Брайан Трейси - Maksimalus pasiekimas

Idealus gyvenimas – tai šių septynių sudedamųjų dalių derinys, ir būtent toks jų derinys, kuris bet kuriuo konkrečiu momentu padaro jus laimingiausius. Nusakydami savo sėkmę ar laimę vienu ar keliais šių septynių sudedamųjų dalių terminais, jūs sukuriate aiškų tikslą, kurį norite pasiekti, ir nustatote sritis, kurias reikia keisti, jei trokštate, kad gyvenimas pagerėtų.

Pirmučiausia susikurkite idealą, savo puikios ateities viziją. Pasistenkite vidine akimi „pamatyti" gyvenimą tokį, koks jis turėtų būti, kai pasieksite visus savo tikslus. Pirmoji jūsų užduotis yra sukurti aiškų trokštamos ateities atspaudą, atrodantį būtent taip, koks jis ir bus, kai ten – į tą trokštamą ateitį – pateksite. Vėliau šis vaizdinys pasitarnaus jums kaip imperatyvas, kaip gairė ir etalonas, su kuriuo galėsite lyginti viską, ką būsite nuveikę, kai sieksite savo idealą paversti realybe.

Dvasios ramybė

Pirmoji iš šių septynių sudedamųjų sėkmės dalių, beje, pati svarbiausia, yra dvasios ramybė. Tai didžiausias žmonijos gėris. Nėra nieko vertesnio už ją, todėl siekiame jos visą gyvenimą. Dvasios ramybė – mūsų sėkmės matas kiekvieną atkirai paimtą akimirką. Tai yra mūsų vidinis giroskopas. Kai gyvename neprasilenkdami su savo svarbiausiomis vertybėmis ir giliausiais įsitikinimais – kitaip sakant, kai mūsų gyvenimas puikiai subalansuotas – tada jaučiame dvasios ramybę. O jei dėl kokių nors priežasčių einame į kompromisą su savo vertybėmis ar jų apskritai nepaisome, visų pirma kenčia mūsų dvasios ramybė.

Dvasios ramybė, harmonija, yra visų žmonių grupių optimalios veiklos esmė. Visas žmonių bendravimas yra grindžiamas harmoningais santykiais. Manieros, moralė, etiketas ir diplomatija yra sukurti, kad išpildytų kiekviename žmoguje slypintį troškimą – užsitikrinti dvasios ramybę nesudrumsčiant jos kitiems žmonėms.

Kompanijose dvasios ramybę galima „išmatuoti" harmonijos, egzistuojančios tarp bendradarbių, dydžiu. Produktyvios ir pelningos yra tos kompanijos, kuriose darbuotojams gerai, kur jie jaučiasi saugūs ir laimingi. Čia žmonės pluša labai sunkiai, netgi beprotiškai, tačiau yra ramūs.

Nuostabi tiesa, kurią turėtume žinoti apie dvasios ramybę, yra tai, jog ji – normali, prigimtinė žmogaus būsena. Laimė – jūsų teisė, kurią gavote gimdami. Ji tiesiog jums priklauso. Tai nėra tik retkarčiais, sėkmės atveju, patiriama būsena. Dvasios ramybė yra jūsų būties pagrindas. Tai svarbiausia išankstinė sąlyga, kad būtų įmanoma visa kuo džiaugtis ir mėgautis.

Ramybės siekis turi tapti pagrindiniu jūsų gyvenimo principu, svarbiausiu tikslu, link kurio vestų ir kuriam tarnautų visi kiti tikslai.

Jau pati mintis turėti ypatingą tikslą – kopti į savo laimės viršūnę – kėlė man tam tikrą sumaištį ir tuo pat metu žadino smalsumą. Religija buvo įkalusi į galvą mintį, kad asmeninė laimė jokiu būdu nepriklauso nuo laisvo apsisprendimo, ką pasirinkti ir kaip elgtis.

Be to, man buvo pasakyta, kad laimė yra tik šalutinis produktas, gaunamas tada, kai savo gyvenimu siekiame padaryti laimingus kitus. Man nuolat kartojo, kad jei būsiu „šiek tiek laimingas", tai man tiesiog pasiseks. O jei laimė neaplankys, ką gi, vadinasi, toks mano likimas. Mintis, kad gyvenimo tikslas gali būti noras susikurti laimę pačiam, buvo laikoma savanaudiška ir neverta dėmesio.

Mano pažiūros radikaliai pasikeitė tada, kai aš supratau du dalykus. Pirma, suvokiau, kad jeigu pats nieko nedarysiu, niekas kitas to tikrai už mane nepadarys ir prie laimės manęs nepriartins. Ir jeigu mano gyvenimo tikslas bus tik daryti laimingus kitus, tai aš visada priklausysiu nuo tų žmonių valios, kad ir kas jie būtų. Mano pastangos tvarkyti savo gyvenimą taip, kad kiti būtų laimingi, taptų nesibaigiančia vilčių žlugimo bei nusivylimo virtine, nes kitaip vargu ar įmanoma.

Antra, aš supratau, jog negaliu atiduoti to, ko neturiu. Negaliu padaryti kitų žmonių laimingų pats būdamas nelaimingas. Abraomas Linkolnas kartą pasakė: „Negali padėti vargšams, jei esi vienas iš jų." Supratau, kad kitiems suteiksiu laimės tik tada, kai pats būsiu laimingas.

Visa kita mūsų veikla labai priklauso nuo dvasios ramybės, todėl verta ją išsamiau patyrinėti. Iš kur ji kyla? Kas ją sąlygoja ir kada ji atsiranda? Kaip galima daugiau jos įgyti?

Paprastai tariant, laimę ir vidinę ramybę patiriame tada, kai esame visiškai laisvi nuo destruktyvių emocijų: baimės, pykčio, abejonių, kaltės, nerimo. Kai nėra neigiamų emocijų, mes natūraliai, be jokių pastangų, mėgaujamės dvasine ramybe. Vadinasi, kelyje į laimę būtina nuolat šalinti ar bent jau vengti savo gyvenime tų aplinkybių, kurios verčia reaguoti neigiamai ir kelia stresą.

Ši mintis kitados mane tiesiog pribloškė. Tik įsivaizduokite! Kelias į laimingą, produktyvų gyvenimą yra labai paprastas: reikia pasiekti dvasios ramybę, vengti negatyviai mąstančių žmonių, skausmingų situacijų ir emocijų, – žodžiu, visa to, kas daro mus nelaimingus.

Cha! Negi laimę pasiekti taip paprasta? Čia ir yra šuo pakastas. Didžiausia kliūtis, trukdanti iš gyvenimo pašalinti negatyvumą – tai mūsų pačių prisirišimas prie negatyvių žmonių ir situacijų, provokuojančių neigimas emocijas. Mūsų racionalus protas pateikia galybę svarių priežasčių, dėl kurių esą privalome likti esamoje situacijoje ir nieko nekeisti. Užuot dirbęs mūsų labui ir siūlęs, kaip spręsti problemas, nuostabusis protas „neriasi iš kailio", kad tų problemų turėtume kuo daugiau.

Toliau šioje knygoje kalbėsiu apie įvairius būdus, kaip kontroliuoti neigiamas emocijas ir ilgainiui visiškai jų atsikratyti. Supažindinsiu su veiksmingais metodais, įgalinančiais tuojau pat neutralizuoti pyktį ir nerimą. Išmokysiu, kaip galima visiškai kontroliuoti savo emocijas ir ilgą laiką išlaikyti jas teigiamas.

Tačiau dabar jūsų užduotis yra įvaldyti tai, kas vadinama „viršukalnių mąstymu". Mintyse projektuokite ateitį ir įsivaizduokite savo idealų gyvenimą. Kas padarytų jus idealiai laimingus? Nesijaudinkite dėl to, kas atrodo įmanoma ar neįmanoma jums dabar. Išlaisvinkite mintis nuo bet kokių apribojimų ir pabūkite visiški savanaudžiai. Tiesiog įsivaizduokite savo gyvenimą būtent tokį, kokio norėtumėte, koks jis turėtų būti, kad galėtumėte mėgautis dvasine ramybe.

Kur gyventumėte? Koks žmogus ar žmonės būtų šalia? Kaip leistumėte laiką, kaip sutiktumėte rytą ir palydėtumėte vakarą? Ką dirbtumėte? Atsiminkite, kad neįmanoma numušti taikinio, kurio nematote. Kita vertus, jeigu galite jį aiškiai vizualizuoti, tai yra labai didelė tikimybė, kad nesunkiai pataikysite!

Jeigu, tarkime, esate verslininkai, galite susikurti idealią savo darbo ar verslo ateities viziją. Ką norėtumėte pakeisti, kad veikla būtų harmoningesnė, kad sėkmingiau bendrautumėte su partneriais ir kolegomis? Įsivaizduokite savo šeimyninį gyvenimą, santykius su jums brangiais žmonėmis – visišką sutarimą ir palaimingą ramybę. Tiesiog „pamatykite" laimingus ir save, ir šeimynykščius.

Kai dvasios ramybė bus jūsų tikslas ir visą veiklą suplanuosite taip, kad ji padėtų, o ne trukdytų jūsų siekiui, tuomet tikriausiai daugiau niekada nebedarysite klaidų. Pamatysite, kad veikiate ir gyvenate remdamiesi tam tikrais aukštesniais principais. Jūs jausitės nuostabiai. To pagrindas ir yra dvasinė ramybė.

Sveikata ir energija

Antra sudedamoji sėkmės dalis – sveikata ir energija. Lygiai kaip dvasinė ramybė yra normali ir prigimtinė psichinė būsena, taip sveikata ir energija yra normali bei natūrali fizinė būsena.