StaVl Zosimov Premudroslovsky - Pašėlęs detektyvas. Juokingas detektyvas

Harutūnas sugriebė kumštį abiem rankomis, susiraukė į veidą ir bandė išplėšti jam iš nosies, tačiau vaikas anksčiau buvo atpalaidavęs pirštus ir staiga jį pašalinęs. Incephalopathas suraukė galvą į užpakalį ir beveik nukrito ant užpakalio. Jis atsigavo ir padavė Idotui slapuką. Jis, ne kartą gavęs tokį daiktą, išvengė ir Harutūnas, praleidęs, po rankos inercijos ir nukrito į gėlių lovą.

– Na, ar dvokia? paklausė Klopas ir perdavė savo mažą ranką kolegai, kad šis galėtų atsikelti.

– Mdaa, apchi. – Arutūnas atsistojo pats, atmesdamas Klepo pasiūlymus.

– Kas yra “Mdaa”?

– Aš nepadariau, Apchi, – mikčiodamas ir laikydamas už nosies, Harutūnas perėjo.

– Ar patikrinote jo dokumentus?

Taip, tai lankytojas, apchi, iš Kazachstano, kur yra chuyka.

– Koks kvapas?

– Na, apchi, Chuiskaya slėnis, ten auga kanapės.

– O kas čia atsirado? – paklausė Idota Klop.

– O ką tu čia atėjai? – atsakė Idot.

– Ar tu esi kurtas? Aš čia gimiau.

– Neatrodo, kad jis atėjo čia? – Pabrėžė pirštą į Intsephalopath Patzan.

– O kaktoje? apchi. – papurtė nosį ir išskėtė dramblius Kaukazo Harutune.

– paklausiau, kas čia atėjo?

– Rodaki pajudėjo. Aš ten taip pat negyvenau. – nuobodus paauglys.

– Ir ką, tu negali pamiršti Anasha? Skuba?

– Aš nesuprantu, ką tu turi omenyje? Sakau, šūdas ir delnu nušluostė užpakalį…

– O kas tu toks vulgarus? Ne Kentai, visi su tavimi, ir terminas… Dešimt šviečia.. Che nesijuoki?

– Bent jau apchi. – pridūrė Harutūnas. – Pliusas – pasipriešinimas valdžiai.

Vaikas paraudo.

– Ir ko Kazachstane jie nesiūlo už anasą? – Ottila pakeitė savo toną.

– Na, iš tikrųjų jie pasodina, – Idot trina nosį. – bet aš dirbau legaliai.

– kas yra legalu? apchi. – nustebino Harutūnas.

– Kanapės surinktos? Ei! – Ottila vėl trenkė tuo pačiu pirštu plaktuku.

– Kaip čia? Kažkas tu, apchi, vairuoji nesąmonę, schmuck. – sušuko Arutūnas.

– Kur tu jį pagavai? – klaidas Klopas. – toli nuo čia?

– Ne, per namą, šiukšliadėžėje. Apchi, o svarbiausia, jis auga ten tolygiai, kaip sode.. Pasodinote, apchi, šunį?

– Palauk, Harutun,.. ateik čia, syudy? – liepė Klepas.

Idot nenoriai kreipėsi.

– Sėskis. Ottila nurodė į šalia esantį kibirą ir apvertė, bet jis buvo be dugno. Idot atsisėdo.

– Ištiesk rankas į mane, palink žemyn… Čia. Dabar, Harutun, atnešk laikraštį.

– Iš kur? apchi.

– Paklausk savo žmonos..

– Pisyunya, duok man laikraštį! apchi.

– Kas? Pisyunya?

– Apchi, apchi, apchi … – Harutūnas pasidarė raudonas

Idot sušuko.

– Ką tu juokiesi? – Ottila atsisuko į prieangį. “Izolda, atnešk popieriaus čia!”

– Imk pats! Ne pamotė užaugo! Isolda šyptelėjo.

– Eik. – žemu balsu atsiuntė kapralas Klopas. Harutūnas atnešė laikraštį per pusvalandį, Ottila jau spėjo sulyginti šimtą nagų.

– Koks šūdas tau mirė? Eime čia.

Ottila paėmė laikraštį ir paskleidė ant priešpilio.

– Trys. – užsisakė klaidą

– Keturi. – apstulbęs atsakė Idot.

– Ką, keturi?

– Na, trys – keturi – penki…

– Ar tu juokauji? nerijos rankose ir trys, trys iki skylių. Ištrink iš rankų visus savo šūdus.

– Kodėl?

– Ar norite tai parodyti rajono policijos skyriaus laboratorijoje?

– Ne.

– Tada trys čia ir greitai.

Vaikas greitai sutrino rutulį su žirniu ir perdavė jį Klepui.

– Į? Oho! – nustebo Klopas.

– Iškart pajutau, apchi, profesionalo ranka.

Ant cigaretės esantis Ottila žirnis, įvyniotas iš cigaretės, po popieriaus lapu. Ir įžiebkite žiebtuvėlį. Popierius degino ir džiovino žirnį. Ottila išsiskleidė ir plaktuku supjaustė žirnį. Atlaisvintas iš cigaretės išspaustas tabakas ir susigrąžintas. Užklijuota ir užpildyta pabaigoje. Iš po degtukų dėžutės į filtravimo vietą įdėjau susukto kartono gabalą. Ir liežuviu jis sudrėkino cigaretės viršų ir užsidegė. Žandikaulis susiraukšlėjo, o atsitraukimas tiesiai išsiurbė į apylinkės plaučius ir jis prisiminė Afriką. Jo atviros erdvės ir džiunglės. Šokdamas apačioje su papuasca mikčiojau iš mano burnos. Olivier iš juodaodžių smegenų iš kaimyninės genties, atėjusio druskos. Pirmas seksas su hipoporu ir dar daugiau. Galų gale jis, rodydamas kaip burbulas, sulaikė kvėpavimą, pamažu leisdamas dujose sparnuotus džino sparnus. Jo kraujas buvo praturtintas linksmu deguonimi ir jis jautėsi taip, lyg būtų tekėjęs nulinės gravitacijos. Viskas aplinkui buvo šviesu ir šurmuliu. Atėjo Ottila vaikystė ir viskas aplinkui ėmė patikti. Šuo išlėkė iš stendo ir, pamatęs kvailą savininko žvilgsnį, šoko ir vingiavo uodega.

– Nieko sau šūdo?! – Jis neištarė balso, ir padavė cigaretę “Intsephalopath”. -on Harutun, laikykis. Kaip ekspertas, suraskite skirtumą tarp šūdo ir šalčio.

– Ir aš to niekada nerūkiau. Apchi. Nežinau kaip.

– Kaip cigaretė, tik neišleiskit dūmų. Aš sakau, nedėkite jo į burną, palikite spragą orui tiekti į plaučius ir įtraukite, įtraukite ir neišleiskite. Patraukite jį į vidų ir pajuskite.

Harutūnas lėtai perėjo ir pasiėmė staktą. Jis rūkė, kaip liepė viršininkas. Po akimirkos jis virto daržove ir paniro kaip kalakutiena.

– Duok vaikui. – Ottila pamiršo ir liepė Harutūnui. – Tegul juokauja priešais kalėjimą … – po pusvalandžio tęsė Ottila – Arutun, alle. Ka tu imi

– Aha? Duok.. – sušuko senis ir susitaikė. Jis ištiesė cigaretę. Idotas paėmė staktą, susipynė ir perdavė apylinkei. Jis pradėjo antrą raundą, o netrukus “Incephalopath” baigė kulną.

– Na ką? – atleisk Bedbugą. – dūmai? Ką tu rūkai, vaikas?

– Belomor. – Aš gavau pakelį “Idot” ir pasiėmiau kiekvienai cigaretę ir sau. Išsilaikė. Jie ėmė ir rūkė.

– Na, pasakyk man, kaip tu legaliai šienavai kanapes? – pradėjo Bedbug.

– Heh, gal galėtum man iš pradžių pasakyti, kaip tu apchi teisėtai ją pasodinai? – pridūrė Harutūnas.

– Kaip, hei. – prikišo Idot. – ant traktoriaus.

– Ko jus persekioja, salaga? – siautėjo Harutūnas. – Traktoriuje jis subraižomas. Sėsk, baikščiai! Visam gyvenimui!!!

– Taip, atsisėskite jūs, kitaip jūs stovite kaip ant kabliuko. Ten sėdi ant prieangio. – pasiūlė korporalas “Bed bug”.

– Trumpai tariant, pokštas buvo praktikoje. – Idoto pradžia.

– O kam tu studijavai? paklausė Klepas.

– Taip, traktorininkui-generalistui. Na, jie išsiuntė į planus, kanapėms valyti virves. Iš kanapių virvių yra siuvamas brezentas jūsų UAZ.

– Štai kaip? – nustebo Ottila. – o kas?

Na, jie padėjo man kanapių surinkimo mašiną.

– O kas tai? paklausė Klepas.

– Taip. – Patvirtinta incefalopatija.

– O iš kur tu žinai? – nustebo Klopas.

“Aš jaunystėje, Apchi”, – pradėjo Harutūnas, bet Idot tęsė:

– … buvo narkomanas.

– Užsičiaupk, šuniuk! – susijaudino Harutūnas. – tu žaidi, apchi, ilgai sėdi.

– nusiramink, Harutun. – Klopas nusišypsojo. – tęsk.

– Na, jaunystėje gyvenau ir mokiausi Kaukaze Šaragoje, o mes turėjome dalyką – vadinosi žemės ūkio technika. Taigi, mes ėjome pro kanapių rinkimo mašiną. Ji, upchi, prigludusi prie Baltarusijos ar MTZ-40. Balsuok, apchi.

– O kas toliau? – atsisuko į vaiką.

– Na, aš einu į viršų … – tęsė Idot.

– Kaip čia? paklausė Klepas.