Anna DePalo - Antras kartas nemeluoja

Kita vertus, Koulas keletą kartų buvo sutikęs Selą sporto renginiuose – pasirodė, kad tai mielas, niekuo neišsiskiriantis vyras. Vidutinio kūno sudėjimo, paprastų veido bruožų – nykus ir paprastas. Nieko keisto, kad Marisa palaikė Selą vertu pasitikėjimo. Deja, jųdviejų santykiai nesiklostė taip, kaip mergina to tikėjosi.

– Kada išsiskyrėte? – pasiteiravo Koulas.

– Sausį.

Koulas su Vike santykius nutraukė dar lapkritį.

– Bijai, kad Vikė apgavo tave su paprastu sporto agentu? – šelmiškai paklausė Marisa.

– Ne, – santykiai su Vike buvo tiesiog nuotykis, kurio net nepavadinsi meilės romanu. Visgi Koulas troško dar labiau išprovokuoti Marisą. – Netgi buvę ledo ritulio žaidėjai yra laikomi pranašesniais už sporto agentus.

Marisos akyse sužibo liepsnelės.

– Vadinasi, manai, kad nuo vidurinės mokyklos ritausi tik žemyn?

– Tu vienintelė gali atsakyti į šį klausimą, mieloji.

Tyčia kurstydamas Marisą, Koulas jautė malonumą. O ji iš paskutiniųjų stengėsi išlikti rami ir paslaugi, lyg jos su Koulu niekas nesietų.

– Tavo puikybė mane palieka be žado.

Koulas nelinksmai nusišypsojo.

– Dažnai moterims padarau būtent tokį įspūdį, juk mano toks didelis…

– Užsičiaupk!

– …prestižas. Tikėjaisi, kad sakinį užbaigsiu kažkaip kitaip?

– Tu tiesiog nepakenčiamas.

– Vadinasi, pasiduodi? – Koulas apsidairė. – Puikus bandymas. Žinai, abu kaip reikiant apsižodžiavome. Bet aš priimu tavo pralaimėjimą šiame mūšyje.

– Priimi taip pat, kaip priėmei mano atsiprašymą?

Koulas galvos judesiu parodė į sporto salės pusę.

– Ar tai, kas įvyko ringe, buvo atsiprašymas?

Ji linktelėjo.

– Priimk atsiprašymą arba lik įsižeidęs.

– O jei liksiu įsižeidęs?

Marisa trūktelėjo lūpas, o akyse sužibo keistos ugnelės.

– Tuomet griebsiuosi atsarginio plano. Laimei, Džordanas jau pakuždėjo puikią idėją. Belieka įtikinti Peršingo mokyklos vadovybę, kad tavo brolis bus puikus pakaitalas.

Marisa jau norėjo apsisukti, tačiau Koulas sugriebė ją už rankos, neleisdamas išeiti.

– Laikykis atokiau nuo Džordano, – perspėjo. – Jau apkartinai gyvenimą man. Nesielk taip antrą kartą.

Koulas susižavėjo Marisa daugiau nei prieš dešimtmetį. Ir, nepaisant to, kaip viskas susiklostė, vis dar juto jai didelę trauką. O, kad Džordanas žinotų to meilės romano smulkmenas…

– Aišku, džiaugiuosi, kad laikai mane klastinga ragana, bet Džordanas jau suaugęs ir sprendimus gali priimti pats.

– Aš nejuokauju.

– Aš irgi. Jau baigiasi laikas, per kurį privalau surasti mokyklos rėmėją.

– Džordanas negali juo tapti.

Marisa išsilaisvino iš vyro gniaužtų.

– Dar pamatysime. Viso gero, Koulai.

Vyras liūdnai stebėjo, kaip Marisa išeina iš sporto salės.

Susitikimas baigėsi ne taip, kaip ji tikėjosi. Deja, Koului šio pokalbio rezultatai taip pat nepatiko.

Po velnių.

Jis privalo apsaugoti Džordaną nuo Marisos. Ir turi tai padaryti neištardamas lemtingų žodžių: aš su ja permiegojau .

Koulas turėjo laukti visą savaitę, kad pasišnekėtų su Džordanu, nes brolis trejas varžybas žaidė išvykoje. Koulas nusprendė, kad tėvų namai – geriausia vieta atviram pokalbiui. Išlipęs iš savo „Range Rover“ pakėlė akis į dangų ir išvydo tamsius audros debesis. Taip. Toks oras puikiai atspindėjo jo nuotaiką.

Pamatęs, kad žiedinėje stovėjimo aikštelėje brolio automobilio dar nėra, Koulas užgniaužė sukilusį nekantrumo jausmą. Jis turėtų greitai atvažiuoti. Juk atsiuntė trumpąją žinutę ir sutiko su pasiūlymu susitikti tėvų namuose. Tai puiki proga pamatyti tėvus. Pasikalbėjęs su Džordanu, pagaliau atsikratytų erzulio, persekiojusio jį nuo anos savaitės. Marisa su Džordanu? Tik per jo lavoną.

Vyras žengė link pagrindinių durų. Serengečių namai – Viduržemio jūros stiliaus vila raudonu stogu ir baltomis sienomis. Šiltuoju metų laiku namą supo vešlus sodas – didžiausia ponios Serengeti garbė ir pasididžiavimas. Sode triūsė ne tik samdomi darbuotojai, bet ir pati šių namų šeimininkė. Seržo statybų verslui ypač suklestėjus, Serengečiai nusprendė įsigyti didesnį namą. Šioje Viduržemio jūros regiono stiliaus viloje šeima įsikūrė dar Koului besimokant vidurinėje mokykloje. Seržas pastatė gana didelį namą, kad jame sutilptų visa šeima ir dažnai apsilankantys svečiai.

Koulo žandikaulis įsitempė. Jei Džordanas pradėjo bendrauti su Marisa, jį reikia kuo greičiau perspėti. Brolis privalo suprasti, kad šia moterimi negalima pasitikėti. Galbūt nuo mokyklos ji pasikeitė, tačiau Koulas negalėjo tuo nuoširdžiai patikėti. Kita vertus, jei Marisa pajuokavo prašysianti Džordano pagalbos, ne viskas taip prastai. Bet jei šnekėjo rimtai, Koulas nersis iš kailio, kad jo brolis nesutiktų su šiuo beprotišku pasiūlymu.

Kai jo gyvenime vėl pasirodė Marisa, Koulą persekiojo prisiminimai. Taip, besimokydamas Peršingo mokykloje, jis daugelį dalykų laikė savaime suprantamais – savo, kaip geriausio mokyklos sportininko, statusą, populiarumą tarp merginų ir finansinį stabilumą, leidusį mokytis privačioje mokykloje. Bet Koulas visą laiką juto didžiulį spaudimą. Spaudimą kuo geriau pasirodyti. Viršyti savo paties galimybes tiek ledo ritulio arenoje, tiek už jos ribų. Jis iš paskutiniųjų stengdavosi kuo sėkmingiau pasirodyti varžybose, suvilioti dar gražesnę merginą ir patirti dar daugiau malonumo iš intymių santykių nei praėjusį kartą…

Vidurinės mokyklos laikais Marisa įkūnijo visiškai kitokį pasaulį – ne tokį, prie kurio buvo pratęs. Na, bent jau taip galvojo. Galų gale Marisa jį išdavė.

Bet, nepaisant šios patirties, Koului nepatiko, kad sporto klube Džordanas ėmė flirtuoti su Marisa. Koulas nenorėjo pamatyti, kaip brolis padaro tokią pačią klaidą. Trumpas mokyklos laikų romanas – jau praeitis. Jis nė kiek nepavydėjo. Taip, Marisa gražuolė, tačiau jis jau yra tiek subrendęs, kad žinotų, kokie pavojai slypi aklos aistros liepsnose.

Būdamas profesionaliu ledo ritulio žaidėju, Koulas lengvai pelnydavo dailiosios lyties atstovių dėmesį. Bet po kurio laiko tokie santykiai ėmė prarasti prasmę. Džordanui prasimušus į Nacionalinę ledo ritulio lygą, Koulas su juo labai rimtai pasišnekėjo apie žymių sportininkų tykančias grėsmes, pinigus ir šlovę. Žinoma, šiandien Džordanas jau yra daug patirties sukaupęs profesionalas, bet Marisa vis tiek įkūnija paslaptis ir pavojingas viliones.

Koulas tai puikiai žino.

Jis įsitempė prisiminęs, kad dar aną savaitę Džordanas norėjo beatodairiškai pasiduoti Marisos kerams. Galbūt per šias dienas brolis buvo pernelyg užimtas, kad moteris būtų galėjusi jį pasiekti.

Koulas atidarė neužrakintas duris ir įėjo į namo vidų. Išgirdęs pirmuosius kūrinio Mes susitikome Venecijoje garsus, pagalvojo, kad mama vėl klausosi Koulo Porterio albumo Pabučiuok mane, Keite . Ponia Serengeti taip mėgo šį kompozitorių, kad jo garbei pirmagimį taip pat pavadino Koulu.

Pats vyras manė, kad jo gyvenimui visiškai nereikalinga muzika, juolab kad sukurta žymiojo Šekspyro opuso Užsispyrėlės sutramdymas motyvais. Visgi tai yra didelis sutapimas – galbūt pati visata siunčia kažkokį ženklą? Bet Koulas troško suvilioti Marisą tiek pat, kiek grįžti į profesionalų sportą. Nė piršto nepajudins. Tik pasistengs, kad visi Serengečiai laikytųsi nuo Marisos kuo atokiau.

Nuėjęs į užpakalinę namo pusę, Koulas rado motiną erdvioje virtuvėje. Kaip visada namie kvepėjo gėlėmis, gardžiausiais patiekalais ir… gerai pažįstamais įsipareigojimais.