Umberto Eco: Prahos kapinės

— Aišku.

— Kapitone, nedrįstu sakyti, kad ją galėtų susprogdinti net vaikas, bet garibaldiečių kapitonas tikrai pajėgs tą padaryti. Jūsų rankos tvirtos, akys skvarbios, jums tereikės padaryti tai, ką sakiau. Ir viską atlikti tinkama tvarka.

Nenoriu žinoti, kur jis veda ir ar kur nors veda, gana padėti bombą jo pradžioje, ir reikalas baigtas.

Sutikau. Jei tą padarysiu — staiga atjaunėsiu ir man po kojų puls visi šio pasaulio Mordechajai. Ir toji kekšytė iš Turino geto. Gagnu , ką? Aš tau parodysiu.

Reikia atsikratyti rujojančios Dianos kvapo, pusantrų metų persekiojančio mane vasaros naktimis. Susivokiu egzistavęs tik tam, kad įveikčiau prakeiktąją tautą. Račkovskio tiesa, tik neapykanta sušildo širdį.

Savo pareigą turiu atlikti padoriai apsirengęs. Apsivilkau fraką ir prisiklijavau barzdą, su kuria vaikščiodavau į Žiuljetės Adam salono vakarėlius. Kone atsitiktinai vienos iš savo spintų gilumoje radau nedideles Parke & Davis kokaino atsargas, kadaise pirkau jo daktarui Froidui. Kažin kaip čia užsiliko. Niekada jo nebandžiau, bet jei Froidas nemelavo, turėtų padėti man pasiryžti. Dar pridėjau tris taureles konjako. Dabar jaučiuosi liūtas.

Gavialis norėjo eiti kartu, neleidau, jis lėtas ir gali man sukliudyti.

Puikiai supratau, kaip viskas veikia. Padėsiu bombą, kuri pradės naują erą.

Gavialis paskutinį kartą įspėja:

— Atsargiau šen, atsargiau ten.

Po paraliais, aš dar nesuvaikėjęs.

Vienintelis pramanytas šios istorijos veikėjas — pagrindinis personažas Simonas Simoninis, tačiau jo senelis kapitonas Simoninis nepramanytas, nors istorijoje išlikęs tik kaip paslaptingasis laiško abatui Barueliui autorius.

Visi kiti personažai (išskyrus vieną kitą antraeilę figūrą, pavyzdžiui, notarą Rebaudengą ar Ninucą) tikrai gyveno ir pasakė ar padarė tuos dalykus, kuriuos sako ir daro šiame romane. Kalbama ne tik apie tokius personažus, kurių vardai tikri (nors daugeliui gali pasirodyti neįtikėtina, iš tiesų gyveno ir Leo Taksilis), bet ir apie tokius, kurių vardai pramanyti tik todėl, kad dėl pasakojimo glaustumo vienas (pramanytas) asmuo sakė ir darė tai, ką iš tiesų pasakė ir padarė du (tikri istoriniai) asmenys.

Tačiau, gerai pasvarsčius, pats Simonas Simoninis, sudėtinis personažas, kurio nuveiktus dalykus iš tikro darė įvairūs asmenys, tam tikru požiūriu taip pat egzistavo. Negana to, jei atvirai, tai jis tebegyvena tarp mūsų.

Pasakotojas suvokia, kad dėl pateiktų dienoraščių padrikumo (nes juose daug šuolių pirmyn ir atgal, arba vadinamųjų flashback[106] Praeities intarpas (angl). kaip kine) skaitytojas gali pasiklysti tarp faktų — nuo Simoninio gimimo iki jo dienoraščių pabaigos. Tai nelemtas story ir plot[107] Pasakojimo ir siužeto (angl.). , kaip sako anglosaksai, ar, dar blogiau, kaip sakydavo rusų formalistai (jie visi buvo žydai), fabulos ir siužeto neatitikimas. Tiesą pasakius, ir Pasakotojui kartais būdavo nelengva suprasti, bet, jo nuomone, išsilavinęs skaitytojas turėtų nekreipti dėmesio į tas subtilybes ir mėgautis istorija. Tačiau pernelyg griežtam ar kiek lėčiau suvokiančiam skaitytojui pateikiu lentelę, kurioje šiedu lygmenys (būdingi kiekvienam — kaip kadaise būdavo sakoma — gerai sukurptam romanui) yra susieti.

„Siužeto“ skiltyje pateikta dienoraščio puslapių seka, atitinkanti skaitytojo skaitomus skyrius. O „Pasakojimo“ skiltyje pateikiama tikroji Simoninio ar Dala Pikolos skirtingu metu atsimenamų ir atkuriamų įvykių seka.

Pirmasis „Siono išminčių protokolų “ leidimas pasirodė Sergejaus Niluso knygoje „Mažų dalykų didybė “

„Pergalė prie Kalatafimio“,1860 © Mary Evans Picture Library/ Alinari archyvai.

Honoré Daumier, „Viena diena, kurią nereikia mokėti…“ (Žiūrovai Salone, 10, žurnalui Le Charivari ), 1852 © BnF.

Honoré Daumier, „Neįtikėtina, kad yra žmonių, geriančių absentą šalyje, gaminančioje tokį gerą vyną kaip šis!“ (Croquis parisiens laikraščiui Le journal amusant ), 1864 © BnF.

1895 metų sausio 13 dienos Le Petit Journal , © Alinari archyvai.

Visos kitos iliustracijos — iš autoriaus ikonografinio archyvo.

Jie visada bamba (pranc.).

Aš nežinau (pranc.).

Moterų aludės (pranc.).

Slunkių užeiga, Gražiųjų marokiečių užeiga, Keturiolikos užpakalių užeiga (pranc.).

Rajonas (pranc.).

Nekenčiu, vadinasi, esu (lot.).

Vištienos suflė su trumais, venecijietiška jūros liežuvio filė, plekšniažuvės kepsnys, ėrienos nugarinė su piurė ir bretonišku padažu… užkandžiai: portugališka vištiena arba karštas pupelių paštetas, arba paryžietiškas omaras… kiti užkandžiai… antiena su kraujo padažu arba sumuštinukai su startų mėsa… užkandis prieš desertą, ispaniški baklažanai, smidrų užkandis, „princesės dubenėliai“ (pranc.).

Ledai (pranc.).

Skundikus (pranc.).

Senienų (pranc.).

Tualetinis staliukas (pranc.).

Tupykla (pranc.).

Laikina buveinė (pranc.).

Dainos pelno duoną (lot.).

Prasta, pigi užeiga (pranc.).

Mėnulis švyti, / praeiviai stebis, / darže šėlionės — / daržovės dūksta. / Čia kornišonų smagus ratukas, / pūteliai tykiai, be garso sukas. (pranc.).

Žydo tvaikas (lot.).

Per didelis drovumas (pranc.).

Pokalbio terapija (angl.).

Atskyrimas, išstūmimas (vok.).

Pašalinimas (vok.).

Tupykla (pranc.).