Carly Phillips - Suviliok, jei išdrįsi

Ką mėgina apgauti? Latamas puikiai žinojo, kad bus ten. Ta, kuri pasivargino norėdama atkreipti jo dėmesį, yra verta atsakymo. Asmeniško.

Tvinksinti, standi varpa neleido abejoti, ar vyras nori dalyvauti vakarėlyje.

Saulei nusileidus paplūdimį apgaubė tamsa. Su begaliniu nerimu Džekas stebėjo, kaip viešbučio laikrodžio rodyklės artėjo prie aštuntos valandos. Reikia pripažinti, kad laiškelio autorei puikiai pavyko jį sujaudinti. Tokios būsenos vyras praleido visą popietę. Lengvas vėjelis, atklydęs nuo vandenyno, pūstelėjo per praviras terasos duris. Latamo kūnas pulsavo į taktą bangų mūšai. Širdis it patrakusi daužėsi krūtinėje.

Įdomu, ar anonimiškumas sustiprino jaudulį? Paslaptis gali būti nuostabus afrodiziakas. Troškimas sužinoti, noras įgyvendinti fantaziją privertė jį primiršti taisykles dėl vienos nakties nuotykių. Neaišku, ar vyrui teks gailėtis, kad sutiko. Šiandien Džeko niekas nesustabdys nuo jaudinančio, svaiginančio potyrio. Būtinai nueis laiku.

Latamas užrakino kambario duris ir išėjo į tamsią naktį, jo viduje rusenusi ugnelė virto liepsnojančiu laužu. Kurorto paplūdimyje buvo dešimt atskirų namukų palei vandenyną. Laimei, viešbutyje buvo žemėlapis, todėl rasti dešimtą namelį nebuvo sudėtinga, nors šis slėpėsi po vešlia lapija.

Sunkiausia buvo išlikti ramiam. Tą akimirką, kai jis pasiekė namelį, buvo visas suprakaitavęs. Džekas Latamas – pagarsėjęs mergišius, vyras, dievinęs iššūkius, buvo įsitempęs ir nekantrus. Be to, susidrovėjęs. Advokatas prisiminė nurodymus, kurie įstrigo atmintyje vos tik pirmą kartą juos perskaitė. Vykdydamas instrukcijas, užsimerkė, pakėlė ranką ir pabeldė į namuko duris.

Tamsoje garsas atrodė stipresnis ir aidu atsimušė jo galvoje. Aplinkui čirpė svirpliai, o vėjas kedeno artimiausio krūmo šakas. Slinko sekundės, kol teisininkas išgirdo atveriamų durų girgždesį. Jam užėmė kvapą – labai norėjosi kuo greičiau pamatyti paslaptingąją moterį. Deja, nurodymai buvo griežti. Jeigu nori, kad jo troškimai išsipildytų, privalo laikytis taisyklių ir likti užsimerkęs.

Netikėtai vyrą suėmė švelni ranka. Džekui užėmė kvapą, o burna perdžiūvo. Jis pajuto, kad yra šiltame ir švelniame, kartu tvirtame, ryžtingame glėbyje. Niekas nekalbėjo, bet paslaptingoji tvirtai vedėsi vyrą į vidų. Latamas paklusniai užėjo. Akys tebebuvo tvirtai užmerktos, o širdis vos neiššoko iš krūtinės.

Teisininkas žengė dar kelis žingsnius, kol riešo spustelėjimas jį sustabdė. Džekas juto nuo moters kūno sklindančią šilumą. Nežinia kaip, bet staiga suprato, kad ji stovi priešais. Jis giliai įkvėpė ir užuodė tą patį kvapą, lydėjusį visą popietę. Dirginusį jausmus. Erzinusį.

Latamas pajuto nepažįstamosios rankas sau ant pečių, spaudžiančias ir taip liepiančias atsisėsti ant minkštų pagalvėlių.

– Turiu tave pamatyti, – sudejavo vyras.

Teisininkas pajuto, kaip moteris papurtė galvą, o švelnūs pirštai prisilietė prie užmerktų jo akių vokų. Dar ne dabar. Neištarti žodžiai pakibo tarp jųdviejų.

– Laikeisi nurodymų, tad atėjo metas tavo norui išsipildyti. Pageidavai pamatyti moterį, besislepiančią po šalta išore.

Žodžius ji švelniai sukuždėjo. Šie nusklendė lyg pienės pūkas. Tik kimus balsas pasirodė pažįstamas ir jaudinantis. Kaip ir pirmą kartą jį išgirdus.

Iš nuostabos Džekas atsimerkė. Tikėjosi pamatyti gerbiamą panelę Melori Sinkler. Prieš akis buvo viliokė gundančiomis formomis, kurių vyras anksčiau nebuvo pastebėjęs. Žvilgančios juodų jos plaukų bangos glamonėjo pečius. Tobulas makiažas pabrėžė bruožus. Melori atrodė tiesiog idealiai. Jeigu tik Latamas nemąstytų, kokia ji galėtų būti , pastebėtų, kokia iš tikrųjų yra. Sinkler – geidulinga gražuolė. Mergina, atsiuntusi kvietimą ir surengusi vilionių vakarą.

4

– Kas nutiko, Džekai? Prarijai liežuvį?

Melori palinko taip arti, kad Latamas nepajėgė net įkvėpti, kad išspaustų atsakymą. Jos pirštas su ryškiu koralų spalvos nagu slydo nuo vyro skruostikaulio prie pirmos marškinėlių sagos. Moters oda buvo nepaprastai švelni, kerinti – kaip ir pats prisilietimas. Vyras suvirpėjo.

– Gal marškinių apykaklė per stipriai spaudžia: negali kvėpuoti ir kalbėti vienu metu? – sukuždėjo ji.

Pirštų galiukais gundytoja atsegė viršutinę sagą. Latamas būtų lengviau įkvėpęs, jeigu ne karštas jos kvėpavimas, deginantis skruostą. Melori lūpos blizgėjo tokia pačia koralų spalva kaip nagai, o aplinkui pleveno svaiginantis aromatas. Viskas kartu be galo jaudino.

Eidamas čia vyras tikėjosi atsiduoti nepažįstamosios vilionėms. Nesitikėjo susidurti su konservatyviąja savo padėjėja, tad Sinkler užklupo jį nepasiruošusį. Džekui staigmenos nepatiko. Teisme niekada neužduodavo klausimo, į kurį iš anksto nežinojo atsakymo. Ne vienas advokatas buvo pakliuvęs į spąstus dėl prielaidų. Per daug vyrų nukentėjo todėl, kad manėsi pažįstantys moteris. Jis niekada nesileis įviliojamas į spąstus ar parklupdomas. Ypač moters.

Džekas buvo susikūręs savas taisykles, pagal kurias gyveno. Tiesa, atsakęs į kvietimą, sulaužė vieną jų ir galėjo kaltinti tiktai save už tai, kad pakliuvo į tokią padėtį.

– Gal tiesiog užklupai mane netikėtai.

Jųdviejų žvilgsniai susitiko ir vyras dar kartą nutilo priblokštas moters akių spalvos. Melori veidą gaubė dailios juodų plaukų bangos. Ji linktelėjo.

– Šalta išorė.

Balse suskambėjo ledinės gaidelės, išdavusios skausmą, kurio nepajėgė nuslėpti. Tiesa, Džekas daugiau niekada nebesies kolegės su žodžiu „šalta“.

– Aš tave įžeidžiau.

Sinkler vos pastebimai palenkė galvą. Kas tai: pritarimas ar mėginimas vilioti? Jam nespėjus nuspręsti, ar pamėginti atsiprašyti už netinkamai pasirinktus žodžius, Melori prakalbo.

– Taip. Tu mane įžeidei. Tiesa, turiu pripažinti, kad toks apibūdinimas moteriai, kurios beveik nepažįsti, buvo įdomus.

Advokatės žodžiai reiškė, kad nori ištaisyti ne tik klaidingą prielaidą, bet ir jųdviejų santykių statusą. Kitas teisininkės veiksmas tik patvirtino vyro spėjimą. Ji atsisėdo prieš svečią tarp pagalvių taip arti, kad Džekas negalėjo kvėpuoti. Latamui teko nukreipti dėmesį į aplinką, o ne į seksualiąją šeimininkę. Sofa buvo aptraukta rusvos ir baltos spalvų aksomu ir derėjo prie kambario dizaino. Čia buvo patogu tiek vyrams, tiek moterims.

Melori indiškai sukryžiavo kojas. Džeko žvilgsnis nuslydo prie lengvos, tviskančios jos sijono medžiagos – geltonas šilkas po organzos klostėmis. Žemiau – subtili sandalų linija. Koralų spalva lakuoti kojų nagai. Tokie patys kaip rankų.

Ji žaidė su sijono klostėmis, kol šis susirangė tarp kojų kartu ir pridengdamas, ir išryškindamas. Sinkler flirtavo su vyru. Juodu tai žinojo, bet Latamui taip patiko, jog neketino advokatės stabdyti. Senamadiškos, griežtos kolegės neliko nė ženklo.

– Kaip suprantu, esu čia tam, kad įtikintum, jog klydau tave vertindamas?

Kalbėdamas jis akimis glamonėjo merginos kūną. Ilgas sijonas pabrėžė liauną Melori liemenį ir Džeką apėmė stiprus noras kilstelėti medžiagą, kad pažvelgtų į kojas, šiandien jau atkreipusias jo dėmesį.

– Įdomus dalykas asmenybės dvilypumas, ar ne? – paklausė Sinkler.

Gundydama. Kankindama. Erzindama.

Nebuvo abejonių, kad Melori neketina jam atsakyti. Jųdviejų žvilgsniai susitiko ir Džekas suprato, kad jį užklupo nepadoriai spoksantį. Vyras nemanė atsiprašyti. Vieno dalyko Latamas nė kiek nesigailėjo. Tai, kaip išraudo jos skruostai, kurių nenuslėpė net makiažas, reiškė, kad ir mergina neliko abejinga kolegai.