Umberto Eco: Prahos kapinės

Mums nereikės net policijos: trečdalis mūsų pavaldinių prižiūrės kitus du trečdalius.“

— Nuostabu.

— Ir dar: „Minia — kaip kokie barbarai, ji kiekviena proga elgiasi barbariškai. Tik pažvelkit į tuos netašytus girtuoklius, visiškai nukvaišusius nuo alkoholio, nes laisvė pakenčia besaikį jo vartojimą! Ar galime leisti tai sau ir savo artimiesiems? Alkoholis apkvaitins krikščionių tautas, jų jaunimas nuo jaunų dienų kvailės per mūsų agentų kurstomas orgijas. Politikoje laimi tik atvira jėga, jos principas turi būti smurtas, suktybė ir veidmainystė turi tapti taisykle. Blogis yra vienintelis būdas pasiekti gėrį. Turime nesibodėti korupcijos, apgaulės ir išdavystės, nes tikslas pateisina priemones.“

— Rusijoje daug kalbama apie komunizmą, ką apie tai mano Prahos rabinai?

— Skaitykite štai čia: „Politikoje turime sugebėti nedvejodami pasisavinti viską, jei tik tai padės užimti kitų vietą ir valdžią. Dėsimės darbininkų išvaduotojais, apsimesime broliškai juos mylintys pagal mūsų masonų skelbiamus brolybės principus. Prisistatysime atėję jų išlaisvinti iš priespaudos ir pasiūlysime įsilieti į mūsų socialistų, anarchistų ir komunistų gretas. Kad ir kaip žiūrėsi, darbininkus išnaudojusiai aristokratijai rūpėjo, kad jie būtų pavalgę, sveiki ir stiprūs. O mūsų tikslas visiškai kitoks, mes trokštame, kad bedieviai išsigimtų. Mūsų jėga — nuolat laikyti darbininkus skurde, jie turi būti nepajėgūs, taip pajungsim juos savo valiai, o jie niekada neras savy jėgų nei energijos prieš mus sukilti.“ Ir dar čia: „Visais slaptais įmanomais būdais sukelsime pasaulinę ekonominę krizę pasitelkę auksą, kuris visas mūsų rankose. Visoje Europoje išmesime į gatves milžiniškas darbininkų minias. Tuomet jie su džiaugsmu puls tuos, kuriems dėl savo neišmanymo pavydėjo nuo pat vaikystės, išplėš turtus ir pralies kraują. Mums jie nepadarys jokios žalos, nes žinosime, kada įvyks puolimas, ir imsimės visų priemonių savo interesams apsaugoti.“

— Ar nieko neturite apie žydus ir masonus?

— Na, ką jūs. Štai kuo aiškiausias tekstas: „O kol paimsime valdžią, stengsimės kurti ir plėsti masonų ložes visuose pasaulio kampeliuose. Ložės taps pagrindiniais šaltiniais, iš kurių semsim žinias, netgi mūsų propagandos centrais. Į ložes įtrauksime visas socialistines ir revoliucines klases. Beveik visi tarptautinės slaptosios policijos agentai bus mūsų ložių nariai. Dauguma slaptųjų draugijų narių — vienaip ar kitaip norintys prasimušti avantiūristai, neturintys rimtesnių ketinimų. Su tokiais žmonėmis lengva siekti mūsų tikslo. Žinoma, mes vieninteliai vadovausime masonų žygiams.“

— Fantastiška!

— Atminkit, kad turtingi žydai pritaria prieš vargšus žydus nukreiptam antisemitizmui, nes tuomet jautresnės širdies krikščionys gailisi visos jų tautos. Paskaitykite čia: „Žydų vadeivoms antisemitiniai išpuoliai bus netgi labai naudingi, nes sukels bedievių pagailą tautai, su kuria aiškiai blogai elgiamasi. Paskui tai mums padės įgyti daugelio bedievių palankumą Siono reikalui. Antisemitizmas, pasireiškęs žemiausio luomo žydų persekiojimu, padėjo vyresniesiems juos valdyti ir laikyti baimėje. Jie netrukdė persekioti, bet tinkamą akimirką įsikišę gelbėdavo savo bendratikius. Atkreipkite dėmesį, kad per antisemitinius išpuolius žydų vadai niekada nenukenčia, nepraranda nei to, ką buvo pasiekę, nei savo oficialių administracinių pareigų. Tie patys vadai užsiundydavo „krikščionių mastifus“ prieš vargšus žydus. Tie mastifai palaikydavo tvarką bandoje ir taip padėjo stiprinti Siono vienybę.“

Pasinaudojau ir daugeliu Žoli puslapių su aprašytomis techninėmis detalėmis apie paskolų ir palūkanų mechanizmus. Nedaug ten supratau ir. nebuvau tikras, ar nuo tų laikų, kai rašė Žoli, mokesčiai nepasikeitė, bet pasitikėjau savuoju šaltiniu ir perdaviau Golovinskiui pluoštą lapų, tikėdamasis, kad tarp prasiskolinusių, o gal lupikautojų nuskriaustų prekeivių ar amatininkų atsiras atidžių skaitytojų.

Pagaliau ir Libre Parole buvau ką tik perskaitęs straipsnį apie metropoliteno geležinkelį, kurį ketinta tiesti Paryžiuje. Tai buvo sena istorija, apie jį kalbėta dešimtmečius, bet tik devyniasdešimt septintųjų liepą patvirtintas oficialus projektas ir neseniai pradėta tiesti linija nuo Port de Venseno iki Port de Majo. Nedaug, bet jau buvo įsteigta „Metro“ įmonė, ir daugiau kaip prieš metus Libre Parole pradėjo kampaniją prieš pulką jos akcininkų žydų. Man pasirodė naudinga susieti žydų sąmokslą su metro, todėl brūkštelėjau: „Tuo metu visuose pasaulio miestuose bus metro ir požeminės perėjos: iš ten išsprogdinsime miestus su visomis institucijomis ir jų dokumentais.“

— Bet jei rabinai rinkosi Prahoje prieš daugelį metų, — paklausė Golovinskis, — iš kur jie galėjo žinoti apie metro?

— Pirmiausia, remiantis paskutine rabino kalbos versija, prieš dešimtį metų paskelbta Contemporain , susirinkimas Prahos kapinėse įvyko 1880 metais, tad, man regis, jau veikė Londono metro. Be to, gana, kad projekte nuskambėtų pranašiški balsai.

Golovinskui ši daug žadanti ištrauka nepaprastai patiko. Ir jis paklausė:

— Ar nemanot, kad daug šiuose dokumentuose išdėstytų minčių prieštarauja viena kitai? Tarkim, viena vertus, norima uždrausti prabangą, nereikalingus malonumus ir bausti už girtuoklystę, kita vertus, propaguojami sportas ir pramogos, girdomi darbininkai…

— Žydai visada ką nors pasako, o paskui iškart paneigia, jie melagiai iš prigimties. Bet jei surašysit ilgą dokumentą, žmonės vienu atsikvėpimu jo neperskaitys. Reikia stengtis, kad jie nuolat pasibodėtų kokiu vienu dalyku, o jei pasipiktina tuo, ką perskaitė šiandien, nebeatsimena, kuo piktinosi vakar. Be to, gerai įsiskaitęs pamatysit, kad Prahos rabinai nori pasinaudoti prabanga, pramogomis ir alkoholiu siekdami pavergti prastuomenę dabar , bet, perėmę valdžią, privers visus laikytis nuosaikumo.

— Teisybė, atleiskite.

— Taigi, šiuos dokumentus skaičiau ištisus dešimtmečius nuo pat vaikystės, todėl žinau visus jų atspalvius, — baigiau pagrįstai didžiuodamasis.

— Jūsų tiesa. Bet norėčiau baigti keletu labai griežtų teiginių, tuo, kas neužmirštama ir simbolizuoja žydų piktybiškumą. Pavyzdžiui: „Mūsų ambicijos beribės, godumas nežabotas, keršto troškimas negailestingas, o neapykanta begalinė.“

— Tiktų feljetonui. Ar tikrai manote, kad žydai, toli gražu nekvaili, imtų ir taip save pasmerktų?

— Aš dėl to per daug nesijaudinčiau. Rabinai kalba kapinėse įsitikinę, kad bedieviai jų negirdi. Jie nejaučia gėdos. Juk reikia, kad minios pasipiktintų.

— Bet norėčiau baigti keletu labai griežtų teigimų, tuo, kas neužmirštama ir simbolizuoja žydų piktybiškumą. Pavyzdžiui: „Mūsų ambicijos beribės, godumas nežabotas, keršto troškimas negailestingas, o neapykanta begalinė. “

Golovinskis buvo geras bendradarbis. Manė ar apsimetė manantis, kad mano dokumentai autentiški, bet nedvejodamas juos keitė, jei jam buvo naudinga. Račkovskis pasirinko tinkamą žmogų.

— Manau, turiu užtenkamai medžiagos parašyti vadinamiesiems rabinų susirinkimo Prahos kapinėse Protokolams.

Prahos kapinės slydo man iš rankų, bet tikriausiai bendradarbiavau jų šlovei. Su palengvėjimu pakviečiau Golovinskį vakarienės į Paillard , d’Anteno gatvės ir Italų bulvaro kampe. Brangu, bet rafinuota. Golovinskis įvertino poulet archiduc ir canard à la presse[102] Erchercogo vištiena ir antienos vyniotinis (pranc.). . Bet atvykėlis iš plačiųjų stepių su tokiu pat malonumu prisikimštų choucroute[103] Rauginti kopūstai (pranc.). . Būčiau sutaupęs ir nematęs, kaip padavėjai šnairuoja į garsiai čepsintį lankytoją.