Джин Сэссон - Princesės Sultanos dukros

2009 • Lapkritį į šventąsias vietas traukiant pustrečio milijono musulmonų reta smarki liūtis permerkia maldininkus ir užlieja kelią į Meką sutrikdydama kasmetį chadžą. Prie baimės dėl kiaulių gripo plitimo prisideda rūpesčiai dėl liūties keliamų pavojų. Mažiausiai 106 žmonės žūsta dėl liūties, dauguma Džidoje – ten vandeniui užliejus gatves sugriuvo nemažai namų ir susikaupė purvo nuošliaužų, taip pat palei pagrindinį kelią į Meką.

2010 • Lapkritį ir gruodį karalius Abdula trims mėnesiams išvyksta iš šalies gydytis nuo neatskleidžiamos ligos. Kalbos sukasi apie tai, kam atiteks sostas, jeigu jis mirs. Karalius lieka gyvas, bet jo sveikata silpsta.

Priedas C: Faktai apie Saudo Arabiją

Bendra informacija

VALSTYBĖS GALVA: Jo didenybė karalius Abdula ibn Abdel Azizas al Saudas

OFICIALUS TITULAS: Dviejų šventųjų mečečių saugotojas

PLOTAS: 2,24 mln. km2

GYVENTOJŲ SKAIČIUS: (apskaičiuotas) 22 024 505

SVARBIAUSIEJI MIESTAI:

Rijadas – sostinė

Džida – uostamiestis

Meka – švenčiausias islamo miestas, musulmonai melsdamiesi pasisuka veidu į jį

Medina – miestas, kuriame palaidotas pranašas Mahometas

Taifas – šalies vasaros sostinė ir kurortas

Damamas – uostamiestis ir prekybos centras

Zahranas – naftos pramonės centras

Al Chobaras – prekybos centras

Janbu – gamtinių dujų transportavimo terminalas

Chailis – prekybos centras

Džubailas – pramonės centras

Ras Tenūra – naftos perdirbimo centras

Hufufas – pagrindinis Al Hasos oazės miestas

RELIGIJA: Islamas

VALSTYBINĖS ŠVENTĖS:

Eid al Fitr – penkios dienos

Eid al Adha – aštuonios dienos

TRUMPA ISTORIJA

Saudo Arabija yra valstybė genčių, kurių šaknys siekia ankstyviausias Arabijos pusiasalio civilizacijas. Šių dienų saudoarabų protėviai gyveno šalia svarbių senovinių prekybos kelių; didumą pajamų jie gaudavo apiplėšinėdami. Teritorijas pasidalijusias, nepriklausomų vadų valdomas gentis septintame amžiuje suvienijo islamas – pranašo Mahometo vadovaujama religija. Pranašas mirė šešiasdešimt trejų. Iki to laiko beveik visas Arabijos pusiasalis buvo musulmoniškas.

Šių dienų Saudo Arabijos valdovų protėviai devynioliktame amžiuje viešpatavo bemaž visame Arabijos pusiasalyje. Turkams atėmus didžiąją Saudo Arabijos teritorijos dalį ir išvijus juos iš Rijado, susirado prieglobstį Kuveite. Karalius Abdel Azizas al Saudas, dabartinio karaliaus tėvas, grįžo į Rijadą ir kovėsi siekdamas atgauti savo šalį.

Jam tai pavyko ir 1932-aisiais jis įkūrė šiuolaikinę Saudo Arabiją. Po šešerių metų šalyje buvo rasta naftos. Saudo Arabija ėmė sparčiai klestėti ir tapo viena turtingiausių ir įtakingiausių pasaulio šalių.

GEOGRAFIJA

2,24 mln. km2 ploto Saudo Arabija yra trigubai mažesnė už JAV, bet prilygsta Vakarų Europai.

Saudo Arabija yra trijų žemynų – Afrikos, Azijos ir Europos – sankirtoje. Šalis driekiasi nuo Raudonosios jūros vakaruose iki Persų įlankos rytuose. Ribojasi su Jordanija, Iraku ir Kuveitu šiaurėje, Jemenu ir Kataru pietuose, Jungtiniais Arabų Emyratais, Kataru ir Bahreinu rytuose.

Saudo Arabijoje, atšiauriame dykumų krašte, kur nėra nė vienos upės ir teka vos vienas kitas neišdžiūvantis upelis, plyti didžiausia pasaulyje Rub al Chalio dykuma (Tuščiasis ketvirtis). Kalnų grandinės Asiro provincijoje iškyla iki daugiau negu trijų kilometrų aukščio.

KALENDORIUS

Saudo Arabija naudoja islamo kalendorių, kurio pagrindą sudaro mėnulio metai (mūsų naudojamas Grigaliaus kalendorius pagrįstas saulės metais).

Mėnuo pagal mėnulio kalendorių – laiko tarpas tarp dviejų jaunačių. Metai pagal mėnulio kalendorių susideda iš dvylikos mėnesių, bet yra vienuolika dienų trumpesni už metus pagal saulės kalendorių, todėl švenčių dienos pamažėle pasislenka.

Mėnulio kalendoriaus pradžia – 622 m., kai Pranašas iš Mekos bėgo į Mediną (šis įvykis vadinamas hidžra). Šventa diena musulmonams – penktadienis. Darbo savaitė Saudo Arabijoje prasideda šeštadienį ir baigiasi ketvirtadienį.

ŪKIS

Daugiau kaip ketvirtis žinomos pasaulio naftos glūdi po Saudo Arabijos smėlynais.

1933 m. Kalifornijos „Standard Oil Company“ gauna teisę žvalgyti naftą Saudo Arabijoje. Po penkerių metų naftos randama Damamo gręžinyje Nr. 7 – iš jo dar ir šiandien išgaunamas juodasis auksas. Dar po šešerių metų įsteigiama ARAMCO (Arabian-American Oil Company), gavusi teisę tęsti naftos paieškas šalyje. 1980 m. Saudo Arabijos vyriausybė ARAMCO nacionalizuoja.

Naftos nešami turtai užtikrino Karalystės piliečiams prabangią gyvenseną, kokia gali pasigirti retas kitoje šalyje. Mokslas šalyje nemokamas, paskolos beprocentės, tad dauguma saudoarabų klesti. Visi šalies piliečiai ir atvykstantys musulmonų maldininkai gauna nemokamą medicininę pagalbą. Valdžia remia saudoarabus invalidumo ir mirties atveju, moka pensijas. Galima sakyti, kad šalis – įspūdinga socialistinė valstybė. Ekonomikos požiūriu Saudo Arabija virto šiuolaikine pažangių technologijų šalimi.

PINIGAI

Saudo Arabijos pagrindinis piniginis vienetas – Saudo rialas. Jį sudaro 100 halalų. Rialai leidžiami įvairių nominalų banknotais ir monetomis. Rialo kursas dolerio atžvilgiu – 3,745.

GYVENTOJAI

Saudo Arabijoje yra apie 22 milijonai gyventojų. Visi saudoarabai yra musulmonai, 95 procentai jų – sunitai, 5 – šiitai. Šiitai iš sunitų valdžios patiria didžiulę diskriminaciją ir daug skriaudų, nes šioms dviem islamo tikėjimo atšakoms priklausantys musulmonai vieni kitais labai nepasitiki ir jaučia abipusę antipatiją.

OFICIALI KALBA

Oficiali Karalystės kalba – arabų. Prekybos ir verslo tikslais vartojama anglų kalba.

ĮSTATYMAI IR VALDYMAS

Saudo Arabija yra islamo valstybė, įstatymai yra pagrįsti šariatu – islamo teise, paimta iš Korano puslapių, ir sunomis – pranašo Mahometo nurodytomis islamiškos gyvensenos tradicijomis. Koranas yra šalies konstitucija, suteikianti pagrindą teisiniams sprendimams.

Vykdomąją ir įstatymų leidimo galią turi karalius ir Ministrų taryba. Jų sprendimai pagrįsti šariatu. Visos ministerijos ir valdžios institucijos yra atskaitingos karaliui.

RELIGIJA

Saudo Arabijoje gimė islamas, viena iš trijų monoteistinių religijų. Musulmonai tiki vieną Dievą ir kad jo pranašas yra Mahometas. Saudo Arabija, kaip svarbiausioji islamo šalis, užima ypatingą vietą musulmonų pasaulyje. Kasmet milijonai musulmonų maldininkų atlieka kelionę į Meką Saudo Arabijoje pagerbti Dievo. Todėl Saudo Arabija yra viena iš labiausiai tradicijas gerbiančių musulmoniškų šalių, o jos piliečiai laikosi griežto Korano aiškinimo.

Musulmonui privalu laikytis penkių dalykų, vadinamų islamo kertiniais akmenimis. Tai: 1) Išpažinti tikėjimą: „Nėra kito Dievo, išskyrus Alachą, ir Mahometas yra Jo pranašas.“ 2) Musulmonas privalo melstis penkis kartus per dieną, pasisukęs veidu į Meką. 3) Musulmonas privalo aukoti nustatytą savo pajamų dalį, vadinamą zakah, vargšams. 4) Ketvirtą hidžros kalendoriaus mėnesį (ramadaną) musulmonas privalo pasninkauti. Tuo metu musulmonas privalo nevalgyti ir negerti nuo saulėtekio iki saulėlydžio. 5) Bent kartą gyvenime musulmonas privalo atlikti chadžą – šventąją kelionę (jei turi pakankamai pinigų).

Jean Sasson

PRINCESĖ:VISA TIES APIE GYVENIMĄ