СтаВл Зосимов Премудрословски - Burpavimas Dantų varlė. Fantazijos komedija

Šis praeities civilizacijos urvų oras mutantams buvo gaivus ir gyvybiškai svarbus. Jiems trūko šviesos iš savęs, jie spindėjo kaip ugniagesiai iš radionuklidų turinio jų neįprastuose kūnuose. Jie taip pat valgė viską, kas skleidė radiaciją, ir net žemę. Bet pamažu radiacijos lygis ėmė mažėti, ir jie net ėmė reikšti savo pasaulio pabaigą, tiksliau – tamsą. Šioje kolonijoje daugiausia gyveno Cherepki, vadovaujami Generalisifilis Cherepukov ir Cherevichi, Semisrak.

ĮRODYMAI IR LIETUVIŠKUMAS Įprastinis pavidalas atrodė kaip neįprasta drožlė, kaip antrasis prieš pirmąjį. Jį sudarė kelios dalys: kaukolė ir keturi kaulai, esantys kaukolės atžvilgiu

statmenai. Žinoma, kad kaukolė buvo pritvirtinta kryžminių kaulų, išsikišusių vienas nuo kito skirtingomis pasaulio kryptimis, tai yra, tamsa, sankryžoje. Be to, prie jų buvo pritvirtinti mažesni kaulai ir, tiesą sakant, sąnariuose buvo sukurti keliai. Tuomet jis buvo padengtas radioaktyvia šventa Kozulijos ašara ir skarda atgyja.

Buvo gandai, kad Kūrėjas plagiatai įvertino jų vaizdą iš paveikslėlio, kuriame pakabinti visi elektros stulpai: «NENORITE, ŽUDYKITE!», Jį šiek tiek modernizavo, pastatydamas ant horizontalios plokštumos, arba, veikiau, kaukolės formos rankenėlę, be akių lizdų briaunų. ir burna, buvo pritvirtintos prie liemenės viršaus, ir prie jos buvo pritvirtintos kojos šlaunikauliai, su kaulais su tipiškomis galūnėmis iš abiejų pusių, o prie jų buvo pritvirtinti tos pačios formos kulkšniai ar kaulai. Ir automobilis atrodė, ir jam pasidarė gėda. Juk jis prieš plagiatą, bet jau buvo išrastas ratas ir brūkšnys?!

Ir jis nusprendė šiek tiek pataisyti save ir sukūrė šių kaulų mutantų maitintojus, beje, jie, kaip ir griežtai, bendravo su Morzės kodu. Kas to negauna, paaiškinsiu: tai yra kažkoks Morzės kodas, bet, žinoma, ne iš abėcėlės, o iš keturių bitų bitų sistemos. Tiksliau tariant, jie šoko žingsnelį ar šokį. Ir jie suprato, kad turgus – grupinis bendravimas – nebuvo sutiktas ir buvo baudžiamas pagal jų įstatymus, kaip už plagiatą – pagal žmogų.

Apskritai jis sugalvojo tą patį padarą, kaip ir šaradas, tik be vienos kojos ir vietoje kaukolės atsirado akies laidas-kaklas-nervas, kuris į visas puses kabojo kaip gyvatė ir buvo labai stiprus, kaip plienas ir ištemptas kaip guma. Pati akis, susidedanti iš stiklo arba cirkonio ir net retai deimanto, pavyzdžiui, aukščiausio lygio valdžios rato ir kitų skaidrių akmenų, išvydo radioaktyvųjį švytėjimą ir tada mato žemės šviesą. Akis buvo uždengtas keturiais guminiais polivinilchlorido vokais, viršutiniu, apatiniu, dešiniu ir kairiuoju. Miego būsenoje jie susitraukė į pumpurą kaip gėlė ir tokioje būsenoje taip pat susikaupė ašaros ar radioaktyvusis snarglys, išpūsdamas juos ir įmesdamas į šios skardos kaukolę, kurioje, beje, nebuvo tuščių akių lizdų. Ir jie pavadino šį švelnų tvarinį, gerą ir gailestingą – KAZULIA CHERNOBYL.

Vienoje Casulia buvo dešimt skardų ar skaldų.

SKULLS nuo SKULLS skyrėsi pagal amžių, tai yra: SKULL yra salaga, o SKULL yra karys, priėmęs ištikimybės priesaiką Galupijai.

Pati Casulia valgė paprasčiausiai: ji atsisėdo ant spinduliuotos radioaktyvios vietos ir įsiurbė, kol pati sužibėjo. Kuo daugiau radikalų vanage, tuo greičiau jis pradėjo šventėti ir spjaudytis… Sutrumpintas skystis iškart buvo absorbuojamas į sausas poras ir suteikė energijos visam gyvenimui, kaip ir atmosferos deguoniui – baltymams ir angliavandeniams.

Iš viršaus visi žiuželiai buvo panašūs į oranžinės spalvos vorus, kurie, judant kaip barškutis, sukramtyti su aliejais. Iš pirmo žvilgsnio jie visi atrodė vienpusiai, kaip guoliai, tačiau, jei pažvelgsite atidžiai, jie vis tiek kažkaip skyrėsi. Tai nebuvo nei charakteris, nei bendros formos iškilimai, apskritai kaip skruzdėlės, ir paskutiniame surašyme, kuris vyko prieš penkerius metus, jų buvo beveik milijardas…

VLADU Semisraka buvo vienintelis, išsiskyręs iš kitų gyventojų, todėl tai buvo du jo šakoti procesai elnio rago pavidalu, po aštuonis mazgus. Jis turėjo lyderio ir beveik Dievo galią. Visi jo bijojo, bet negerbė. Jie tiesiog pasakė, kad jis yra vyriausias, todėl jo žodis buvo įstatymas.

Tada po jo ėjo pagal hierarchinę Botvos Chervichy skalę, kurie buvo kolonijos įstatymų leidėjai, pavyzdžiui, Dūma, Kongresas ar tiesiog be Feni turgaus ir panašiai. Ir jie nešiojo du sulenktus, kaip argali, ragus. Ir kuo daugiau posūkių buvo, tuo svarbesnis ir autoritetingesnis buvo balsas Botvoje. Ir Kozulijos ragai buvo užstrigę, nes šis elitas prisistatė su dviem ar daugiau asmenų. Čerevičiai save vadino: «Nepalaužiamos Didžiosios Galupijos Botvos valstybinės lyties organai». Jie turėjo neliečiamą imunitetą ir tik tas, kuris galėjo nutraukti jų ragus, yra Jis pats, Jo išaukštintas. Be bokšto didybės, Visų Galupų generalisifilis, jo prezidentūra, Aukščiausiasis Viešpats, Semisrakas.

Toliau po cherevičių žengė SKULLS – gynėjai, apsaugos darbuotojai, sukčiai, parazitai ir vaikai. Jie turėjo tik vieną ragą šia tema, pavyzdžiui, kapą, ant kurios jie pasisuko ir sukosi kaip Yula, tokiu būdu būdami priešo veidu jie mušė kojų kaulus. Ir jie vedė sodus, tarsi legionus ar batalionus… trumpai tariant, BENDRIEJI BROTHERS.

Jie, Čerepkovo brolijos generolai, nesuvirškino visų savo inertinių kepenų Didžiosios Galupijos Botvos neliečiamos genitalijos.

Reprodukciją atliko speciali čerevičių grupė su ožkų ragais, vadinama UCHICHALKI,

kurie tiesiog madingi urvai nuo žemės, kvepiantys Kazulu, naujai aklinai ašara. Jie išdrožė kiekvieną pagal tam tikrą daugybę: dešimt Čerepkovo ir plius vieną Casulia; šimtas dešimčių, plius vienas generolas; šimtas generolų, plius vienas Cherevičius ir Viešpats vienas… Mokytojai taip pat buvo Uchiha. «Uchiha» merginos taip pat turėjo savo «Kazul», kaip ir elitas, tačiau tik po vieną.

Taigi jie gyveno. Bet jei mirė Kazulis, tai skaldos mirė iš bado. Žiaurus, bet modernus.

Jie taip pat turėjo paauglių skyles, kur mokė jaunuolius Galupijos etiketo ir kitų jų mokslų. Taigi jaunasis Shard’as su jauna Casulia pabėgo iš pamokų ir žengė tamsiu tuneliu. Jie gimė vienu metu ir iš dešimčių skiautelių išgyveno tik jis. Viena vertus, jis jau yra «Uchiha», nes, be abejo, turi savo Kazulį po Išgyvenimo ir gyvenimo mokyklos (SHVP), tačiau to net nesuvokė, nes jis vis dar buvo mažas ir kvailas bei nemato didelių ir storų problemų. Slaptas sutrikimas kolonijoje sukūrė pasyvią, vaikams neprieinamą atmosferą. Ir priežastis buvo ta, kad kolonijoje nebuvo pakankamai radioaktyvaus maisto, todėl jis išgyveno vienas. Žinoma, iki šiol tai nutiko retai, tačiau laikui bėgant degradacija padidėjo. Visi tai matė ir suprato iš baimės, kad nesužavėtų jaunosios kartos protas.

– – Nuobodu tapti Galupijoje … – pokalbio melancholiją pradėjo jaunas šadas, vardu Pukikas.

– – Taip, jūs pamiršite, Pukik, bet viskas apie šokoladą! – nervingai paneigė Kazulis vardu Zulka. Suaugusieji Kazulį įprasta paminėti su «ia» pabaiga – Kazulia, o jaunas – be «ir» – Kazul. Ar tai aišku?? – Nebūk rūgštus, sklidinas, viskas sutepta!! Aukštas. Mes gimėme ir išgyvenome.

– – Ir visi mano broliai mirė. – Pukikas išmušė stuburą sienoje ir pasuko priešais jį. Šereliai neturėjo akių, todėl jie atrodė su visa kaukole ir iškart pamatė ratu, tik dvidešimt procentų buvo sutelktas dėmesys, o likusi dalis buvo laikoma šonine.

– – Kuo tu viji vatą, sklandžiai? – ji glostė nugarą galva Zulko Pukiko kaulu, kuris saldžiai nusišypsojo ir vėl atsiduso.

– – Eh, heh, heh – kairėje kaukolės pusėje pasirodė liūdesys smėlio lašo pavidalu ir nugriuvo jos skruostai, palikdamas žymę.