Шэрон Оуэнс: Šokių salė magnolijų gatvėje

Buvo vidurnaktis ir jis tikrai turėjo būti lovoje, bet mėgo pro svetainės langą žiūrėti į mėnesieną, žėrinčią ilga gija ant bangų. Pasidarė puoduką karšto šokolado ir toliau galvojo. Šokių salė vis dar gerai laikosi, nors jis būgštavo, kad viskas žlugs ir bankrutuos po šešių mėnesių. Jis buvo išvargintas sveikintojų, sakančių jam, kokie jie laimingi, kad Hoganas nemetė verslo. Ir kokie jie patenkinti, kad Džonis vis dar savininkas. Ailina pasakė: Džonis gali tvarkyti šokių salę, daugiau jis neturi ko veikti. Ir vėl Džeimsas turėjo pripažinti, kad ji teisi. O kaip pats Džonis? Jis buvo patenkintas šokių salės prieblandos pasauliu ir tuo, kad jį garbina svetimi, jis vis dažniau jautėsi nejaukiai dieną vaikščiodamas miesto takeliais. Džeimsas turbūt padarė baisią klaidą jį auklėdamas. Kaip jis galėjo užauginti savo vienintelį mylimą vaikaitį, kad blizgesys ir pramogų verslas jam būtų brangesnis nei romantiška meilė ir šeima? Tai buvo tikra mįslė.

Deklanas dabar buvo vedęs vyras, jis nevirto tokiu bastūnu ir nenuorama kaip Džonis. Meirion neapsiriko ištekėdama už Edžio Grinvudo, nors Džeimsas žinojo, kad prieš daugelį metų ji iš tikrųjų mylėjo Džonį. Ir Edis pasistengė gražiai išauklėti Džonio sūnų, dabar jis laimingai vedęs studentas medikas. Žinoma, liūdna, kad Džeimsas ir Ailina nėra Deklano gyvenimo dalis ir niekada nebus.

Džeimsas žiūrėjo filmą, bet visai nesiklausė, kas kalbama. Jis galvojo, kad tikrasis gyvenimas daug įdomesnis ir sudėtingesnis, tragiškesnis ir nuostabesnis už visus kada nors matytus filmus. Paskui jis išjungė televizorių ir nuėjo miegoti.

PABAIGA