Susan Mallery - Saldūs rūpesčiai

Po kokių penkių minučių jis pasirodė kavinės tarpduryje. Apsirengęs buvo taip pat klaikiai kaip ir tada, kai Džesė pamatė jį pirmą kartą. Kodėl jis mūvi tuos per trumpus džinsus? Ir nešiojasi rašiklių dėklą marškinių kišenėje? Jų reikėjo atsisakyti pirmiausia .

Matas pamojavo jai ir nuėjo prie bufeto ko nors užsisakyti. Suskambėjo Džesės mobilusis.

Ji stvėrė jį.

– Klausau?

– Mažute. Endrius. Šiąnakt?

– Klausyk, Endriau, ar tau niekada nešovė į galvą, kad reikalai klostytųsi sėkmingiau, jeigu netingėtum vartoti veiksmažodžių? – Pakėlusi akis ji nusišypsojo Matui, kuris jau buvo netoliese. – Atsiprašau sekundėlę, – pašnibždomis tarė jam.

– Mažute, man nereikia veiksmažodžių. Turiu prekę. Tai kaip? Bus vakarėlis. Mes tik nueisime ir grįšime. Malonumas abipusis.

Oho, kalba sakiniais.

– Pasiūlymas viliojantis, bet ne, – atsakė Džesė. Šį kartą ji nebuvo nusiteikusi susitikti su Endriumi, nerūpėjo jai ir jo „prekė“ – taip jis vadino savo penį. Jos nuomone, tai skambėjo šiek tiek geriau negu „Endrius jaunesnysis“.

– Daug prarasi.

– Net neabejoju, kad graušiuosi kelias savaites. Iki. – Baigusi pokalbį ji pasisuko į Matą. – Atsiprašau. Dabar jau tikrai išjungiu telefoną. Niekas mums netrukdys.

Matas atsisėdo priešais ją.

– Net tavo draugas?

– Tu klausi ar teigi?

– Anąkart skambino Zakas. Šito vardas Endrius.

– O tu pastabus. Puiki savybė. Ne, nė vienas iš jų nėra mano vaikinas. Aš rimtai neprasidedu.

Kodėl turėtų? Džesei nepasitaikė sutikti vaikino, kurį norėtų pamatyti daugiau nei kelis kartus.

– Įdomu. Ir kodėl?

Ji pažvelgė į jo tamsias akis.

– Nemanyk, kad užduodamas asmeniškus klausimus priversi mane pamiršti, ko mudu susitikome.

Matas gūžtelėjo pečiais.

– Buvo verta pabandyti.

– Aha. Judėkime. Šiandien turime aptarti daugybę dalykų. – Džesė reikšmingai patylėjo. – Aš atsinešiau planą.

Matas abejingai gurkštelėjo gėrimo.

Ji nesileido išmušama iš vėžių.

– Pirmiausia noriu užduoti kelis klausimus. Kaip užsidirbi pragyvenimui? Turbūt dirbi kažką su kompiuteriais?

Jis linktelėjo.

– Taip, programuoju. Kuriu žaidimus. Kompanijai „Microsoft“.

– Taip ir supratau. Ar turi kokį mėgstamą užsiėmimą?

Matas kurį laiką galvojo.

– Tai, kas susiję su kompiuteriais ir kompiuteriniais žaidimais.

– Nieko daugiau?

– Gal dar mėgstu žiūrėti filmus.

Tai prilygo neigiamam atsakymui, bet Džesei reikėjo ką nors greitai sugalvoti.

– Ar matei „Kaip atsikratyti vaikino per dešimt dienų“? Praėjusią savaitę pradėjo rodyti.

Jis papurtė galvą.

– Nueik pažiūrėti, – patarė Džesė, tada patapšnojo stalą priešais jį. – Turėtum kai ką pasižymėti. Gausi atlikti namų darbus.

– Ką?

– Tau reikės daug ko išmokti. Tai pareikalaus nemažai pastangų. Sutinki ar ne?

Matas kurį laiką abejojo.

– Sutinku, – pagaliau tarė be didelio entuziazmo balse.

Ji pastūmė jam kelis popieriaus lapus. Matas kruopščiai užsirašė filmo pavadinimą.

– Tavo buto imsimės vėliau. Šiandien noriu pakalbėti apie kultūros užuominas kalboje ir tavo aprangą.

– Aš neturiu buto.

Džesė sumirksėjo.

– Atsiprašau?

– Aš gyvenu namuose. Su mama. – Jis stumtelėjo akinius į viršų. – Neskubėk daryti išvadų, tai tikrai gražus namas. Daug vaikinų gyvena namuose. Taip pato-

giau.

O Viešpatie. Padėtis dar blogesnė, nei ji manė.

– Kiek tau metų?

– Dvidešimt ketveri.

– Turbūt jau pats laikas išskristi į laisvę. Koks tikslas kalbinti merginą, jeigu neturi kur jos parsivesti? – Ji kažką užsirašė. – Kaip minėjau, tai užduotis namų darbams.

– O tu kur gyveni?

Džesė įsispoksojo į jį, paskui pradėjo juoktis.

– Su seserimi.

Jis atrodė patenkintas savimi.

– Matai?

– Bet aš ne vaikinas.

– Na ir kas?

– Reikalas aiškus. Pirmiausia turi išsikraustyti. – Ji iš kuprinės ištraukė šūsnį žurnalų. – „People“yra savaitinis. Užsiprenumeruok. „Cosmo“ ir „Car and driver“ – mėnesiniai. Taip pat ir „In style“. Perskaityk šituos. Aš patikrinsiu.

Matas nusiviepė.

– Bet juk tie žurnalai moterims, išskyrus apie automobilius. O automobilio aš neturiu.

– Juose yra daug naudingų žinių. „In style“ spausdina puikią skiltį apie vyrų aprangą. Taip pat ir daugybę gražių moterų nuotraukų. Tau patiks. Skaitydamas „People“sužinosi, kaip gyvena įžymybės, – gal tau tai ir nerūpi, tačiau bent jau suprasi, apie ką kiti žmonės kalba. Žurnalas apie automobilius padės užkamšyti išprusimo spragas, o su „Cosmo“gula ir kelia visos per dvidešimt persiritusios moterys. Laikyk jį savo priešų strategijos ir taktikos vadovėliu. – Džesė pastūmė jam žurnalus. – Toliau, – tęsė ji. – Dar yra televizija.

– Aš retai žiūriu televizorių.

– Turi pradėti žiūrėti „Amerikos dievaitį“ ir „Gilmoro merginas“. Gali susirasti senesnes „Gilmoro merginų“ serialo dalis „Šeimos kanalo“ archyve. Įsirašyk ir peržiūrėk, kai turėsi laisvo laiko. Iš jų išmoksi kalbėtis su merginomis ar bent suprasi, kaip jos nori, kad būtų kalbama. Tai greitas ir smagus būdas to pasiekti, be to, šiame seriale daug naudingų įžvalgų. O „Amerikos dievaitis“ – pats populiariausias televizijos šou. Pradėk žiūrėti. Pasikalbėk apie jį su bendradarbiais.

– Neišmoksi kalbėtis su merginomis žiūrėdamas televizorių, – paprieštaravo Matas.

– Iš kur žinai? Ar mėginai?

– Ne.

– Tai ir nesakyk. – Džesė peržvelgė užrašus. – Toliau. Mes eisime papietauti. Noriu, kad paskambintum man ir pakviestum į pasimatymą, ir ne vieną kartą. Aš sutiksiu arba atsisakysiu. Mes tai darysime kasdien kelias savaites, kol tu įgusi, atsipalaiduosi. Ir dar vienas dalykas – eisime apsipirkti. Tau reikia naujų drabužių.

Matas pažvelgė žemyn į save.

– Kuo blogi šie?

– Kiek turi laiko? Tiek to, nesirūpink. Suspėsime. Man labiau rūpi tavo akiniai.

Jis susiraukė.

– Aš negaliu nešioti glaustinių lęšių.

– Ar negalvoji apie operaciją lazeriu?

– Ne.

– Vertėtų. Turi gražias akis. Būtų puiku, jei visi jas matytų. Beje, kaip manai, kokios „Marinerių“ galimybės šį sezoną?

Matas sutriko.

– Kalbi apie beisbolo komandą, tiesa?

Džesė sunkiai atsiduso.

– Taip. Sek jų žaidimą. Pasižymėk apie tai prie namų darbų.

Atsistūmęs su kėde Matas pakilo.

– Kvailystė. Nesuprantu, kodėl tau tai parūpo. Geriau viską pamiršk.

Džesė pašoko ir griebė Matui už rankos. Jis buvo daug aukštesnis už ją ir gana raumeningas. Geras ženklas.

– Matai, nurimk. Suprantu, tau visko atrodo per daug, bet kai įveiksi svarbiausius dalykus, reikalai pasitaisys. Tau patiks, pamatysi. Argi nenori susirasti ypatingos merginos?

– Gal ir noriu, nors nelabai.

– Tu taip nemanai.

– Kodėl taip elgiesi? – pasiteiravo Matas. – Kas tau iš to?

– Man patinka, – prisipažino Džesė. – Malonu apie tave galvoti. Geriau apie tave nei apie save.

– Kodėl?

– Todėl, kad jaučiuosi įklimpusi. – Ji neturėjo profesijos, aiškių planų nei tikslų. Keitė vaikinus kaip kitos moterys kelnaites, o tuo nelabai išeina didžiuotis.

Jis žvelgė nustebęs.

– Tu juk žinai, kaip viską pakeisti.

– Tie, kurie gali keistis, pasikeičia. Kurie negali, moko kitus.