Maya Blake - Svarbiau už deimantą

Netikėtai prie pat ištartas keiksmažodis buvo toks riebus ir garsus, kad prasiskverbė per ją apsupusį muzikos kokoną.

Rebelė staiga atmerkė akis.

Pojūčiai smogė jai kaip puolantis bulius. Pasijuto it patyrusi nokautą. Priblokšta Rebelė prieš save išvydo įspūdingą vyrą, jis sėdėjo užmetęs koją ant kojos, o rankas laikė sukryžiavęs ant plačios, tvirtos krūtinės.

Plieno spalvos pilkos akys tarsi prismeigė Rebelę prie grindų. Nors ir pati nebūtų galėjusi pasijudinti, net jei nuo to priklausytų jos gyvybė.

Sustingusi ant grindų Rebelė tegalėjo stebėti žaviausią jos kada sutiktą vyrą, kuris atsistojo ir stūksojo virš jos lyg kalnas. Tamsiai mėlynos spalvos trijų dalių kostiumas buvo elegantiškas ir stilingas, pabrėžė plačius pečius, liekną liemenį ir stiprias šlaunis, bet, net be šių vaizdinių priemonių, absoliutus jo grožis buvo tikrai įspūdingas ir patraukė jos dėmesį.

Jos raumenys buvo įsitempę ir skausmingi nuo susikaupusios pieno rūgšties, tačiau Rebelė kol kas negalėjo suteikti jiems palengvėjimo.

Vyras žengė artyn, kartu su savimi atsinešdamas kvapą, neleidusį jai susikaupti. Viliojantis aromatas apsupo Rebelę savo pinklėmis. Šis vyras jai kažkur matytas, tarsi nepažįstamasis, kurį kažkada prabėgomis buvo išvydusi. Tačiau, jam priartėjus. šis jausmas išnyko.

Rebelei suspaudė krūtinę, o plaučiai beveik atsisakė kvėpuoti, kai jis pritūpė priešais ir ištraukė ausines jai iš ausų. Numetęs ausinių laidus ant grindų, nepažįstamasis pasilenkė prie pat Rebelės veido ir jai neliko nieko kito, tik sutelkti visą dėmesį į jį.

– Turi lygiai tris sekundes papasakoti man, kas, po velnių, esi ir kodėl neturėčiau iškviesti apsaugos ir įmesti tavęs į kalėjimą už nepadorų elgesį ir neteisėtą patekimą į patalpas.

Drakas Andželis nebuvo linkęs pasiduoti jausmams ar staigiems impulsams. Tačiau žiūrėdamas į moterį priešais norėjo nusikeikti dar kartą. Garsiai ir taip nepadoriai, kaip kad nebuvo daręs jau seniai.

Tarė sau, kad jos parodyta kabareto programa, kuria mėgavosi jo darbuotojai vyrai visas penkiolika minučių, kainavo jam pinigų. Patyrė nuostolių su kiekviena sekunde, kurią jos lankstus it gyvatės kūnas vinguriavo ant kilimėlio. Be to, atlikdama minėtą pasirodymą Neitano Denielso biure, ji traukė dėmesį į reikalą, kurį Drakas norėjo išlaikyti paslaptyje. Šiame versle, kuris dažnai būdavo vadinamas įtartinu ir nesąžiningu, jis dėjo visas pastangas, kad Angel International išlaikytų nepriekaištingą reputaciją.

Drakas pasiekė neįtikėtiną sėkmę, sandorius įgyvendindamas profesionaliai, sąžiningai ir itin privačiai.

Nė vienam jo klientui nebuvo leista atskleisti savo ryšių su Drako kompanija pobūdžio, išskyrus kruopščiai parengtus pranešimus spaudai pasirašius sutartis.

Tokias pat taisykles Drakas taikė ir asmeniniam savo gyvenimui.

Tačiau netikėtai dingus Neitanui Denielsui ir įtariant, kokia to priežastis, Drakas suprato, kad tai tik laiko klausimas, kada šnabždesiai virs beprotiškomis spėlionėmis ir pritrauks nepageidaujamą dėmesį abiem jo gyvenimo aspektams.

O ši… sirena, judanti taip, kad tiktų pasirodymams tam tikrų džentelmenų klube, čia, Drako vyriausiojo finansininko biure, buvo tai, ko jam mažiausiai dabar reikėjo.

Ir tas kūniškas potraukis ir reakcija paslėpsniuose ją stebint… Na, ne pro šalį prisiminti, kad yra vyras iš kūno ir kraujo.

Tačiau Drakas nebuvo pasirengęs jos atsakymui, pertraukusiam jo minčių giją.

– Nepadorų elgesį? – Drako mintis išblaškė aistringas juokas, grąžinęs jį atgal į biurą ir geidulingą viziją, vis dar sustingusią jogos pozoje priešais jį. – Ar kartais neperdedi?

Prakaito lašas nubėgo žemyn Rebelės ausies kaušeliu ir žemyn per žandikaulio liniją. Negalėdamas atitraukti žvilgsnio Drakas nusekė jį akimis per įkaitusią merginos odą, kol galiausiai jis prapuolė tarpeklyje tarp nedidelių, tačiau nuostabių krūtų. Jis negailestingai užgniaužė norą suurgzti, kuris sukilo jo krūtinėje ir privertė sukąsti dantis.

– Ar perdedu sakydamas, kad ką tik surengei itin geidulingą pasirodymą matant visiems kompanijos darbuotojams?

Putlių Rebelės lūpų kampučius išlenkė šypsena. Ji pakeitė jogos pozą.

– Nežinojau, kad tai, ką darau, taip blaško dėmesį. Ar galėtum atsitraukti?

– Atsiprašau? – nustebęs ir susierzinęs Drakas sustingo.

– Jau beveik baigiau. Jei sustosiu dabar, turėsiu viską pradėti iš naujo. Atsiprašau, bet tokia jau esu. Dviem paskutiniams pratimams man reikia daugiau vietos. Tad jeigu tu ne prieš?

Drakas buvo tikras, kad jį atsistoti privertė grynas šokas, o ne slaptas noras pamatyti, kaip ji užbaigs pratimų programą. Nepaisant visko stipriai suspaudęs dantis jis žengtelėjo atgal ir sukryžiavęs rankas ant krūtinės įdėmiai pažvelgė žemyn į smulkų kūnelį, išsitiesusį prie jo kojų.

Ji balansavo ant alkūnių, o liemenį laikė ištiesusi. Lėtai pakėlė grakščias raumeningas kojas nuo grindų, kelias sekundes išlaikydama statmeną padėtį, o paskui susijungdama per vidurį atvirkštinėje pozoje. Drakas stebėjo, kaip jos pilvo raumenys švelniai virpa jai išlaikant pusiausvyrą, oda pasidengia prakaito karoliukais, o atletiškas kūnas pasiekia idealią liniją.

Kaip buvęs sportininkas Drakas suprato, kiek reikia drausmės, kad ištreniruotum kūną, galintį varžytis aukščiausiu lygiu. Bet jis ne tik vertino prieš akis demonstruojamus įgūdžius. Daug labiau mėgavosi apžiūrinėdamas raumeningą ir subtiliai tobulą figūrą.

Ir Drakui tai visai nepatiko.

Kad ir kas būtų ši moteris, ji neturi teisės čia būti.

Jau ketino prisistatyti ir užbaigti visą šią nesąmonę, tačiau stabtelėjo pusiaukelėje, kai ant grindų gulinti mergina ištiesė vieną koją už savęs.

Gundantis jos lankstumas taip prikaustė Drako dėmesį, kad jam iš galvos išdulkėjo visi žodžiai, kuriuos norėjo jai iškloti, jis tik stovėjo ir žiūrėjo.

Thee mou 1 1 Dieve mano (graik.). (Čia ir toliau – vert. pastabos). .

Iš šalies pagalvotum, kad jis anksčiau akyse nebuvo regėjęs moters. Drakas susitikinėdavo su sportininkėmis jų karjeros viršūnėse ir buvo permiegojęs su daugiau, nei būtų galėjęs suskaičiuoti. Tačiau ši mergina viliojo jį labiau, nei jau ilgą laiką buvo traukusi kokia kita moteris.

Ši mintis supykdė jį dar stipriau.

Pakilęs iš vietos Drakas žengtelėjo į priekį kaip tik tuo metu, kai ji nuleido kitą koją ir išsitiesė.

Mergina nebuvo labai aukšta, tesiekė jo krūtinę. Tačiau jos žydrose akyse degė ugnis ir įžūlumas, dėl kurio ji atrodė gerokai aukštesnė. Jos smakras, smailus ir ryžtingai kilstelėtas į viršų, ir burna, kurioje vis dar žaidė aistringa, truputėlį atsargi šypsena, vertė Draką galvoti apie tai, ko šiame biure tikrai nederėtų daryti.

– Ir kur baigėme? – paklausė ji balsu, priminusiu jam dūmuose skendinčius džentelmenų klubo kambarius.

Jis išvijo nepageidautinus dekadentiškus vaizdus iš galvos ir grįžo prie pradžios – teisėto pasipiktinimo.

– Aptarinėjome su taisyklėmis prasilenkiantį tavo buvimą pastate.

– O, taip. Ir norėjai žinoti, kas aš tokia, ar ne?

– Kaip matau, meistriškai apėjai mano kaltinimus dėl neteisėto patekimo į patalpas.

– Todėl, kad taip nėra. Turiu teisę čia būti.

– Vargu. Paprastai draudžiu pusnuogėms damoms demonstruoti akrobatinius triukus savo darbuotojams, kurie ir taip turi užtektinai veiklos.