Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Ar yra kada kas nors gera gimę iš pykčio arba iš kitos neigiamos emocijos? Atsakymas būtų tvirtas ne . Neigiamos emocijos, kurių šaknys yra atsakomybės stoka, visiškai nenaudingos. Tad kodėl tiek daug jų patiriama? Dabar aptarsime pagrindines jų kilimo priežastis.

Neigiamų emocijų priežastys

Neigiamos emocijos kyla dėl keturių pagrindinių priežasčių. Pirmoji – teisinimasis.

Teisinimasis yra bandymas paaiškinti sau bei kitiems, kodėl pykstame ar jaučiame nuoskaudą.

Kai tam tikroje situacijoje jaučiamės blogai, pirmoji reakcija būna pyktis. Paskui mes stengiamės surikiuoti visas priežastis, kuriomis tą pyktį galėtume pateisinti. Norisi tarti, kad „aš turiu visas teises pykti". Tuomet ieškoma žmonių, kurie su šia mintimi sutiktų ir pykčio jausmą palaimintų. Situacija jiems paprastai nupasakojama su menkiausiomis smulkmenomis, idant jie akivaizdžiai įsitikintų, kad būtent mes esame nukentėjusioji pusė. Beje, negalėdami pateisinti savo pykčio, paprasčiausiai negalime pykti toliau.

Atsisakymas teisinti pyktį yra gera pradžia siekiant atsikratyti neigiamų emocijų. Nebeleiskime sau ieškoti priežasčių, kodėl jaučiamės blogai. Nesiteisinkime. Liaukimės kritikuoti ir smerkti. Nes iš kritikos gimsta smerkimas, o paskui – netolerancija ir pyktis.

Tačiau negana vien susilaikyti ir neteisti, kad neigiamos emocijos apskritai nekiltų. Reikia mokėti ir atleisti.

Aš pats, stengdamasis suvaldyti neigiamus jausmus, tariu sau: „Padėk jam, Viešpatie, tikriausiai šiandien jam prasta diena."

Turbūt jums yra atsitikę, kai prieš pat nosį gatvėje netikėtai užlenda kitas automobilis. Ar pastebėjote, kaip greitai tuomet įsižiebia pyktis? Tą vairuotoją sutikote pirmą kartą gyvenime, kaip ir jis jus, tačiau reaguojate taip, lyg jis būtų nuosekliai planavęs į jus pasikėsinimą, tik ir laukęs, kol jūs važiuosite pro šalį.

Jeigu neleisite sau būti teisėjais ir kaltintojais, sunaikinsite visą pykčio kilimo mechanizmą.

Antroji neigiamų jausmų priežastis yra susitapatinimas, arba įprotis viską, kas vyksta, priimti asmeniškai. Juk pykstame tik tuomet, kai turime ką bendra su konfliktine situacija, ir kuo asmeniškiau ją aiškinamės sau, tuo ji labiau mus žeidžia.

Kai tik nustosime viską traktuoti asmeniškai, išsyk pažabosime savo emocijas, o ne atvirkščiai. Galime pabandyti atsitraukti, pažvelgti į situaciją iš šalies, išvysti ją objektyviai. Mąstykime filosofiškai, stenkimės situaciją pamatyti kito žmogaus akimis. Kai sugebėsime nebesitapatinti su įvykiais, tapsime ramesni, giedresnio proto, konfliktinėse situacijose galėsime elgtis kur kas racionaliau. Tai, beje, ypač svarbu įvairių lygių vadovams.

Neigiamos emocijos kyla ir dėl to, kad kartais pasijuntame neįvertinti – tai yra trečioji priežastis. Mums ima atrodyti, kad žmonės mūsų nepaiso arba rodo mažiau pagarbos negu, regis, esame nusipelnę. Tokiomis akimirkomis atbunda mūsų egoizmas, mes jaučiamės įžeisti ir puolame į gynybinę poziciją. Štai kodėl vienas išminčius kadaise pasakė nuostabią mintį: „Nesijaudink dėl to, ką kiti žmonės galvoja apie tave – jei tik žinotum, kaip retai jie tai daro, veikiausiai įsižeistum."

Neigiamas emocijas privalome sunaikinti. Greičiausias būdas – rauti jas su šaknimis.

Ketvirta ir galutinė neigiamų emocijų priežastis yra kaltinimas . Praktiškai visi neigiami jausmai kyla dėl šios priežasties. Veikiausiai net 99 procentai neigiamų emocijų kyla todėl, kad dėl savo nesėkmių mes kaltiname visą pasaulį, bet tik ne save. Jei staiga liautumės kaltinę visus ir viską, neigiamos emocijos, kad ir kokios jos būtų, išgaruotų – taip staiga išjungus srovę užgęsta lemputės ant kalėdinės eglutės.

Dar kartą apie pakeitimo dėsnį

Raudami su šaknimis neigiamas emocijas, pasiremkite pakeitimo dėsniu . Dėsnis teigia, kad sąmonė vienu metu tegali mintyti vieną mintį. Tai gali būti tiek teigiama, tiek ir neigiama mintis, tačiau ji pasirenkama sąmoningai. Neigiamą, destruktyvią mintį galima pakeisti pozityvia – tokiu būdu pirmoji tiesiog išstumiama iš galvos.

Vos tik pajutę bundantį neigiamą jausmą arba pyktį, turite tvirtai tarti: „Už savo gyvenimą atsakau tik aš pats." Tokiu būdu neigiamas emocijas kelianti mintis sunaikinama.

Tai labai veiksmingas būdas kontroliuoti protą. Ištarę šiuos žodžius tarsi grįžtame į savąjį emocijų valdytojo postą. Žodžiai „Už savo gyvenimą atsakau tik aš pats" veikia kaip jungiklis, kuriuo protas iš neigimo režimo perjungiamas veikti teigimo režimu. Šiais žodžiais mes pranešame, kad kontroliuojame visus savo jausmus ir visas gyvenimo aplinkybes. Augti ir tobulėti mes galime tik tiek, kiek išsilaisviname nuo neigiamų emocijų. Nes jos yra tarsi magnetas, sulaikantis žmogų esamoje raidos pakopoje.

Ne pasirinkimas, o prievolė

Prisiimti atsakomybę ir tokiu būdu sunaikinti neigiamus jausmus nėra pasirinkimas – tai privaloma. Nuo to priklauso mūsų sėkmė, laimė ir net sveikata. Jeigu norime plėtoti savo psichines galias, privalome save pamilti, o tai įmanoma tik tada, kai atsikratysime neigiamų emocijų. Teigiamos, konstruktyvios emocijos yra laimės, aukštų pasiekimų ir ilgaamžiškumo pagrindas.

Stabtelėkime ir paanalizuokime savo gyvenimą – praeitį, dabartį, pagalvokime apie ateitį. Mintimis peržvelkime visas konfliktines ir kitaip nemalonias situacijas, prisiminkime, kokias nemalonias emocijas jos sukelia. Tuomet visą iš jų kylantį neigimą neutralizuokime žodžiais „Už savo gyvenimą atsakau tik aš pats".

Į visas bėdas ir rūpesčius mes paprastai įsiveliame per neapdairumą, galima sakyti – savo noru. Tačiau mes turime laisvę rinktis, taigi galime pasirinkti ir kitokį, pozityvų elgesį.

Neretai žmonės klausia: „Ar prisiimti atsakomybę ir prisiimti kaltę nėra tas pats?" Atsakyti galiu taip: atsakomybė visuomet yra orientuota į ateitį, o prisiimdami kaltę dažniausiais žvelgiame atgal.

Atsakomybės formulės yra „kitąsyk", „ateityje" arba „ką man daryti toliau". Kaltės formulės yra „tai jis kaltas" arba „tai ji kalta", arba „jei tik..." Atsakomybė suteikia kontrolės pojūtį. Be to, kai esame atsakingi už save, tai drauge savimi ir pasitikime, galime veikti. O kaltė kelia pyktį, skatina keršyti.

Štai visai kasdieniška situacija: prie šviesoforo įdaužiamas jūsų automobilis. Tarkime, kad kaltas tas kitas vairuotojas, jis pažeidė taisykles, taigi teisiškai už įvykio padarinius atsako jis. Tačiau už savo reakciją į šį įvykį atsakote tik jūs. Galite įniršti, supykti, nusiminti arba įsiaudrinti, taip pat galite susikaupti, susivaldyti ir elgtis ramiai. Renkatės tik jūs. Kaip jausitės toje situacijoje, priklausys tik nuo jūsų.

Atleiskite stabdžius

Beveik visi mes turime bent po vieną neigiamą emociją, kuri kliudo mums prisiimti visą atsakomybę už savo gyvenimą, už kylančias situacijas. Kiekvienas turime bent po vieną neigiamą emociją, su kuria nenorime skirtis.

Kartą vienam seminaro klausytojui patariau nusiraminti, nepykti ant savo skriaudėjo. O jis man atkirto: „Jei jūs tik žinotumėte, ką jis man padarė, tai kitaip kalbėtumėte." Štai čia visa esmė. Net ir vienas neigiamas jausmas, tūnantis mūsų sąmonėje ar pasąmonėje, drumsčia mums ramybę, yra didžiulė kliūtis kelyje į sėkmę ir laimę.

Štai pavyzdys. Įsivaizduokite, kad nusipirkote naujutėlį Mercedes 600 SEL automobilį. Jis tiesiai iš gamyklos, nuostabiai sukonstruotas, mechaniškai tobulas. Su šiuo automobiliu tėra viena problema – surenkant stabdžių sistemą buvo padaryta viena klaidelė, todėl užblokuotas vieno priekinio rato stabdis. Ratas nesisuka. Jūs sėdatės prie vairo, paleidžiate variklį, įjungiate pavarą, nuspaudžiate greičio pedalą ir... puikusis automobilis ima suktis aplink surakintąjį ratą. Kad ir kaip stipriai spaustumėte pedalą, į priekį nepajudėsite, tegalėsite suktis ratu.