokiu malonumu klausydavosi.

Ir jis nebuvo vienintelis, kuriam Kasandros muzika teikė malonumo. Kasandra Beiker buvo viena perkamiausių Naujojo amžiaus muzikos atlikėjų ir kompozitorių. Neo niekada nebūtų patikėjęs, kad tokia populiari muzikantė galėtų būti tokia nepretenzinga. Tačiau ji nė karto nepabandė užsiminti apie savo neginčijamą talentą arba žinomumą, todėl dar labiau priminė mergaitę iš gretimo namo.

Nors Kasandros išvaizda buvo tikrai vidutinė, jos gintaro spalvos akys buvo stulbinamai gražios, o jų atviras ir nuoširdus žvilgsnis traukė ir žavėjo Neo. Jos akių spalva buvo neginčijamai unikali, o nenatūralių gražuolių, kurias jis kabindavo – Zefyras privertė Neo taip galvoti, – akys su spalvotais glaustiniais lęšiais nė iš tolo joms neprilygo.

Nors ir ne gražuolė, Kasandra labai jį intrigavo ir atrodė labai pažeidžiama. Ši atsiskyrėlė pianistė kažkuo buvo be galo patraukli. Galbūt tai lėmė žinojimas, kad ji sukūrė muziką, kurios jis taip mėgdavo klausytis.

Kad ir kokia būtų priežastis, Neo nekantravo susipažinti su ja artimiau. Ir kada paskutinį kartą jis leido sau tokią asmeninę prabangą, nesusijusią su seksu?

Kai po keturių valandų atvyko prie Kasandros namų, durys buvo neužrakintos, kaip ji ir sakė. Toks atsainumas dėl saugumo jam nepatiko, tačiau dar didesnį susirūpinimą kėlė koridoriumi sklindantys muzikos garsai. Juk taip ji niekaip neišgirs, kad jis jau viduje.

Suraukęs antakius Neo nuėjo link kambario, į kurį Kesė jį pirmą kartą palydėjo prieš savaitę.

Ji pakėlė akis nuo fortepijono, o pirštai ir toliau nesustodami bėgiojo klavišais.

– Labas rytas, Neo.

– Jūsų durys buvo neužrakintos.

– Aš jums sakiau, kad jos bus atrakintos.

– Tai nesaugu.

– Maniau, jums bus malonu be trukdžių pradėti pamoką.

Nelaukdamas, kol ji pasiūlys atsisėsti, Neo prisėdo prie jos ant fortepijono suolelio.

– Jūs negirdėjote, kada aš atėjau.

– Man ir nereikėjo. Žinojote kur eiti.

– Esmė ne ta.

– Argi? – Kesė pažiūrėjo į jį taip, tarsi tikrai nesuprastų, kur jis mato problemą.

– Ne.

– Gerai. Siūlau pradėti nuo tos vietos, kur baigėme praeitą savaitę.

Neo nebuvo pratęs, kad jo būtų nepaisoma. Tačiau, užuot supykęs, jis negalėjo nesižavėti, kaip ši drovi moteris taip mitriai nukreipė dėmesį į tai, dėl ko jis čia atvyko.

O apsilankymo tikslas tikrai nebuvo paskaita apie tai, kad nereikia palikti neužrakintų durų, – priminė sau Neo.

Jam patiko švelnus Kasandros balsas. Jos aistra savo profesijai sklido iš kiekvieno ištarto žodžio ir to, kaip ji lietė fortepijono klavišus. Ne vienas vyras norėtų, kad jo mylimoji liestų jį su tokiu dideliu atsidavimu ir aistra.

Tokiomis mintimis Neo stengėsi pateisinti sunkiai paaiškinamą erotinį susijaudinimą, kurį patirdavo per tokį nekaltą dalyką kaip fortepijono pamokos.

Antras skyrius

Kasandra žiovaudama prisidengė burną. Jau trečią kartą per dešimt minučių. Kiekviena naktis prieš Neo pamokas jai būdavo bemiegė. Tai tęsėsi nuo pat pirmos jo pamokos prieš penkias savaites. Iš pradžių ją veikė įprastinis nerimas dėl to, kad į savo gyvenimą teks įsileisti naują žmogų, kad ir vienai valandai per savaitę.

Tačiau netrukus nerimą lėtai ir keistai pakeitė malonus laukimas.

Ir Kesė nesuprato kodėl. Neo nepasikeitė, nesistengė būti itin draugiškas. Jis ir toliau elgėsi kaip užkietėjęs verslininkas, tačiau kuo toliau, tuo labiau ji mėgavosi jo draugija. Neo į pamokas žiūrėjo labai rimtai, nors buvo akivaizdu, kad jis neatlieka namų darbų.

Neo dažniausiai elgėsi atžariai, ne ką rečiau – arogantiškai. Tačiau, keista, Kesė su juo jautėsi taip ramiai, kaip niekada nesijautė su niekuo kitu. Ji bandė tai suprasti, tačiau nerado jokios priežasties, dėl ko jo draugija buvo tokia maloni.

Neo vis mažiau dėmesio kreipė į savo paties nustatytą taisyklę jokių malonybių . Jis nesiskųsdavo, kai Kesė nukrypdavo nuo temos ir imdavo kalbėti savo mėgstamiausia tema – apie muziką. Neo net sugebėdavo užduoti tokių klausimų, kurie rodė, kad jis domisi šia sritimi ir ją supranta.

Todėl Kesė visiškai drąsiai uždavė klausimą, kuris jai rūpėjo nuo pat pirmojo jų susitikimo.

– Jūs vairuojate mersedesą?

– Taip. – Toks atsakymas aiškiai ragino tęsti, o jis toliau skambino akordus, kuriuos Kesė jam ką tik buvo parodžiusi.

– Na, jūs nesegite Rolex laikrodžio, bet dėvite dizainerio pagal užsakymą pasiūtą kostiumą

– Jūs pastabi, – tarė Neo šyptelėdamas vienu lūpų kampučiu; tai Kasandrai labai patikdavo.

– Tarkime.

– Tačiau nesuprantu, ką norite tuo pasakyti. – Jis klausiamai pažvelgė į Kesę, o pirštai nustojo judėti fortepijono klavišais.

– Maniau, kad vairuosite Ferrari ar ką panašaus.

– Ak, dabar man aišku. – Jis nusišypsojo.

Iš tikrųjų nusišypsojo.