Adam Mickiewicz - Konradas Valenrodas

Jau šimtas metų baigės, kaip Kryžiokai
Kraujais pagonių braidydami truko;
Po jungu kaklą nulenkė Prūsokai,
Ar, likę žemę, su gyvasčia 3 3 gyvastis – gyvybė. [przypis edytorski] spruko;
Vokietis vidams tuos sūnus nelaimės
Gaudė ir žudė pagonis dėl baimės.

Nemuns Lietuvius nuo Kryžiokų dalo 4 4 dalo – trump. nuo dalijo; skyrė. [przypis edytorski] :
Ant vieno krašto blizga šventinyčios
Ir ūžia girios ruimingos 5 5 ruimingas – erdvus, platus. [przypis edytorski] be galo;
Ant antro krašto kryžius ant bažnyčios
Galvą auksinę debesyse remia,
Rankas išskietęs ant Lietuvos gojų 6 6 gojus – nedidelis miškas, giraitė. [przypis edytorski] ,
Lig geisdams visą Palemono žemę,
Gleby suėmęs, paverst sau po kojų.

Šiąpus lietuviai, subėgę ant mūšio,
Meškiniuos rubuos, su kepurėms lušio,
Kilpinėms rankoj ir pilnu saidoku 7 7 saidokas – strėlių ar akmenų svaidomasis lankas. [przypis edytorski] ,
Budriai daboja ant žingsnių kryžiokus.
Anoj vėl pusėj, ant kriaušės pas srovę,
Tiktai kryžiokas kaip įbestas stovi,
Akims meruodams priešininkų vietą 8 8 priešininkų vietą – čia: priešininkų vietoje. [przypis edytorski] ,
Kalba rožančių ir taiso muškietą 9 9 muškietą – senovinis dagtimi uždegamas šautuvas. [przypis edytorski] .

Abidvi šalys stovi ant sargybos.
Ir taip ans Nemuns, kurs dėl vaišinimo
Glausdavo kitkart broliškas sodybas,
Dabar jau stojos slenksčiu prapuolimo;
Nei vienas šiandien be prapulties pelno 10 10 prapultis – sen. pražūtis. [przypis edytorski]
Negali peržengt rubežiaus 11 11 rubežius – siena, užsienis. [przypis edytorski] smertelno 12 12 smertelnas (iš rus.) – mirtinas. [przypis edytorski] .
Tiktai spurguota 13 13 spurguota – pumpuruota, su pumpurais. [przypis edytorski] apinio šakele,
Patraukta Prūsų žilvičio 14 14 žilvitis – guosių šeimos medis. [przypis edytorski] gražybe,
Drąsiai kaip pirma pratiesia rankelę
Ir, persiritus per srovės gilybę
Žolių viršūnėms ir šakoms karklino,
Ant svet’mo krašto mielą apkabina.
Tik senu būdu lakštangėlės Kauno
Gojuose Prūsų seseres aplanko;
Liuosios 15 15 liuosios – laisvos. [przypis edytorski] ir linksmos, ant stiebelio liauno 16 16 liaunas – lengvai linkstantis. [przypis edytorski]
Supamos tikiai nematoma ranka,
Leidžia balselius per gires ir gojus,
Geisdamos liūdnus palinksmint artojus.

O žmonės? Žmonės paplūdo kraujuose,
Iškilo vaidas, vienybė pražuvo,
Kartais tik meilė, kaip paukštelis liuosi.
Dar juos suglaudžia. Tokia duja 17 17 duja – dulksmas, perk.: sąmyšis. [przypis edytorski] buvo.

Nemune biednas 18 18 biednas – vargšas. [przypis edytorski] ! Greit per srovę tavo
Su ugnies kardu trauks minės plešikų
Ir linksmus gojus, kur gegės kukavo,
Apnuogs nuo grožės žaliųjų vainikų.
Trenksmas paukštelį išbaidys iš sodo
Ir vis, kas yra tavo meilės verta,
Vis, kur noturos 19 19 notura – natūra, prigimtis. [przypis edytorski] ryšiai pasirodo,
Žmogaus piktybė sunaikins iš karto.
Tik veidaliotas 20 20 veidaliotas – vaidilutis, senovės lietuvių ir prūsų pagonių kunigas, aukuro prižiūrėtojas. [przypis edytorski] prieš norą piktųjų
Suglaus giesmelėj širdis milinčiųjų.

Marijenburgo varpai suskambėjo,
Trenkė armotai 21 21 armota (lenk.) – didelis šaunamasis ginklas. [przypis edytorski] , bubnai sudrebėjo;
Išpuolė diena kryžiokams prakilna 22 22 prakilna – brangi, didelės vertės, svarbi. [przypis edytorski] :
Visi komtūrai susirinko mieste,
Meldžias su širdžia pajautimo pilna,
Idant 23 23 idant – kad. [przypis edytorski] jų ūmus 24 24 ūmus – greitai supykstantis. [przypis edytorski] Dievs teiktus apšviesti
Dėl išrinkimo sav gadniausio 25 25 gadnas (brus.) – vertas, tinkamas, geras. [przypis edytorski] vado,
Nes perdetinį šiandien kelti žada.

Diena ir antra praeina ant rodos,
Tarp brolių pulko daug gadniųjų 26 26 gadnieji – tinkami, geri, vertingi. [przypis edytorski] yra,
Bet rinkt ne lengva, nes kiekvieno vyro
Nuopelnas, šlovė ir cnatos 27 27 cnata (lenk.) – dorybė. [przypis edytorski] vienodos;
Tačiaus abelną 28 28 abelnas (brus.) – bendras, visuotinis. [przypis edytorski] tarp rinkėjų rodą
Už visus stato aukščiaus Vallenrodą.

Jis atėjūnas, Prūsuos nepažįstams,
Padarė divus 29 29 dyvai – keisti, stebuklingi dalykai. [przypis edytorski] kitoms karalystėms;
Ar mušė Maurus ant Kastil'jos kalno,
Ar Turkams rodė silą 30 30 sila – jėga. [przypis edytorski] savo delno,
Ar murus plėšė – visur pirmutinis,
Kaip liūtas priešui puolė prie krūtinės;
Arba turniejuos, jei ėjo ant kardo,
Už čėso 31 31 čėsas – tisas, kukmedis. [przypis edytorski] priešas dėl šlovės jo vardo,
Bijodams gėdos už stengimą dyką 32 32 dykas – pašėlęs, pasileidęs. [przypis edytorski] ,
Taip jam užleido viršūnės vainiką.
Ne tik už drąsą jam jaunystėss metuos
Teko šlovinga tarp kareivių vieta,
Bet jį dabino krikščioniškos cnatos,
Meilė, pakara 33 33 pakara (lenk.) – nuolankumas. [przypis edytorski] , paniekinims svieto.

Nebuvo garsus tarp draugių ant dvaro
švelniu liežuvio priderančiu stonui 34 34 stonas (lenk.) – visuomenės sluoksnis pagal kilmę. [przypis edytorski] ,
Bet niekad kardo dėl užpelno gero
Nėra pardavęs ant službos 35 35 služba (sl.) – tarnystė. [przypis edytorski] baronui.
Klioštoriaus 36 36 klioštorius (lenk.) – vienuolynas. [przypis edytorski] tamsias numylėjo sienas,
Dievui pašvęsdams savo jaunas dienas;
Niekino svieto garbę, urėdystę 37 37 urėdystė – urėdo pareigos, darbas. [przypis edytorski] ,
Navat 38 38 navat (lenk.) – net. [przypis edytorski] giesmele, mergaičių draugystė
Pas šaltą širdį prieigos negavo.
Klausės nerodžiai pagirimo savo,
Į skaistų veidą žiūrėti nemėgo,
Nuo meilių žodžių kuo toliausiai bėgo.

Ar jis toks buvo šalts iš prigimimo,
Ar paskui stojos 39 39 stojos (sl.) – tapo. [przypis edytorski] – pasakyti sunku;
Ne sens, bet žilas ir ant veido žymu,
Jog ir datyręs 40 40 datyręs (sen.) – patyręs. [przypis edytorski]