Jennifer Crusie - Tik ne tu

Nina linktelėjo draugei į petį.

– Tik norėjau turėti ką nors, su kuo galėčiau pasikalbėti vakarais, paglostyti ir kartu žiūrėti senus filmus. Supranti? Todėl įsigijau Fredą.

Fredas atkrypavo prie draugių.

– Na, vis šiokia tokia pradžia. – Čeritė paleido Niną ir pažvelgė į Fredą. – Kokios jis veislės?

– Pusiau basetas, pusiau biglis, pusiau maniakinės depresijos auka, – Nina susiraukusi nužvelgė augintinį. – Fredai, gal pralinksmėtum? Pažvelk, kokioje nuostabioje vietoje galiausiai atsidūrei.

– Taigi, ir čia dar ne viskas, – pridūrė Čeritė. – Palauk, kol pamatysi tau paruoštus laiptus.

Fredas atsiduso ir nudramblojo per kambarį, nagais taukšėdamas į kietmedžio grindis. Nina kreipėsi į Čeritę:

– Man reikia mažytės paslaugos.

Čeritė linktelėjo.

– Rėžk.

– Gal galėtum pabūti su Fredu, kol nulėksiu ir nupirksiu jam pavadėlį ir ėdalo? Pasiimčiau ir Fredą, bet jis iškiša galvą pro automobilio langą, vėjas pučia jam į nosį, tada jis ima čiaudėti, o seilės trykšta po visą automobilį. – Nina su meile pažvelgė į šunį. – Šlykštoka.

– Įsivaizduoju, – Čeritė pasikėlė purpurinį zomšinį švarkelį. – Ne, aš su šiuo sargiu nesėdėsiu. Atrodo, kad jis bet kurią minutę gali nusibaigti, o aš nenoriu jaustis atsakinga, jei kartais sugalvotų liuoktelėti nuo laiptų. – Į Fredą nukreiptas žvilgsnis sušvelnėjo. – Sudaryk sąrašą, aš nupirksiu, ko jam reikia. Ar būna stimuliuojamųjų vaistų šunims?

– Iš tikrųjų Fredo nekankina depresija, – pareiškė Nina ieškodama popieriaus. – Jis tiesiog mąslus. Paniręs į gilias mintis.

– Aišku. Giliamintis. – Čeritė vėl papurtė galvą. – Rašyk sąrašą. Tik nepamiršk pridėti amareto [Saldus migdolų skonio itališkas likeris.] ir ledų.

Nina liovėsi kuitusis. Pieno kokteiliai su amaretu reiškė tik viena – vakarėlį tema „Mano gyvenimo nesėkmės“. Čeritė su savo gyvenimu tvarkėsi ne prasčiau nei su parduotuve, tad galėjo būti vienintelė nesėkmė.

– Tik nesakyk, kad ir Šonas?

Čeritė linktelėjo.

– Ir Šonas. Kaip man pavyksta? Gyvenu mieste, pilname vyriškių, ir visąlaik išsirenku blogiuką?

Nina mėgino paguosti draugę:

– Na, ne visi buvo blogiukai.

– Tikrai? – Čeritė sukryžiavo rankas. – Pasakyk nors vieną ne tokį.

– Na… – Nina pasirausė atmintyje. – Žinoma, visų jų nepažinojau, bet…

– Buvo dvylika, – patikslino Čeritė. – Draugavau su dvylika vyrų nuo tada, kai man sukako šešiolika. Dvylika rimtų draugysčių per dvidešimt dvejus metus ir vis tiek nerandu to vienintelio.

– Ar tikrai viskas baigta? – Nina pabandė pažvelgti į šviesiąją pusę. – Gal Šonas sudvejojo, nes santykiai tapo pernelyg rimti? Gal…

– Užklupau jį lovoje su sekretore, – atšovė Čeritė. – Vargu ar ji rašė diktantą. Tik ne su tuo, ką laikė rankoje.

– Oi, – Nina įtraukė amaretą ir ledus į sąrašą. Galbūt alkoholiniai kokteiliai – ne pats sveikiausias būdas išgyventi nesėkmes, bet Čeritė jas įveikdavo būtent taip. Geriau pagalvojus, ir Ninai toks kokteilis būtų ne pro šalį. – Nupirk ir šokoladinio sirupo, – paprašė Čeritės. – Jeigu jau taip, nesismulkinkime.

Kol Čeritė buvo parduotuvėje, Nina mokė Fredą naudotis metaliniais laiptais.

– Eikš, tau pavyks, – meiliai įkalbinėjo šunį.

Текст предоставлен ООО «ЛитРес».

Прочитайте эту книгу целиком, купив полную легальную версию на ЛитРес.

Безопасно оплатить книгу можно банковской картой Visa, MasterCard, Maestro, со счета мобильного телефона, с платежного терминала, в салоне МТС или Связной, через PayPal, WebMoney, Яндекс.Деньги, QIWI Кошелек, бонусными картами или другим удобным Вам способом.