Anna DePalo - Antras kartas nemeluoja

− Koulei, − kreipėsi mama, pabrėžtinai ištardama žodžio gale trumpąją e, – kokia maloni staigmena, caro .

Nors jo motina išmoko anglų kalbos būdama labai jauna, vis dar buvo girdimas ryškus akcentas. Be to, ji kartais sumaišydavo angliškus ir itališkus žodžius. Ji dvidešimt vienų susipažino ir amžiams savo gyvenimą susiejo su Seržu. Tąsyk vyro tėvas atostogavo Toskanoje, o būsimoji ponia Serengeti dirbo restorano padavėja. Seržas ruošėsi aplankyti gausią ledo ritulio gerbėjų armiją Venecijos regione, tačiau nesuspėjęs to padaryti įsivėlė į aistringą romaną.

– Labas, mama, – Koulas iš didelio dubens, stovėjusio ant marmurinio stalo paviršiaus, paėmė keptos cukinijos gabalėlį. – Kur tėtis?

– Ilsisi, – ponia Serengeti mostelėjo ranka. – Juk žinai: svečiai jį nepaprastai išvargina. Šiandien atėjo lankomosios priežiūros specialistė, slaugytoja ir kineziterapija.

– Norėjai pasakyti kineziterapeutė?

– Juk taip ir sakiau, ar ne?

Koulas viską nuleido juokais. Mama šiuo metu vedė labai populiarią kulinarijos laidą vietinėje televizijoje. Gerbėjai savo laiškuose gyrė ponios Serengeti akcentą, o televizijos atstovai džiaugėsi, kad naujosios laidos vedėja prideda žiupsnelį autentikos. Koului tai buvo dar vienas mylimos, bet šiek tiek pašėlusios šeimynėlės pateiktas netikėtumas.

– Mamos ruoštas valgis mane varo iš proto. Ar jau ragavai itališkų virtinukų?

Koulas apsisuko ir išvydo po virtuvę slampinėjantį Džordaną. Ko gero, brolis atvažiavo tą pačią akimirką, kai Koulas peržengė namų slenkstį.

– Iš kur žinai, kad mama paruošė virtinukų?

Džordanas gūžtelėjo pečiais.

– Neseniai parašiau mamai žinutę. Ji tobulina virtinukų receptą kitos savaitės laidai, todėl būsime bandomieji ragautojai. Įdaras iš rūkyto kumpio, cikorijų ir pomidorų.

Kamila nepaprastai nudžiugo.

– Beje, ar jau pranešiau jums didžiausią naujieną? Greitai laidos pavadinimas bus pakeistas į Italijos skoniai su Kamila Serengeti .

– Juk tai nuostabu! – Džordanas pasilenkė ir greitomis pakštelėjo mamai į skruostą.

Koulas linktelėjo.

– Sveikinu, mama. Tuoj aplenksi ir pačią Lidiją Bastianič.

Kamila plačiai nusišypsojo.

– Mano vardas laidos pavadinime reiškia titolo . Puiku, tiesa?

– Nepakartojama, – pritarė Koulas.

Motina susiraukė.

– Bet man reikės pakviesti daugiau svečių.

– Argi tai nėra televizijos komandos užduotis?

– Tai mano laida.

Džordanas rankomis parodė gynybinį gestą.

– Mama, prisimeni, pernai aš viešėjau tavo laidoje. Per mane sudeginai svogūnus, kuriuos reikėjo tik šiek tiek apkepinti. O kai svečiavosi Koulas, taip pat sekėsi ne ką geriau.

Koulas su Džordanu buvo išties išvaizdūs, tačiau motinos vedamas kulinarinis šou niekada nepritrauktų prie ekrano ledo ritulio gerbėjų, ištisai maukiančių alų ir kemšančių traškučius.

Koului nespėjus pasisiūlyti dar kartą dalyvauti laidoje, Kamila nuėjo prie šaldytuvo ir tarstelėjo:

– Man reikia naujų veidų.

– Pasišnekėsiu su savo komandos vyrais, – tarė Džordanas. – Markas Belitis mėgsta gaminti. Be to, gal kuris iš komandos narių pasiūlys tinkamesnį kandidatą. Kuris valgį ruošia geriau, nei valdo ledo ritulio lazdą.

Koulas atsisuko į Džordaną.

– Prisiminus ledo ritulį, vakar sužaidei puikias rungtynes. Būtum įmušęs dar vieną įvartį, jei Pelteris nebūtų paskutinę sekundę tavęs užblokavęs.

Džordanas pradėjo skųstis:

– Jis tikra rakštis užpakalyje visą sezoną, – dirsčiodamas į mamą ir tikrindamas, ar ji nieko nenugirs, pridūrė: − Vaikinui reikėtų aistringos meilužės.

Šnekoms pasisukus apie seksą, Koulas tvirtai sukando dantis.

– Ar Marisa Danieli su tavimi susisiekė?

Džordanas įtariai dirstelėjo į brolį.

– Kodėl klausi?

– Jai dar reikia bandomojo triušio labdaros kampanijai. Jei gerai supratau, buvai pasiryžęs juo tapti.

Džordanas papūtė lūpas.

– Kartais juo tapti nėra taip ir blogai. Be to, ji norėjo ne mano, o tavo pagalbos.

– Aš nesutikau.

– Pagirtina tvirtybė. Vaikinai iš persirengimo kambario būtų sužavėti.

– Prašau, kad nesutiktum ir tu.

– Nėra jokios būtinybės.

Koulas šiek tiek atpalaidavo pečius.

– Ji net nemėgino tavęs prisikviesti?

– Ne. Liaukis galvojęs apie mane kaip apie lengvą masalą. Nesu toks. Noriu pasakyti tau šį tą įdomaus.

Kamila padėjo dubenį su virtinukais ant stalviršio ir pareiškė:

– Pažiūrėsiu, kaip laikosi jūsų tėvas, ir netrukus grįšiu.

– Neskubėk, mama, – Koulas žinojo, kad Kamila labai jaudinasi dėl pernelyg lėto Seržo sveikimo. Po širdies smūgio jau praėjo keli mėnesiai, o tėvas vis dar neatsigavo, jei tai apskritai įmanoma.

Motinai išėjus iš virtuvės, Koulas negaišo laiko. Atsisuko į brolį:

– Ką pasakysi?

– Naują sporto salę Peršingo mokyklai įrengs įmonė JM konstrukcijos .

Koulas suspaudė lūpas. Marisa iškrėtė dar didesnę kiaulystę, nei kviesdama į pagalbą Džordaną.

Atsižvelgiant į tokių kompanijų kaip Serengečių ir JM konstrukcijos darbus, sporto salės statyba yra menkas laimikis. Bet tokiu darbu JM konstrukcijos pritrauks žiniasklaidos atstovų dėmesį.

Po galais. Konkurentų kompanija per pastaruosius kelis mėnesius du kartus nurungė Serengečius. Abi statybos įmonės veiklą vystė Naujojoje Anglijoje, nors kartais statomi objektai būdavo labai nutolę. Seržo pageidavimu Seregenčių konstrukcijų centrinis biuras buvo įkurtas Velsdeile, nors filialus jie turėjo Bostone ir Portlande, Meino valstijoje.

– Iš kur sužinojai? – neatlyžo Koulas.

– Iš vyrų bare Gauk ir šauk . Jei dažniau ten apsilankytum, ir tu išgirstum šviežiausias naujienas. Pamėgink.

– Ten vyksta daug svarbių dalykų, – Koulas prisiminė, kad būtent tame bare Marisa sužinojo, kur rasti savo buvusį vaikiną.

– Gėrimai neblogi, o moterys lankytojos tiesiog pasigėrėtinos.

– Keista, kad nematei ten Marisos.

Džordanas iš dubens išsitraukė atvėsusį virtinuką ir susigrūdo į burną.

– Ji nepanaši į tokią, kuri nuolat lankytųsi sportininkų pamėgtuose baruose.

– Daug ko apie ją nežinai.

Brolis nurijo kąsnį ir šyptelėjo.

– Net neabejoju.

– Džordanai.

– Šiuo pokalbiu tik tempiau laiką. Neseniai man buvo užduotas klausimas, ką ruošiuosi reklamuoti, o aš pasakiau, kad galiu skirti laiko nedidelei Peršingo mokyklos reklamai. Paklausiau, ar ką nors tai domintų.

– Stengiesi įsiteikti Marisai? – pašaipiai paklausė Koulas.

Džordano žvilgsnyje atsispindėjo šypsena.

– Taip ir žinojau, kad nenori prisidėti renkant labdarą. O jei tai būčiau padaręs aš, būtum suknežinęs man makaulę.

– Būtent.

– Tiesą sakant, man jos gaila. Tam, kad priviliotų įžymybę, ji buvo pasirengusi susigrumti net su tavimi.

– Ji žino, ką daro.

– Dabar Marisa atrodo nuostabiai. Ir jos tikslas mažų mažiausiai yra kilnus.

– Taip, – kieno pusėje yra Džordanas?

– Prisimeni Dženkinsą? Jis baigė mokyklą pora metų vėliau už tave ir kurį laiką žaidė jaunių komandoje.

– Prisimenu.

– Jis sakė, kad JM konstrukcijos sporto salės statybų konkursą laimėjo nelegaliai. Dženkinsui pasirodė keista, kad pasakoju komandos draugams apie labdaros rinkimą. Jis pagalvojo, kad elgiuosi labai kilniai, norėdamas padėti JM konstrukcijoms.